Tris savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) praleidusiems mokytojams, kurie trečiadienį išvyko namo, švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas įteikė kalėdines dovanėles. 

Išlydėti mokytojų atvyko ir juos palaikiusi švietimo ekspertė, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė. 


Mokytojų išleistuvės iš ŠMM: išlydėti su dovanomis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip Eltai sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą švietimo darbuotojų streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, ŠMM mokytojai 21 dieną bendravo su ministerijos žmonėmis, atstovaudami streikui pritariančių mokytojų pozicijai derybose su Vyriausybės ir ministerijos atstovais. 

„Mokytojai daug pasiekė, daug padarė, ir už tai jiems ačiū. Privertėm taisyti įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio klaidas, pakoregavus apmokėjimo struktūrą atsiras daugiau valandų pasiruošimui pamokoms. Čia nėra nugalėtojų ir pralaimėtojų, tiesiog darėme, ką galim. Dėkojame, mokytojams, kad jie išdrįso streikuoti“, – sakė A. Navickas. 

Pasak profsąjungos vadovo, per Kalėdas streikuoti neverta, o paskui bus matyti. „Džiaugiamės, kad mokytojai paskatino diskusijas apie viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas“, – išleistuvių iš ŠMM išvakarėse sakė LŠDPS vadovas. 

Pasak jo, per 21 parą intensyvių diskusijų su ministerijos atstovais visi artimiau susipažino vieni su kitais, mokytojai ir ministerijos darbuotojai susidraugavo ar tiesiog tapo gerais pažįstamais. 

ELTA primena, kad neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų. 

Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, antradienį streikavo 32 (apie 1,6 proc.) švietimo įstaigos. Streiką tęsė 29 iš jų, prisijungti planavo 3, nutraukti streiką irgi 3. Gruodžio 18 dieną streikavusių mokytojų skaičius buvo apie 200.

Ieva Urbonaitė-Vainienė Eltos korespondentė

2018.12.19; 17:00

Streikuojantys mokytojai: situacija peržengia nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Streikuojantys mokytojai trečiadienio rytą kreipėsi į prezidentę dėl brutalaus elgesio, prašydami įvertinti situaciją, kuri peržengė nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas, Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys mokytojai Lietuvos mokytojų vardu informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ribas, atskleidė daug didesnes valstybės problemas.

„Nesugebėjimas spręsti problemų, aukščiausių valstybės pareigūnų melas, brutalus elgesys su streikuojančiais mokytojais, oficialių dokumentų klastojimas, grasinimai fiziniu susidorojimu rodo, kad demokratijai iškilo grėsmė“, – teigė A. Navickas.

Streikuojantys mokytojai prezidentės prašo įvertinti situaciją.

Kaip pridūrė profsąjungos vadovas, susitarimų protokolas, apie kurį Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė antradienį, neturi nieko bendro su streiką surengusios profsąjungos iškeltais reikalavimais, todėl jie nėra traktuotini, kaip susitarimas dėl reikalavimų, kurie buvo iškelti.

Profsąjungos, kurios sudariusios kolektyvinę sutartį su ŠMM, A. Navicko žodžiais, tik kuria derybų iliuziją.

„Taip pat norime pasakyti, kad mes šiandien organizuojame garsių Lietuvos ekonomistų ir ekspertų derybas, norėsime, kad jie įvertintų paskaičiavimus, kuriuos pateikė ŠMM, kiek valstybei atsieitų reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų nuomone, skaičiavimais siekiama klaidinti, gąsdinti ir prieš streikuojančius mokytojus nuteikti visuomenę“, – pabrėžė A. Navickas.

Pasak LŠDPS pirmininko, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis aiškiai pasakė, kad mokytojų keliamus reikalavimus labai paprasta įgyvendinti, tik reikia 10 centų pabranginti alų, ir bus tam pinigų. „Tačiau alus pabrango, o mūsų reikalavimai lieka neįgyvendinti“, – sakė trečiadienio rytą spaudos konferenciją ŠMM surengusios profsąjungos lyderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.06; 06:33

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad mokytojų streikas tęsiamas. Pasak jo, reikia reformuoti mokytojų etatinio užmokesčio sistemą, bet kol kas su Vyriausybe susitarimų nepasiekta.

