Daugėja žmonių, kurie įsitikina, jog Lietuvos kaime yra užtektinai erdvės naujoms veikloms. Reikia tik idėjų ir noro tas idėjas įgyvendinti. Toks yra Gintaras Senulis, Anykščių rajone įkūręs „Svajonių dvarą“. Jis kaunietis verslininkas, žmona Virginija – vilnietė. O kai jie nutarė įsigyti apleistą sodybą vaizdingoje vietovėje ir pradėti kaimo turizmo veiklą, aplinkos grožį galėjai tik nujausti, pro dilgėles ežero nebuvo matyti.
Keršiai į giliausių Lietuvos ežerų dešimtuką nepatenka, tačiau yra taip pat įspūdingo gylio, net iki 42 metrų. Džiaugsmas žvejui, nes ežeras žuvingas, jame ir seliavos veisiasi. Rininį vandens telkinį bei kalvotą peizažą kadaise sukūrė didysis menininkas, kurio vardas Ledynas.
Gintaras Senulis kam įdomu papasakoja ir apie rininės kilmės ežerą ir kad tai yra Baldono geomorfologinis draustinis. Šie terminai žinomi ne visiems vietos gyventojams, kurių jau maža ir likę, o ūkininkų, iš kurių kaimo turizmo sodybos šeimininkas galėtų pirkti savo veiklai reikalingus maisto produktus ar jų pasiūlyti savo svečiams, kaip ir nėra. Kiek akys užmato – kalvos ir pievos, kuriose nėra vaizdelio su žolę rupšnojančiomis, atrajojančiomis karvytėmis.
Senulius senbuviai vadina atajūnais. Su šiomis vietomis iki šiol jų iš tiesų nesiejo kokie nors giminystės ryšiai. O dabar štai jau artėja pirmasis dešimtmetis, kai čia patys pradėjo leisti šaknis.
20 ha plotą užimantį „Svajonių dvarą“ kūrė savo jėgomis, išsiversdami be europinės paramos. Gintaras tuo klausimu turi savo požiūrį. Pažiūrėjo ir palygino – kaip būtų, jeigu statytų savo jėgomis ir su parama. Pamatė, jog daug paprasčiau ir pigiau – neįsipareigojant, nes esi laisvas pasirinkti statybines medžiagas ir tiekėjus. „Dabar esu skolingas tik bankui“, – savo pasirinkimą paaiškina kaimo turizmo sodybos savininkas, patenkintas, kad sutaupė lėšų, be to, nereikia atsiskaitinėti Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Vaizdingame gamtos kampelyje kaimo turizmo sodyba neatrodo tarsi svetimkūnis. Stogai uždengti skiedromis. Dėmesį traukia baubliai – su stogeliais ir durelėmis. Primena Dionizo Poškos Baublius, bet yra, žinoma,daug mažesni, ne iš ąžuolo.
Anot šeimininkų, sodybos vardas neatsitiktinis. Mat tai vieta, kurioje išsipildė jų gyvenimo svajonė – gyventi ir kurti gamtos apsuptyje, gėriu dalintis su žmonėmis. Senuliai čia atrado sau naujų įdomių veiklų.
Gryna vilnietė Virginija pradėjo kepti duoną, kuri Senulius garsina visoje Lietuvoje. Viskas prasidėjo nuo sprendimo pasistatyti duonkepę krosnį. Rado meistrus, ir šie sumūrijo tokią duonkepę, kuria sodybos šeimininkai negali atsidžiaugti. Ji keturių funkcijų, gali tarnauti ir kaip rūkykla. Tačiau dažniausiai yra naudojama pagal pagrindinę funkciją. Senuliai duoną kepa dukart per savaitę, vienu kepimu iškepa apie keturis šimtus kilogramų. Krosnyje net 16 kepalų telpa.
