Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 24 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybės sprendimas uždrausti Ukrainos grūdų importą į Lenkijos rinką yra teisingas, tačiau reikia didinti Ukrainos grūdų tranzitą į trečiųjų šalių rinkas per Lenkijos Respublikos teritoriją.
Tai sekmadienį televizijos kanalui TVP1 pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
„Manau, kad sprendimas uždrausti prekiauti Ukrainos grūdais Lenkijos rinkoje yra teisingas. Bet esu įsitikinęs, jog turime padaryti visa, kas įmanoma, kad tranzito apimtis būtų kuo didesnė“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Anot jo, ruošiami specialūs tranzito koridoriai, kurie leis vežti Ukrainos grūdus per Lenkijos teritoriją ten, kur jų reikia.
„Ir šis eksportas vyksta visą laiką“, – pabrėžė A. Duda.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ir Lenkijos santykius ištiko vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 d. Lenkija, nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, vienašališkai neribotam laikui užblokavo Ukrainos grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų) importą į vidaus rinką, išsaugodama šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.
Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą.
Artimiausiomis dienomis Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai turėtų susitikti ir ieškoti išeities iš šios situacijos.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.
Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (…) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Kelcai, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad jo šalis planuoja 2024 m. gynybai skirti daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Planuojame kitais metais gynybai išleisti 137 mlrd. zlotų (30,4 mlrd. eurų). Tai atitinka daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP“, – dalyvaudamas Lenkijos Kelcų mieste vykstančioje gynybos pramonės parodoje nurodė A. Duda, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.
„Matydami už mūsų rytinės sienos kylantį pavojų… puikiai suvokiame, kad verta mokėti bet kokią kainą, jog Lenkija būtų laisva, suvereni ir nepriklausoma, o lenkai galėtų gyventi saugiai – to mus išmokė istorija ir patirtis“, – renginyje kalbėjo Lenkijos lyderis.
A. Duda šias pastabas išsakė tvyrant nuogąstavimams dėl saugumo, kaimyninėje Ukrainoje verdant Rusijos sukeltam karui. Lenkija kare aktyviai remia Kyjivo pusę. Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias, anot jos, kelia kita kaimynė Baltarusija, į šios teritoriją neseniai persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.
Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija ginkluojasi ir jau pasirašė daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su JAV ir Pietų Korėja. Iš pastarosios šalies lenkai perka tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas „K9“. Tuo metu JAV praėjusį mėnesį patvirtino 12 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl sraigtasparnių „Apache“ pardavimo Lenkijai. Birželį Varšuva gavo pirmąją pažangių amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ siuntą. Negana to, Lenkija balandį taip pat paskelbė, kad pasirašė sutartį su europiečių kompanijos MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris atsiųs raketų ir jų paleidimo įrenginių.
Iskander-M
Varšuva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Rusija, anot Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos, perkelia taktinius branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją. Tai jis pareiškė antradienį Varšuvoje spaudos konferencijoje su Portugalijos prezidentu Marcelo Rebelo de Sousa, praneša agentūra AP.
„Iš tikrųjų šis procesas vyksta, mes tai matome“, – sakė A. Duda.
Taktiniai branduoliniai ginklai skirti naudoti mūšio lauke ir yra trumpojo nuotolio.
Gegužės pabaigoje Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje. Maskva perdavė Minskui raketų kompleksų „Iskander-M“, kurie gali paleisti raketas su branduoline kovine galvute.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 14 d. (PAP-ELTA). Interviu leidiniui „Sieci“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija, nepaisydama net ir Europos Komisijos sprendimo, nesutiks panaikinti Ukrainos grūdų įvežimo į Lenkiją blokados po rugsėjo 15 d.