„Pažadų mes esame daug girdėję, pažadukų Vyriausybių daug matę, tai iš esmės nieko nekeičia. Tenka tik apgailestauti, kad premjerui mokytojai ir vaikai nerūpi. Toliau demonstruojamas cinizmas ir nenoras sėstis prie derybų stalo. Mes linkę tartis, eiti į kompromisus. Kada bus derybos? Čia mūsų klausimas“, – sakė žurnalistams A. Navickas.

Pasak A. Navicko, pagrindinis streikuojančių mokytojų siekis susitarti dėl etatinio apmokėjimo reformos. Jis teigia, kad šiuo metu subyrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei gal reikėtų jos iš visos atsisakyti.

„Reikia susėsti ir susitarti, ką mes darome su etatinio užmokesčio sistema. Ar atsiras ministerijoje komanda, kuri gebės parengti tokią sistemą ir ją sutvarkyti, arba ją reikia atšaukti, čia yra du keliai“, – kalbėjo A. Navickas.

Ketvirtą streiko savaitę pamokų neveda apie 1400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyksta 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.

Iš jų streiką tęsia 53 ugdymo įstaigos, prie jų naujai prisijungė 7, streiką nutraukė – 17.

Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.

LŠDPS siekia tobulinti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse. Taip pat turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. LŠDPS pabrėžė, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.04; 08:51

Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reikalaujame mažiau nei mums priklauso. Taip po derybų su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybės atstovais, kurios visą ketvirtadienį vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje, teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Kaip pabrėžė profsąjungos atstovas, derybos pakankamai klampios, bet tam tikrų susitarimų pavyko pasiekti. Jie bus sukonkretinti po pertraukos, ketvirtadienio vakarą.

A. Navicko teigimu, reikalavimo 20 proc. didinti algas mokytojams profsąjunga neatsisako, o argumentai, neva dabar, kai biudžetas patvirtintas, tiesiog neįmanoma rasti tam reikalingų 130 mln. eurų – niekiniai.

„Mes dar prieš biudžeto svarstymą šį reikalavimą pasiekėme, tačiau Vyriausybė jį ignoravo“, – sakė A. Navickas, pabrėždamas, kad tai vienas pagrindinių LŠDPS reikalavimų, kuriems, mokytojų įgaliojimais, jis negali nusileisti.

Pasak LŠDPS pirmininko, Lietuvos švietimui skiriama tik 4,2 proc. nuo BVP, kai turi būti skiriama 6 proc. „Mes ir taip reikalaujame mažiau nei mums priklauso“, – pakartojo A. Navickas.

Po daugiau nei 6 valandas trukusių derybų su švietimo profsąjungomis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad aptarė visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, taip pat LŠDPS siūlymus.

„Noriu pasidžiaugti, kad vyksta konstruktyvus dialogas, kiekvienas siūlymas ir aptariamas ir argumentuojamas. Dabar padarėme pertrauką, nes dėl dalies siūlymų jau esame radę sutarimus, todėl norime tai surašyti. Dėl tam tikrų siūlymų nuomonės išsiskyrė, todėl skirtingų profsąjungų vadovai nori pasitarti su atstovaujamais mokytojais. Po to grįšime kalbėtis toliau, nes bendras sutarimas – išeiti šiandien sutarus ir pasakius mokytojams, kad galime rasti sprendimus, kad grįžtame į ugdymo procesą“, – sakė J. Petrauskienė.

Paklausta dėl reikalavimų penktadaliu didinti mokytojų algas nuo sausio, kurio neišsižada LŠDPS, J. Petrauskienė sakė, kad aptarta kiek įmanoma paskaičiuoti, kiek valstybės investicijų reikalauja kai kurie keliami reikalavimai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Vien pono A. Navicko pristatyti reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio darbo apmokėjimo įvedimu, pareikalautų gerokai per 200 mln. eurų. Puikiai suprantame, kad vienu mostu tokios galimybės nėra, bet taip pat kalbamės apie kitus sprendimus, kurie realiai ir šiandien fiksuoti kolektyvinėje darbo sutartyje, kaip kad peržiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų apmokėjimo sistemą“, – sakė ministrė.

Kaip pabrėžė J. Petrauskienė, nerealu per dešimtmečius susidariusias švietimo problemas neatsakingai spręsti vienu sprendimu, be to, tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrą etatinio darbo apmokėjimo sistemos etapo įgyvendinimą, kuriam biudžete papildomai numatyti 49 mln. eurų.

