Oficialus Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Andrzejaus Dudos bei pirmųjų ponių susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė pradėjo vizitą Lenkijos sostinėje Varšuvoje, kur pirmadienį dalyvaus iškilmingoje Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.
Renginio išvakarėse, kaip praneša Prezidentūra, įvyko Lietuvos ir Lenkijos prezidentų dvišalis susitikimas, per kurį šalių vadovai aptarė politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Lietuvos vadovas akcentavo strategine partneryste grįstus dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, ypač sustiprėjusį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. G. Nausėda pabrėžė, kad valstybių vieningumas ir solidarumas ypač svarbus siekiant užtikrinti regiono saugumą, Rusijai vykdant agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu.
Prezidentai išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir tarptautinei Krymo platformai. Išreikštas ir bendras palaikymas Baltarusijos pilietinės visuomenės kovai už demokratinius pokyčius. Lietuvos ir Lenkijos vėliavos. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė kurti ambicingą ES Rytų partnerystės politiką bei ir toliau teikti paramą kaimyninių šalių reformoms.
Abiejų šalių lyderiai atkreipė dėmesį į strateginių Lietuvos ir Lenkijos infrastruktūros projektų svarbą dvišaliams santykiams. Jie sutarė užtikrinti sklandų projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ įgyvendinimą bei elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto spartinimą.
Iškilmingame Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjimo renginyje kartu su Lietuvos prezidentu ir pirmąja ponia dalyvaus ir Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Ukrainos vadovai su sutuoktiniais.
Andžėjus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad sekmadienį vykusiame Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture rinkėjų balsai pasiskirstė daugmaž tolygiai. Dabartinis prezidentas Andrzejus Duda pirmauja labai nedidele persvara, todėl rinkimų nugalėtojas kol kas neaiškus. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Remiantis „Ipsos“ apklausos duomenimis, paskelbtais vos tik užsidarius rinkimų apylinkėms, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas A. Duda gavo 50,4 proc. balsų, o jo varžovas – opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) remiamas Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis – pelnė 49,6 proc. balsų.
Galima apklausos rezultatų paklaida – 2 procentiniai punktai.
„Ipsos“ duomenimis, rinkėjų aktyvumas antrajame ture buvo rekordiškai didelis – 68,9 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas bet kokiuose rinkimuose Lenkijoje nuo 1989 metų.
Balsavimo teisę prezidento rinkimuose turėjo beveik 30 mln. lenkų.
Valstybinė rinkimų komisija (PKW) tikisi oficialius antrojo turo rezultatus paskelbti vėlų pirmadienio vakarą arba naktį iš pirmadienio į antradienį.
Lenkijos vadovas A. Duda suskubo paskelbti pergalę rinkimuose.
„Tegyvuoja Lenkija! Laimėti prezidento rinkimus, kuriuose rinkėjų aktyvumas siekė 70 proc., kažkas neįtikėtino. Esu sujaudintas. Dėkoju jums visiems, mano tėvynainiai“, – teigė prezidentas A. Duda.
Tuo metu R. Trzaskowskis vis dar viliasi išplėsti pergalę prieš A. Dudą.
„Rezultatai glaudūs, bet esu visiškai įsitikinęs, kad laimėsime“, – sakė R. Trzaskowskis ir pridūrė, kad, nepaisant galutinio rezultato, „mes jau laimėjome“.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos piliečiams nepavyko iš pirmo karto išrinkti šalies prezidento – sekmadienį įvykusiuose rinkimuose nė vienas iš kandidatų nesurinko pergalei reikalingų daugiau kaip 50 proc. balsų. Tai rodo balsavusių rinkėjų apklaustų duomenys, paskelbti vos tik uždarius rinkimų apylinkes. Rafalas Trzaskowskis. EPA – ELTA nuotr.
Šiais duomenimis, į antrąjį ratą, kuris turi įvykti liepos 12 d., pateko dabartinis Lenkijos valstybės vadovas Andrzejus Duda, surinkęs 41,8 proc. balsų, ir didžiausios šalyje opozicinės Piliečių platformos partijos kandidatas, Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis, iškovojęs 30,4 proc. balsų.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Donaldas Tuskas, Europos liaudies partijos pirmininkas ir buvęs Lenkijos premjeras, sakė nedalyvausiantis ateinančių Lenkijos prezidento rinkimų balsavime, nes skubotai patvirtintas balsavimas paštu esą prieštaraus konstitucijai ir bus nesaugus.