„Akivaizdu, kad mes nuosekliai remiame Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos agresijos. Bet svarbiausia mūsų pareiga – rūpintis Lenkijos Respublikos interesais. Taigi, ginti vidaus rinką ir Europos Sąjungos rinką, kuri prasideda pas mus. Taip pat esame suinteresuoti, kad būtų pripažinta istorinė tiesa valstybių santykiuose“, – atsakė A. Duda. Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Prezidentas taip pat buvo paklaustas apie Tarptautinės politikos biuro vadovo Marcino Przydacziaus žodžius, kad esą Kyjivas nepakankamai vertina Lenkijos pagalbą. „Ministras nereikalavo, kad mūsų draugai iš Ukrainos kiekvieną dieną žiniasklaidoje sakytų: „Ačiū, ačiū, ačiū“. Labai dažnai tai girdime iš paprastų žmonių ir tai didžiai vertiname. Tačiau tikimės Ukrainos valdžios supratimo tam tikrais klausimais, supratimo, kad ir mes turime savo interesų ir įsipareigojimų“, – pareiškė A. Duda.
Prezidentas pripažino, kad su tuo supratimu „būna visaip“. „Mes nepamirštame, kad jų situacija yra ypatinga. Todėl kartais reikia jiems pasakyti: mes suprantame, kad jūs kovojate, bet atminkite, kad mes taip pat gyvename šalia ir taip pat turime įsipareigojimų Lenkijos visuomenei”, – pridūrė jis.
Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalba. ELTA / Orestas Gurevičius
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Karaliaus Mindaugo prieš 770 metų duotas pažadas atgręžti Lietuvą į Vakarus – išsipildė ir dabar lietuviai yra ten, kur ir priklauso būti – su Europa.
„Šiomis dienomis, kai netoliese vėl kaupiasi pavojus, ir kai broliškai ukrainiečių tautai tenka ginti savo teisę gyventi laisvai ir nepriklausomai, mes esame ten, kur mūsų vieta. Sveikai užsispyrę ir nenuolankūs, kaip ąžuolui priklauso, mes stovime europinių vertybių sargyboje. Padedame Ukrainai“, – šventinėje Liepos 6-osios vėliavų pakėlimo ceremonijoje teigė G. Nausėda.
„Daugelį amžių gynėme – ir apgynėme – savo teisę orūs ir laisvi būti Europoje. Mezgėme artimus ryšius su Lenkija bei kitomis Vakarų krikščionybės šalimis. Skaudžiai klupome, kėlėmės, niekada nepasidavėme“, – pažymėjo prezidentas.
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad šventinę dieną su Lietuva drauge yra ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Pasak jo, vieningai stovinčios šalys tik auga ir stiprėja.
„Lietuva ir Lenkija kartu išaugo iš to paties europinio medžio vaisių. Kartu mes veikėme ir sėmėmės laisvės troškimo bei drąsos siekti užsibrėžtų tikslų. Ir toliau augame bei stiprėjame vieni šalia kitų kaip artimi partneriai ir sąjungininkai“, – teigė prezidentas.
„Kartu mes stipresni, kartu mes drąsesni. Kartu mes daugiau galime nuveikti“, – Daukanto aikštėje kalbėjo G. Nausėda.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vieši Lenkijos prezidentas A. Duda. Trečiadienį A. Dudos vizitas prasidėjo dvišaliu Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimu, ketvirtadienį šalių vadovai dalyvaus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiuose, taip pat ir Tautiškos giesmės giedojimo šventėje Katedros aikštėje.
Penktadienį numatoma prezidentų išvyka į Klaipėdą, kur stebės jungtines Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybas.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Briuselis, birželio 30 d. (Ukrinform-ELTA). Reaguodama į Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, Lenkija kreipiasi į NATO, prašydama leisti dalyvauti vadinamojoje branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing) programoje.
Tai penktadienį Briuselyje pareiškė Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Atsižvelgiant į tai, kad Rusija ketina dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, mes kreipiamės į NATO dėl dalyvavimo branduolinio dalijimosi programoje“, – sakė Lenkijos premjeras.
Jis pridūrė, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu priklausys nuo JAV.
„Mes reiškiame norą greitai veikti šia kryptimi. Mes nenorime sėdėti sudėję rankas, kai Putinas eskaluoja įvairius grasinimus“, – sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Pagal branduolinio dalijimosi programą JAV taktiniai branduoliniai ginklai šiuo metu yra dislokuoti Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Apie galimybę dalyvauti branduolinių išteklių mainų programoje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalbėjo interviu Lenkijos žiniasklaidai dar praėjusių metų spalį.