2019 metais tikrai didės atlyginimai mokytojams, nes jau dabar numatytos papildomos lėšos, kurios leis atlyginimus padidinti apie 10 proc., bet ne 20 proc., kaip reikalaujama. Taip po ketvirtadienio derybų su mokytojų profsąjungomis teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Pasak jo, 2019 metais švietimas – viena iš prioritetinių sričių, antra pagal dydį, kuriai 185 mln. eurų papildomai didėja finansavimas, 49 mln. papildomai įliejami etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui. Tai ir sudaro prielaidas mokytojų atlyginimams nuo kitų metų rugsėjo kilti apie 10 procentų.

Kaip pripažino S. Malinauskas, problema – ypač maži mokytojų atlyginimai. „Tuo išsiskiriame iš visos Europos Sąjungos, todėl apie papildomas finansines priemones pedagogams galime kalbėti nuo 2020 metų. Šiuo metu, kai Seime tvirtinamas valstybės biudžetas, kalbėti apie papildomus 130 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti – nerealu. To tiesiog neįmanoma įgyvendinti ir profesinės sąjungos, atrodo, tai supranta“, – sakė S. Malinauskas.

Pasak jo, iš 18 siūlymų, kurie buvo aptariami su profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalis bus įgyvendinta, patobulintos tvarkos, skaičiavimai, sprendžiamos kitos ypač didelių išteklių nekeliančios problemos, kurias kėlė mokytojai.

Kaip pabrėžė premjero patarėjas, dalį reikalavimų, dėl kurių derėjosi švietimo darbuotojų profsąjungos, galima įgyvendinti iš minėtų 185 mln., kurie papildomai numatyti švietimui kitąmet.

S. Malinausko nuomone, masiniams streikams nėra priežasties, derybos su profsąjungomis vyksta, tad tikimasi, kad streikai neplis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė derybose matąs norą susitarti ir kuo greičiau grąžinti vaikus į mokyklą, užbaigti streiką.

„Matau norą ieškoti sprendimų, kurie nėra lengvi. Džiugu matyti, kad neatmetamas etatinis mokytojų darbo užmokestis, tik norime jį patobulinti. Tai labai svarbu, nes reiškia, kad pripažįstama valstybės vykdoma etatinio darbo apmokėjimo reforma. Ieškom būdų, kaip surasti pinigų profsąjungų išsakomoms jautriausioms vietoms, nepaisant unikaliai didelių lėšų, investuotų į švietimą“, – sakė E. Jovaiša.

Viena iš spręstinų problemų parlamentaras vadino atlyginimus pradinių klasių mokytojams, kurie bendrajame etatinio mokytojų darbo apmokėjimo kontekste patiria skriaudą.

„Mes tai suprantame, bet suprantame ir tai, kad darydami milžiniškas reformas turime pasirinkti prioritetus. Apgailestaudami turime pasakyti, kad tie prioritetai kartais padaro skriaudą“, – sakė E. Jovaiša.

Išeidamas iš pasitarimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prašė profsąjungų pakviesti mokytojus nebevargti, grįžti namo, nes dialogas vyksta.

Maždaug trys dešimtys pedagogų, trečiadienį nesulaukę realių derybų su ministre, naktį liko Švietimo ir mokslo ministerijoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad ŠMM derybose su profsąjungomis siūlymą nuo sausio 1 dienos mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. finansų viceministras Darius Sadeckas vadino nerealiu.

„Kaip paskaičiavo Finansų ministerija, tam, kad reikalaujamu procentu būtų pakeltos darbuotojų algos nuo sausio, reikėtų 130 mln. eurų. „Tai finansiškai nepakeliama šiuo metu“, – sakė D. Sadeckas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas A. Navickas žurnalistams leido suprasti, kad profsąjungos dėl to linkusios į derybas. „Lauksim raštiško pasiūlymo, ką jie siūlys, ar išvis neįmanoma padidinti mokytojų atlyginimus, ar jie nebus didinami niekada. Kiek įmanoma didinti atlyginimus, jei įmanoma tai padaryti, ir kada. Gal siūlymai mus patenkins. Lauksime Vyriausybės raštiško pasiūlymo”, – pakartojo LŠDPS pirmininkas.

