Amazonės miškai

Trumposios naujienos

Gaisrai Brazilijos miškuose. EPA – ELTA nuotr.

Brazilija turi būti pasirengusi ginklu ginti Amazoniją nuo užsienio kišimosi, jeigu bus išnaudoti visi diplomatiniai metodai. Tai antradienį pareiškė šalies prezidentas Jairas Bolsonaras, prisiminęs demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno žodžius, kritikuojančius padėtį regione.
 
„Neseniai mes girdėjome, kaip rimtas kandidatas į valstybės vadovo postą sakė, jog jei aš neužgesinsiu gaisrų Amazonijoje, jis sudarys Brazilijai prekybos kliūčių. Ką mes galime tam priešpriešinti? Vien diplomatijos neužteks, juk taip, Ernestai (Ernestas Araújas – Brazilijos URM vadovas)? Tam atvejui, kai baigiasi seilės, reikia turėti parako“, – pareiškė Brazilijos lyderis per renginį prezidento rūmuose.
 
„Nebūtina jį panaudoti. Pakanka žinoti, kad jis yra“, – pridūrė J. Bolsonaras. Pasak politiko, gamtos išteklių turtinga Brazilija turi būti atsargi. „Aplinkui pilna sukčių, kurie jų gviešiasi“, – tvirtino valstybės vadovas.
 
Per pirmuosius televizijos debatus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu J. Bidenas atkreipė dėmesį į pusiaujo miškų naikinimo Brazilijos Amazonijoje problemą. Jis pareiškė esąs pasirengęs suvienyti tarptautines pastangas, kad kovai su tuo būtų skirta 20 mlrd. dolerių, ir pagrasino Brazilijai, jog ji susidurs su skaudžiais ekonominiais padariniais, jeigu atsisakys imtis priemonių situacijai regione gerinti.
 
J. Bolsonaras atvirai simpatizuoja D. Trumpui, ką ne kartą yra viešai išsakęs. Dėl griežtų pareiškimų ir pažiūrų panašumo Brazilijos lyderis dažnai vadinamas „tropikų Trumpu“. Pats J. Bolsonaras ne sykį teigė, kad D. Trumpas jam yra pavyzdys ir kad jis, kaip ir Amerikos lyderis, nori „padaryti savo šalį didžią“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.11; 12:32
Trumposios naujienos

Amazonės gaisrų dūmai driekiasi tūkstančius kilometrų. EPA-ELTA nuotr.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras primygtinai tvirtino, kad šaliai priklausanti Amazonės miškų dalis yra suvereni valstybės teritorija ir į jos politiką tarptautinė bendruomenė neturėtų kištis. Dėl Amazonėje siaučiančių gaisrų Brazilijos prezidento sprendimus kritikavo daugelis pasaulio šalių vadovų.
 
Niujorke į Jungtines Tautas (JT) antradienį kreipęsis J. Bolsonaras pateikė nemandagią ir klausytojus nustebinusią pastabą. „Klaidinga sakyti, kad Amazonės miškai yra žmonijos paveldas, o galvojimas, kad miškai – tai pasaulio plaučiai, yra nesusipratimas, patvirtintas mokslininkų“, – sakė J. Bolsonaras. Apie tai pranešė BBC.
 
Kalbėdamas JT Generalinėje asamblėjoje, J. Bolsonaras kritikavo tai, ką pats pavadino tarptautinių žiniasklaidos priemonių išpučiamomis sensacijomis.
 
„Pasitelkdamos šias klaidingas žinutes, tam tikros šalys, užuot pagelbėjusios, elgėsi nepagarbiai ir propagavo kolonijinę dvasią, – teigė Brazilijos prezidentas. – Jie net kėsinosi į tai, ką laikome labiausiai brangintina vertybe – mūsų suverenumą“.
 
JT Generalinėje asamblėjoje jis gynė Brazilijos vyriausybės požiūrį į vietinius Amazonės miškų gyventojus, esą dauguma vyriausybės narių parėmė jo politiką. „Kai kurie nevyriausybinių organizacijų remiami žmonės Brazilijoje ir už valstybės ribų reikalavo, kad su savo indėnais elgtumės taip, tarsi jie būtų tikrieji urviniai žmonės“, – kalbėjo J. Bolsonaras.
Brazilijos valdžia dėl miško gaisrų Amazonijoje sudarė krizės štabą. EPA-ELTA nuotr.
 