Neseniai lankydamasis Kyjive, A. Duda pareiškė, kad Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje, taip pat „Wagner“ samdinių permetimas į šią šalį „keičia saugumo architektūrą regione“.
Birželio viduryje apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė, kad į jo šalį jau gabenami Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, birželio 28 d. (PAP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Rusijos samdinių vado Jevgenijaus Prigožino buvimą Baltarusijoje pavadino rimta ir nerimą keliančia problema, nusipelnančia „griežto“ NATO atsako.
Hagoje susitikęs su Nyderlandų, Rumunijos, Lietuvos, Norvegijos, Belgijos ir Albanijos politiniais lyderiais bei NATO generaliniu sekretoriumi, jis sakė, kad J. Prigožino skrydis į Baltarusiją po nepavykusio maišto prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bus viena svarbiausių temų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
Per spaudos konferenciją po derybų A. Duda sakė, kad didžiausią nerimą kelia galimas J. Prigožino vadovaujamos samdinių grupuotės „Wagner“ persikėlimas į Baltarusiją. „Grupės „Wagner“ buvimas Baltarusijoje, J. Prigožino buvimas Baltarusijoje – tai labai rimta ir nerimą kelianti problema, – sakė A. Duda. – Turime priimti sprendimus, labai sunkius sprendimus. Mano nuomone, tai reikalauja labai griežto NATO atsako“. A. Duda nepasakė, koks turėtų būti atsakas.
J. Prigožinas atvyko į Baltarusiją praėjus trims dienoms po šeštadienį pasibaigusio parą trukusio „Wagner“ maišto prieš V. Putiną. Jo buvimą Baltarusijoje antradienį patvirtino „Reuters“.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą, juo siekiama sudaryti komisiją, tirsiančią galimą Rusijos įtaką.
Pirmadienį Varšuvoje A. Duda sakė, kad Rusijos įtaka atvedė prie sąmyšio, invazijos į Ukrainą ir Europos energetikos problemų.
„Todėl nėra jokių abejonių, kad tai turi būti ištirta“, – sakė jis ir pridūrė pavesiantis Konstituciniam Teismui išnagrinėti įstatymą.
Dauguma parlamento narių penktadienį balsavo už valdančiosios konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pateiktą įstatymo projektą. Tačiau kritikai kaltina PiS vyriausybę šiuo įstatymu siekiant prieš parlamento rinkimus diskredituoti opozicijos lyderį ir buvusį ministrą pirmininką Donaldą Tuską. Mat komisija galėtų dešimčiai metų uždrausti pareigūnams eiti pareigas. Donaldas Tuskas. EPA – ELTA nuotr.
Remiantis įstatymo projektu, tyrimo komisija aiškinsis, ar 2007–2022 m. nebuvo atlikti šalies saugumui kenkiantys tarnybiniai veiksmai.
Taip pat bus tiriama, ar atitinkama informacija nebuvo perduota trečiosioms šalims, ar nebuvo sudarytos Rusijos įtakai palankios sutartys. Komisiją sudarys devyni žmonės, juos paskirs Lenkijos parlamento žemieji rūmai, juose PiS turi daugumą.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas vadovavo Lenkijos vyriausybei 2007–2014 metais. PiS kaltina jį sudarius su Rusija nepalankias Lenkijai dujų sutartis.
Liberalios Piliečių platformos lyderis D. Tuskas laikomas didžiausiu PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio politiniu varžovu. Todėl opozicijos atstovai vadina įstatymą „gėda“.
Pats D. Tuskas pirmadienį reagavo ironiškai.
„Pone prezidente, kviečiu jus į viešą konsultaciją birželio 4 dieną. Būsime gerai girdimi ir matomi pro jūsų rūmų langus. Ar ateisite?“, – tviteryje parašė jis.