Kaip skelbė ELTA, švietimo ir mokslo ministrės derybos su mokytojų profsąjungomis, kurios prasidėjo ketvirtadienio rytą, dalyvauja ir premjero patarėja Unė Kaunaitė.

Susitikime dalyvauja visų mokytojų profsąjungų vadovai. Ministerijoje miegoję mokytojai piktinasi, kad į derybas įleidžiami tik profsąjungų vadovai.

Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, iš visų profsąjungų buvo atsiųsti pasiūlymai, kurie ir aptarti susitikime.

Prie mokytojų streiko prisijungė ir moksleiviai, kurie nuo 11 valandos rinkosi į akciją prie Seimo, o vidurdienį atėjo palaikyti mokytojų prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 05:00

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą.

Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.

Ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais, sako streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – po posėdžio žurnalistams aiškino A. Navickas. Jis griežtai atmetė ŠMM reiškiamus priekaištus mokytojų streiką organizuojančiai profsąjungai, kad ši derybose su ministerija taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų.

„Mūsų siūlymai yra pateikti prieš metus ir aš trečiadienį tą patį pakartojau, bet, deja, nė vienas mūsų siūlymų nepateko į pasiūlymų protokolą, o buvo paimti tie pasiūlymai, kurie nėra visiškai esminiai – būtent iš tų profesinių sąjungų, kurios nuolat bendradarbiauja ir slapta tariasi su ministre“, – aiškino A. Navickas.

Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas veda su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.

„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.

„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo jis.

LŠDPS lyderio teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, nes pažangos nematantys streikuojantys mokytojai galvoja apskritai nebegrįžti į mokyklą.

„Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos. Ir Seimas, ir Vyriausybė turi suprasti, kad situacija yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Navickas.

Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog J. Petrauskienės trečiadienio dienotvarkėje nėra numatytas susitikimas su streiką organizuojančia profsąjunga, LŠDPS vis tiek eis į ministeriją tikėdamasi derybų. A. Navickas vilkinimu pavadino J. Petrauskienės kvietimą streikuojančių mokytojų keliamus klausimus aptarti ketvirtadienį.

„Mes girdime vis rytoj ir rytoj, mes girdime po dviejų savaičių, po trijų savaičių. Kodėl ne šiandien spręsti?“, – retoriškai klausė LŠDPS pirmininkas. Pasak jo, delsdama derėtis su streikuojančiais mokytojais J. Petrauskienė žaidžia vaikų likimais.

„Matome, kad ministrė vilkina derybas. Bet ji žaidžia vaikais, vaikų likimais, mokytojų likimais. Tai yra labai negražus elgesys. Ministrė buvo informuota iš anksto apie tai, kad mes ateisime derėtis“, – apibendrino A. Navickas. Profsąjungos lyderio teigimu, nuėję į ministeriją jie, nepasiekę tenkinančio susitarimo, niekur iš jos nesitrauks.

„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, – pabrėžė A. Navickas.

Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės. Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.

Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 06:50

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę – verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.

S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.

„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. – ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, – sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras,

Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.

„Su nė viena atskirai (profsąjunga. – ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. – ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.

„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, – sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.

Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.

„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – aiškino A. Navickas.

Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.

„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.

„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.

LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 06:35

Dėl pedagogų streiko pirmadienį kai kuriose mokyklų nevyks pamokos. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatšaukia pirmadienį numatyto pradėti neterminuoto pedagogų streiko.

Kaip Eltai sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, mokyklų, kurios prisijungs prie neterminuoto streiko, skaičius tikslinamas, tačiau jau dabar aišku, kad prie akcijos jungsis ir kaimų, ir didžiųjų gimnazijų pedagogai.

„Neterminuoto streiko metu nevyks ugdymo procesas. Mokyklos, kurios pirmadienį streikuos, apie tai informavo bendruomenes“, – pridūrė A. Navickas.

Viena iš mokyklų, kurios, profsąjungos vadovo žiniomis, streikuos – Vilniaus Žemynos progimnazija.

Neterminuotas pedagogų streikas rengiamas dėl dalies pedagogų nepasitenkinimo naująja etatine apmokėjimo sistema.

Streiką organizuojanti LŠDPS reikalauja įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.10; 09:00