Sodybos šeimininkai noriai pasakoja apie savo patirtį. Duonos kepimo mokytoja jiems buvo vietos gyventoja, jau šviesios atminties sentikė Tania. Iš jos gavo ir pirmojo įmaišalo. Paskui jau Virginija tobulino savo įgūdžius, receptūras. O po trejų metų nutarė – laikas savo duoną viešumai parodyti. Nuvažiavo į Kaziuko turgų… Žmonėms patiko. Tai Senuliams suteikė įkvėpimo tęsti tai, ką pradėjo.
Dabar „Svajonių dvare“ kepta duona keliauja į Kauno turgų, ją kaip išskirtinį produktą iš daugelio kitų naminės duonos tiekėjų atsirinko vienas didžiausių didmeninės prekybos bei logistikos kompanijų.
Ir štai šeimininkai kviečia ragauti garsiojoje krosnyje keptos įvairių rūšių naminės duonos: su kanapėmis, becukrės (sako, kad geriausia jos reklama yra turguje apsilankantis daktaras prof. Alvydas Unikauskas – jis renkasi tik šią, sveikuolišką), įprastos juodos, viso grūdo, kvietinės… Gardu ir sotu, nė sviesto nereikia!
Tačiau tai dar ne visos „Svajonių dvaro“ įžymybės ir laisvalaikiu atrasti talentai. Charizmatiškasis sodybos šeimininkas kartu su draugu yra sumanę „Vyriškos virtuvės“ projektą. Turi vaizdo tinklaraščio kanalą, kurį prenumeruoja beveik 900 gerbėjų. Sukūrė jau šimtą laidelių, kurių kiekvienoje gamina vis kitą patiekalą, mėgsta eksperimentuoti. „Vyriškos virtuvės“ išskirtinos bruožas tas, kad patiekalai gaminami kazane – storasieniame ketaus katile apvaliu dugnu.
Pasak Gintaro, „Vyriška virtuvė“ priima bet kokius iššūkius. Antai neseniai turėjo užsakymą paruošti prancūziškas vestuvių vaišes. Žmonės liko patenkinti.
„Svajonių dvaro“ šeimininkų draugai žino apie dar vieną Gintaro laisvalaikio pomėgį – vyndarystę. Juk vyną galima fermentuoti iš bet kokių vaisių, uogų. Retas pajėgia atspėti, kokiu vynu yra vaišinamas. O G.Senulis neskuba atskleisti paslapties, juokauja, užuominų pateikia.
Vasarai skirtas laikas negailestingai tirpsta, tačiau kaimo turizmo sezonas tęsiasi. Lietuvos kaimo turizmo asociacija rugsėjo 4-6 d. rengia akciją „Atviros dienos kaime“. Tai tradicinis renginys, skirtas populiarinti maršrutus kaime, skatinti bendradarbiavimą. Akcijoje dalyvauja apie 80 dalyvių visoje Lietuvoje: kaimo turizmo sodybos, ūkininkų ūkiai, muziejai, dvarai, bendruomenių centrai ir kt.
Siūlomos įvairiausios veiklos, kaip antai: pasivaikščiojimas 2 km ilgio basakojų taku (Survilų sodyba Jonavos r.), pažintis su Amerikos indėnais (Vinetu kaimas Klaipėdos r.), amatininkai siūlys mokyti verpti (sodyba „Sūrio kelias“ Ignalinos r.), dirbti lino rudens darbus nuo linų rovimo iki audimo ir rūbų demonstravimo (Romualdo Kaminsko sodyba Rokiškio r.), ruošti skiedras stogo dangai (Čekauskų etnografijos muziejus Šakių r.) ir kita. Daugelis dalyvių ruošia degustacijas ir įvairiausias kaimškas gėrybes.
Organizatoriai prašo tik vieno: kad žmonės atvykdami perspėtų, registruotųsi.
Kontaktus galima rasti elektroniniame žemėlapyje (žr.: https://www.atostogoskaime.lt/data/ckfinder/files/Atviros_dienas_map_2020(594×390)_LT(3).pdf).
2020.08.24; 19:00