Kaip tik birželio 4 d. Piliečių platforma ragina surengti Varšuvoje demonstraciją prieš PiS politiką.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 12 d. (ELTA). Per artimiausias savaites Ukraina turi skubiai sulaukti karinės technikos. Jeigu ji jos negaus, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laimėti karą. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo RBK-Ukraina remdamasi jo interviu leidiniui „Le Figaro“.
„Taip, gali. Jeigu Ukraina labai greitu metu nesulauks pagalbos. Ten nėra šiuolaikinės karinės infrastruktūros, bet yra žmonės! Jei per artimiausias savaites nenusiųsime Ukrainai karinės technikos, Putinas gali laimėti. Jis gali laimėti, ir mes nežinome, kur jis sustos“, – sakė jis atsakydamas į klausimą, ar gali rusai laimėti karą.
Kiek anksčiau Lenkijos prezidentas A Duda pareiškė, kad naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai gali tapti „rimtu iššūkiu“. Anot jo, Lenkija pasirengusi atkurti geležinę uždangą, jeigu rytuose bus agresyvi valstybė, kuri yra nusiteikusi žudyti ir kėsintis į savo kaimynų laisvę.
„Mano nuomone, vienintelis kelias sustabdyti Rusiją yra palaikyti Ukrainą“, – pareiškė A. Duda.
Kablys – Klausimas. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Netrukus po incidento, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina sprogo raketa, prezidentas Andrzejus Duda buvo apgautas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų provokatorių. Šie paskambino su A. Dudai apsimetę Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Pokalbio įrašas paskelbtas „Rutube“ platformoje.
Pokalbis vyko po raketos sprogimo, kai A. Duda kalbėjo su virtine kitų šalių lyderių, antradienį tviteryje pranešė prezidento administracija. Pokalbio metu A. Duda esą suprato, kad tai gali būti apgaulė ir pokalbį nutraukė.
A. Dudai paskambinę apsimetėliai yra provokatoriai Vovanas (Vladimiras Kuznecovas) ir Lexusas (Aleksejus Stoliarovas). Septynių minučių trukmės pokalbyje prezidentas menamam E. Macronui pasakoja apie raketos sprogimą pasienyje su Ukraina. „Tai neabejotinai buvo raketa. Kas ją paleido, nežinome. Tai rusiška raketa, pagaminta Rusijoje“, – laužyta anglų kalba aiškina A. Duda.
Tada jis toliau sako, kad jau kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir teigia, kad Lenkija svarsto prašyti konsultacijų pagal 4 NATO sutarties straipsnį. Telefonas. Slaptai.lt foto
A. Duda skambintojui pasakoja ir apie pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu. „Ir ką jis? Kaltina Rusiją?“ – nori žinoti tariamas E. Macronas. „Ne“, – atsako A. Duda. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu esą įsitikinęs, kad raketą paleido Rusija. „Manau, mums nereikia eskalacijos, karo tarp Rusijos ir NATO“, – sako menamas Prancūzijos vadovas. „Emmanueli, man taip pat nereikia karo su Rusija. Esu labai atsargus“, – patikina A. Duda.
Duetas „Vovanas ir Lexusas“ Rusijoje jau seniai garsėja tuo, kad melagingais skambučiais mulkina politikus ir kitas garsenybes. Vasaros pradžioje jie kelių ES sostinių merus privertė patikėti, kad šie kalba su kolega iš Kyjivo Vitalijumi Klyčko.
Lenkijos prezidentas apžiūrėjo raketos sprogimo vietą Pševoduve. EPA – ELTA foto
Varšuva, lapkričio 17 d. (ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį apsilankė Pševoduve.
Nuo lapkričio 15 d. šio Liublino srities kaimo pavadinimas žinomas visame pasaulyje – būtent čia nukritusi raketa pražudė du netoli sienos su Ukraina esančios vietovės gyventojus, rašo portalas „fakt.pl“.
Valstybės vadovas apžiūrėjo raketos sprogimo išmuštą kraterį. Incidentas Pševoduve yra pirmas tokio pobūdžio įvykis NATO šalies teritorijoje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
„Tai sunkus momentas nedidelei bendruomenei. Žuvusiųjų šeimos prašo gerbti jų sielvartą ir privatumą. Perduodu šį vienos iš aukų artimųjų prašymą“, – pareiškė žurnalistams A. Duda.