Šiemet Amazonės miškuose įsiplieskė daugiau nei 80 000 gaisrų. Ekspertai mano, kad dauguma jų buvo nulemti žmogaus veiklos. Daugelis teritorijų buvo padegtos, siekiant išvalyti žemės ūkiui skiriamus plotus ir gyvulių ganyklas.
 
Aplinkosaugininkai teigia, kad J. Bolsonaro politika nulėmė tai, kad miškų gaisrų Brazilijoje šiemet padaugėjo. Jis esą nuo praėjusio spalio, kai buvo išrinktas prezidentu, skatino galvijų augintojus išnaikinti dideles Amazonės miškų teritorijas.
 
J. Bolsonaro apsilankymas Niujorke sulaukė keleto protestų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 07:04
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus: miškų naikinimas kelia pasaulinę grėsmę. EPA-ELTA nuotr.
Lankydamasis Madagaskare popiežius Pranciškus pareiškė, kad spartaus miškų kirtimo ir biologinės įvairovės nykimo atskirose šalyse negalima laikyti vietine problema, nes tai kelia grėsmę visos planetos ateičiai, praneša „Reuters“.
 
Pontifikas apie nykstančius miškus prabilo Madagaskare, ketvirtoje didžiausioje planetos saloje, kuri, mokslininkų apskaičiavimu, per pastaruosius 60 metų prarado apie 44 procentus savo miškingos teritorijos, o situaciją pablogino neteisėtas raudonmedžio ir juodmedžio eksportas.
 
Popiežius Pranciškus kalbėjo apie itin paplitusią korupciją, kurią lydi skurdas, taip pat apie brakonieriavimą ir išteklių eksportą.
 
Susitikime su Madagaskaro valdžios atstovais popiežius teigė, kad kai kurie žmonės kraunasi turtus iš miškų kirtimo, o biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę valstybei ir planetai – visų žmonių namams.
 
Tuo metu Amazonėje siaučiant miškų gaisrams Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras atmetė tarptautinės bendruomenės kritiką dėl jo politikos plėsti ūkininkavimui skirtą žemę, teigdamas, kad tai jo šalies vidaus reikalas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.08; 09:00
Trumposios naujienos

Smarkiai daugėjant gaisrų, praėjusiais metais visame pasaulyje nuniokoti rekordinio dydžio miškų plotai. Skaičiuojama, kad 2016-aisiais neliko 29,7 mln. hektarų miškų – tai yra Naujosios Zelandijos dydžio teritorija, Vašingtone paskelbė organizacija „Global Forest Watch“. Tai yra 51 proc. padidėjimas, palyginti su metais anksčiau. Kad padėtis gerės, kol kas šansų esą nėra.

Organizacijos vertinimu, miškų naikinimas siejamas ir su klimato kaita. Dėl to kai kuriuose regionuose kyla temperatūra ir įsivyrauja sausra, o tai didina miškų gaisrų riziką ir intensyvumą.

Vaidmenį, pasak „Global Forest Watch“, suvaidino ir „El Ninjo“ fenomenas, kuris 2015-2016 metų žiemą buvo ypač ryškus ir tropikuose sukėlė sausras. Prie rekordinio miškų nykimo prisidėjo dideli gaisrai Brazilijoje ir Indonezijoje. Brazilijos Amazonės regione pernai neliko 3,7 mln. hektarų miškų – tai yra trigubai daugiau nei 2015-aisiais.

Pasaulio šalis, kurioje sunaikinti didžiausi jos turimi miškų plotai, 2016 metais buvo Portugalija. Čia neliko 4 proc. miškų. Beveik pusė miškingų teritorijų, liepsnojusių Europos Sąjungoje, buvo šioje nedidelėje šalyje, kur auga ypač daug labai degių eukaliptų.

„Global Forest Watch“, be to, atkreipė dėmesį į didelius miškų gaisrus 2016 metų pradžioje Centrinėje Afrikoje. Per juos Kongo Respublikoje išdegė 15 000 hektarų miškų. Kanados Fort Makmario regione pernai sunaikinta daugiau kaip 600 000 hektarų miškingų teritorijų.

Be gaisrų miškus naikina ir jų kirtimas žemės ūkiui, medienos pramonei bei kalnakasybai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:01