Jis taip pat susitiko su ekspertais, dirbančiais sprogimo vietoje.
„Raketos kritimo vietoje tęsiami tyrimo darbai. Ekspertai renka raketos skeveldras ir įrodymus“, – sakė prezidentas.
Pševoduve. EPA – ELTA foto
„Esame įsitikinę, kad raketos sprogimas buvo nelaimingas atsitikimas“, – pabrėžė A. Duda. Jis pridūrė, kad kalbėjosi su bylą tiriančiu prokuroru, kurio požiūris į Ukrainą yra „labai palankus, bet tuo pat metu legalistinis“.
„Viskas turi vykti pagal galiojančias taisykles, pagal galiojančius įstatymus“, – pažymėjo prezidentas.
„Jeigu svečiai iš Ukrainos norės pamatyti, kaip vyksta tyrimas, jiems tai bus galima parodyti, kaip buvo parodyta man“, – paaiškino A. Duda.
„Bet jei kalbėsime apie dalyvavimą tyrimo procedūrose ir prieigą prie dokumentų, prie informacijos, tai reikalauja konkretaus tarptautinių sutarčių pagrindo, konkretaus tarptautinės teisės pagrindo“, – teigė Lenkijos valstybės vadovas.
Trečiadienį Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.
Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu. EPA-ELTA nuotr.
Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Ketvirtadienį G. Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai. Daugiausia dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.
Susitikimo metu Šalies vadovas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje yra viso regiono saugumo garantas bei pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos nuoseklus išlaidų gynybai didinimas, koordinuotas darbas su sąjungininkais NATO ir kitais formatais reikšmingai prisideda prie viso regiono saugumo stiprinimo.
Lietuvos vadovas teigė, kad NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai sustiprino NATO atgrasymo ir gynybos pozicijas, tačiau svarbu kuo greičiau įgyvendinti priešakinės gynybos principą rytiniame Aljanso flange. Prezidentas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą mūsų regione. Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, rašome pranešime.
„Lietuva ir Lenkija yra patikimos partnerės ir sąjungininkės. Vertiname puikius dvišalius santykius, jie Lietuvai yra itin svarbūs. Grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir kalbame vienu balsu esminiais klausimais. Tai yra mūsų stiprybė. Būdami vieningi ir dirbdami išvien galime atremti bet kokias grėsmes“, – sakė Prezidentas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą paramą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau, kadangi, pasak Šalies vadovo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje. Taip pat šalių vadovai sutarė dėl būtinybės ir toliau aktyviai remti Moldovos eurointegracijos siekį bei padėti visomis priemonėmis atlaikant Rusijos energetinį šantažą.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų taryba surengta jau antrą kartą. Pirmoji vyko 2021 metais Vilniuje.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nepritaria naujoms nuolaidoms Europos Komisijai, kuri, kilus ginčui dėl teismų nepriklausomumo, užblokavo COVID ekonomikos gaivinimo fondo lėšų išmokėjimą Varšuvai.
„Daugiau neteiksiu jokių atsakymų į kitos pusės siūlymus“, – sakė A. Duda interviu savaitraščiui „Sieci“, kuris bus paskelbtas pirmadienį ir kurio ištraukos savaitgalį pasirodė provyriausybinėje interneto svetainėje wpolityce.pl.
„Mano žiniomis, mes įvykdėme visas sąlygas, kad gautume gaivinimo plano lėšas“, – pridūrė jis.
Varšuva turi gauti 35,4 mlrd. eurų, įskaitant 23,9 mlrd. eurų tiesioginių subsidijų, kad galėtų finansuoti atsigavimą po COVID pandemijos.
Europos Sąjunga atsisakė išmokėti lėšas, kol Lenkija neatšauks teisės aktų, kuriais, pasak jos, kėsinamasi į šalies teismų nepriklausomybę.
Prieš metus Europos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu Varšuvai buvo daromas papildomas spaudimas – jai skirta vieno milijono eurų per dieną bauda, kol įstatymai bus pakeisti.
Reaguodama į tai Lenkija šiek tiek pakeitė savo įstatymus, tačiau Europos Komisija nusprendė, kad pakeitimai nėra pakankami.
Interviu A. Duda taip pat teigė, kad „kairiųjų liberalų stovykla, kurios atstovai sudaro daugumą Komisijoje, nori bet kokia kaina išprovokuoti valdžios pasikeitimą Lenkijoje“.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Lenkijos valdančioji nacionalistinė konservatyvioji vyriausybė yra susiskaldžiusi dėl savo pozicijos ginče su Briuseliu, ypač dėl teisėjų nešališkumo testo. Kai kurie valdančiosios partijos nariai pritaria tam, kad būtų pasiūlyta daugiau pakeitimų, siekiant patenkinti Briuselio reikalavimus, o kiti tam prieštarauja.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje. Prezidento kanc. nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai tvirtina, kad vadinamąjį Suvalkų koridorių ginti yra pasiryžusios NATO bei Lietuvos ir Lenkijos karinės pajėgos.
Šią nuostatą dviejų valstybių lyderiai užtikrintai deklaravo po to, kai ketvirtadienį lankėsi Suvalkų ruožo objektuose – Lietuvoje ir Lenkijoje.
„Šiandieninių vizitų tikslas yra vietoje susipažinti su situacija, pasižiūrėti kaip esame pasiruošę ginti šią ypatinga teritoriją, kuri pastaruoju kia nemažai dėmesio. Tai vadinamasis Suvalkų koridorius, kuris geopolitiškai ir strategiškai, be jokios abejonės, yra patrauklus kąsnelis nedraugams išorėje, todėl turi būti prižiūrimas itin kruopščiai ir tam turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys“, – ketvirtadienį po abiejų prezidentų apsilankymo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad geopolitinių neramumų metu taip kaip grėsmes bei esamą situaciją vertina Lietuvos ir Lenkijos lyderiai iš esmės nesiskiria.
„Šiandien svarbiausia matyti grėsmes tomis pačiomis akimis. Tai štai kuo aš noriu pasidžiaugti – mes vienodai matome Rusijos grėsmę, mes puikiai bendradarbiaujame įvairiose tarptautiniuose formatuose“, – apie santykius su Lenkija kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, su Lenkijos lyderiais niekada nebuvo kilusių diskusijų, ar reikia daryti nuolaidų karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai ir ar reikia išsaugoti Putino veidą.
„Su Lenkijos atstovais mes niekada tokių diskusijų neturime, nes turime labai aiškų įsivaizdavimą, kas turi išsaugoti veidą, o kas jo neturi“, – pažymėjo G. Nausėda.
„Mes vienodai matome grėsmę“, – apibendrino Lietuvos prezidentas.
Savo ruožtu Lietuvoje apsilankęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda akcentavo, kad Suvalkų koridorius yra ypatingai saugomas NATO.
„Šita žemė yra ypatingo NATO aljanso prieglobstyje“, – sakė Lenkijos vadovas.
„Jeigu grėsmė ir poreikis būtų, tai mes esame pasiruošę ginti. Su prezidentu ir esame čia tam, kad parodytume, jog Suvalkų koridorius yra saugus ir bus ginamas“, – teigė A. Duda.
„Lenkų ir lietuvių karinės pajėgos visada budi ir yra visą parą pasirengusios reaguoti tam tikromis situacijomis“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
Lenkijos ir Lietuvos vadovai ketvirtadienį lankėsi prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietijos vyriausybę sulaužius duotą žodį dėl pažadėto tankų perdavimo jo šaliai.
Interviu vokiečių TV stočiai „Welt“ jis Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose kalbėjo apie Berlyno pažadą pristatyti Lenkijai tankų vietoj tų, kuriuos ši perdavė Ukrainai. „Jie šio pažado neįgyvendino“, – pabrėžė A. Duda, turėdamas omenyje Vokietijos vyriausybę. – Ir jei atvirai: esame tuo labai nusivylę“.
„Mes perdavėme Ukrainai didelį skaičių tankų, – kalbėjo Lenkijos vadovas. – Tai darydami, mes susilpninome savo pačių karinį potencialą. Mes išnaudojome savo karines atsargas“. Dėl to Lenkija tikėjosi paramos ir iš Vokietijos. Didžiąją dalį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų tankų arsenalo sudaro „Leopard“ tipo vokiški tankai.
„Jei Vokietija būtų mus parėmusi, jei būtume gavę pakaitinių tankų, būtume labai džiaugęsi, – sakė A. Duda. – Iš tikrųjų mes tokį pažadą ir gavome, Vokietija pažadėjo tiekti mums šių tankų“.
Lenkija kaimyninę Ukrainą kare su Rusija remia T-72 tipo sovietiniais tankais. Varšuva pareiškė, kad dėl to tikisi pakaitinių tankų iš NATO partnerių, įskaitant Berlyną.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų „kaip įprasta“.
Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.
Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (…) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
A.Duda taip pat pabrėžė „istorinę“ Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.
V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už „jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę“.
Pekino olimpinės žaidynės. EPA – ELTA foto
Penktadienį prasidėjus Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, virtinė aukšto rango valstybių atstovų, pareiškusių susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje nusprendė nedalyvauti.
Vis dėlto prie Vakarų valstybių organizuoto boikoto oficialiai neprisijungė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Nors politologai nelinkę sureikšminti Varšuvos pozicijos, nes, jų teigimu, sprendimas dalyvauti veikiausiai pagrįstas ekonominėmis intencijomis, visgi įžvelgiamos ir galimos Lenkijos politinės strategijos.
A. Pukšto: nepaisydama politinio fono, Lenkija nori išlaikyti ekonominį partnerį
VDU docento, politologo Andžejaus Pukšto teigimu, Lenkijos prezidento dalyvavimui atidarymo ceremonijoje Pekine nevertėtų skirti didelės svarbos, nes, jo nuomone, Varšuvos sprendimas veikiausiai buvo priimtas dėl ekonominių intencijų.
„Aš nebūčiau linkęs sureikšminti Lenkijos sprendimo. Žinoma, žiūrėsime, kokios ten bus politinės deklaracijos, ką jie sakys, kiek šalia ekonominių reikalų atsiras politinių reikalų, bet nepervertinkime Lenkijos vaidmens. Tai ES, NATO narė, bet Lenkija yra vidutinė valstybė. Žinoma, kai yra didelis boikotas, tai (dalyvavimas olimpinių žaidynių ceremonijoje – ELTA) yra svarbu, bet negalima sakyti, kad vaidina lemiamą vaidmenį“, – penktadienį Eltai teigė A. Pukšto.
Jam antrina ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Giedrius Česnakas, kurio nuomone, A. Dudos vizitas buvo paremtas vidiniais šalies interesais, neatsižvelgiant į politinį kontekstą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
„Man atrodo, kad Lenkijos prezidentas bando palaikyti pragmatiškus santykius veikiausiai dėl vidaus politikos interesų ir, žinoma, dėl to šiek tiek išsiskiria iš Europos konteksto“, – kalbėjo G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad nėra gerai Vakarų valstybėms deklaruoti skirtingus požiūrius.
„Tokie skirtumai aišku nėra labai geri, tačiau kiekviena valstybė turi teisę įgyvendinti savo užsienio politiką taip, kaip jai yra tinkama“, – pridūrė jis.
G. Česnakas: Kinijai politiniame kontekste Lenkija yra labai mažas žaidėjas
Visgi VDU docentas A. Pukšto neatmeta, kad A. Dudos žingsnyje galima įžvelgti ir politines intencijas, tačiau, jo nuomone, Lenkijai tikėtis reikšmingų pokyčių būtų naivu.
„Man atrodo, kad Lenkija įsivaizduoja, nors drįsčiau manyti, kad tai naivus įsivaizdavimas, atkalbėti Kiniją nuo susiliejimo su Rusija, ypač Ukrainos klausimu. Tai visgi pabrėžčiau tam tikras antirusiškas Dudos intencijas, bet, ko gero, naivu taip samprotauti“, – kalbėjo A. Pukšto.
G. Česnakas tokį scenarijų linkęs atmesti. Anot jo, Lenkija politiniame kontekste Kinijos atžvilgiu yra nedidelis žaidėjas, todėl A. Duda neturėtų didelės įtakos kilusioms įtampoms. Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Aš vis dėlto tai laikyčiau strateginiu žingsniu dėl ekonominių intencijų, nes kinams dėl Rusijos skambina net JAV. Tai Lenkija Kinijos atžvilgiu, kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, bet yra labai mažas žaidėjas. Aš nemanau, kad Lenkijos prezidentas, susitikęs su Kinijos atstovais, kažką galėtų reikšmingiau pasakyti Rusijos atžvilgiu negu JAV“, – sakė G. Česnakas.
ELTA primena, kad dalis Vakarų valstybių aukšto rango atstovų nusprendė nedalyvauti žiemos olimpiados ceremonijoje dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione.
Veto antspaudas
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė pasveikino Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą vetuoti žiniasklaidos įstatymą, kuris sulaukė smarkios kritikos užsienyje. Veto yra „pozityvus signalas“ prieš Lenkijai metų sandūroje iš Švedijos perimant pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
JAV prezidentas Joe Bidenas palankiai priėmė A. Dudos sprendimą nepasirašyti tokios formos įstatymo, sakė jis. J. Sullivanas prieš tai telefonu kalbėjosi su Nacionalinio saugumo biuro Lenkijoje vadovu Pawelu Solochu ir A. Dudos patarėju užsienio politikos klausimais Jakubu Kumochu.
Ir JAV vyriausybė, ir Europos Komisija prieš Kalėdas parlamento Varšuvoje priimtą įstatymą pavadino pavojumi žiniasklaidos laisvei. Kritikų teigimu, jis nutaikytas prieš privačią stotį TVN, kuri priklauso JAV koncernui „Discovery“. Žinių stotis nevengia kritikos valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (PiS), kuri nuo 2015 metų turi absoliučią daugumą parlamente.
Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida stiprina demokratiją, vasarą pabrėžė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as. Lenkija, kaip svarbi NATO partnerė, esą turi pademonstruoti savo įsipareigojimą šiems principams.
PiS inicijavo įstatymą, kad apribotų užsienio įtaką žiniasklaidai.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Antradienį į Vilnių atvyks Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Oficialus vizitas skirtas Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms paminėti.
Kaip skelbia Prezidentūra, vizito metu vyks pirmasis 2020 m. įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame planuojama aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimus.
Taip pat planuojama, kad kartu su prezidentu parlamento rūmuose jis susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai taip pat dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metinėms, atidarys tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“, skaitys pranešimus Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje „Kelias į Varšuvos saugumo forumą“.
Antradienį ir trečiadienį Vilniuje posėdžiaus Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėja. Tai pirma tiesioginė asamblėjos sesija nuo 2019 m. rugsėjo mėn.
Į Vilnių su oficialiu vizitu atvyksta ne tik Lenkijos prezidentas A. Duda, bet ir Lenkijos Seimo vicemaršalkos Małgorzatos Gosiewskos ir Lenkijos Senato pirmininko pavaduotojo Bogdano Borusewicz’aus vadovaujamos delegacijos.
Sesijos metu Asamblėjos delegacijų nariai dalyvaus Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230 metinių minėjimo renginiuose, aptars svarbiausius dvišalių santykių klausimus, daug dėmesio skirs Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui sprendžiant nelegalių migrantų srautų, kuriuos sukėlė Baltarusijos režimas, klausimus. Numatoma pasirašyti bendrą pareiškimą.
ELTA primena, kad A. Dudos vizitas Lietuvoje vyksta Lenkijai įsivėlus į ginčą su ES institucijomis. Neseniai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad teismų sistemos klausimais Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už ES teisę, o tai sukėlė audringas reakcijas ES institucijose ir valstybėse narėse.