„Mano nuomone, turėtume nedalyvauti balsavime paštu“, – sakė jis, ir pabrėžė, kad specialiai vengia termino rinkimai.
Lenkijoje prezidento rinkimai numatyti gegužės 10 d. Dėl pandemijos įprastas balsavimas nevyks, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nutarė balsavimą rengti paštu. Opozicija savo ruožtu reikalauja, kad rinkimai būtų nukelti.
Įstatymas dėl visuotinio balsavimo paštu dar neįsigaliojo, manoma, kad parlamentas sprendimą priims tik gegužės 6 d.
Nors abejonių dėl balsavimo paštu teisėtumo tik daugėja, PiS partija jau pradėjo ruoštis rinkimams, tai šalyje sukėlė didelę kritikos bangą.
Tviterio paskyroje paviešintame vaizdo įraše D. Tuskas tvirtino, kad PiS suplanuotas balsavimas neatitiks teisingų, slaptų ir lygias galimybes suteikiančių rinkimų sąlygų, jo teigimu, priėmus rinkimų kodekso pakeitimus paskutinę minutę prieš balsavimą bus pažeista konstitucija.
„Jei visi nuoširdūs ir padorūs Lenkijos gyventojai tars: „Tai ne rinkimai, tad juose nedalyvausime“, PiS paskutinę minutę atsitrauks“, – sakė D. Tuskas.
Jei Lenkijos politinės jėgos susitars, teisingus rinkimus bus galima surengti jau „gana greitai“, teigė jis.
Kritikai tvirtina, kad PiS siekia kuo greičiau surengti rinkimus, nes, pasijutus ekonominėms koronaviruso krizės pasekmėms, partijos remiamo kandidato ir dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos šansai laimėti rinkimus gali gerokai nukristi.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nepasinaudos kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse, kurias rengia Jad Vašem institutas Jeruzalėje, pranešė penktadienį laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Oficialiai prezidento sprendimas dar nepaskelbtas, bet, pasak leidinio šaltinių, viskas jau aišku: A. Duda nevažiuos į Izraelį, kur sausio 22-23 dienomis vyks 5-asis Pasaulinis Holokausto atminimo forumas („World Holocaust Forum”). Svarbiausias šių iškilmių svečias bus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu kvietimą oficialiai perdavė jau rugsėjo mėnesį, lankydamasis Sočyje su vizitu.
Gruodžio mėnesį V. Putinas kelis sykius užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke, kuriai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“. Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
„Iškilmės Izraelyje laikomos alternatyva renginiams, kurie vyks Aušvice sausio 27 d.“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Leidinys pabrėžia, kad Jeruzalėje Lenkijos prezidentui nenumatyta galimybė pasakyti kalbą.
Be to, prie renginio Jeruzalėje organizavimo prisideda Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas, kuris anksčiau pareiškė, kad „lenkai įsiurbia antisemitizmą su motinos pienu”.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, penktadienį dalyvaudamas 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje, pasidžiaugė, kad joje dalyvauja įvairių tautų atstovai – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai. Tai, pasak Lenkijos vadovo, primena apie šių tautų bendrystę.
„Mes esame daugelio tautų respublikos, kurią drauge kūrė mūsų protėviai, palikimo saugotojai“, – penktadienį Vilniuje vykusioje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo ceremonijoje sakė A. Duda.
Lenkijos vadovas skirtingomis kalbomis pasakė sukilimo dalyvių šūkį: „Už mūsų ir jūsų laisvę“.
„Tokį šūkį, užrašytą ant vėliavų ir giliai širdyse, nešiojo visi mūsų didvyriai sukilėliai“, – sakė A. Duda.
Lenkijos vadovo teigimu, sukilimo dalyvių laidojimo ceremonija primena kaimyninėms tautoms apie jas siejančią bendrą istoriją.
„Esame čia tam, kad mus sieja ta pati, kaip ir tada, prieš 156 metus, atminties ir likimo bendrystė – vertybių ir siekių bendrystė“, – teigė Lenkijos prezidentas.
Kartu A. Duda prisiminė ir partizaninį judėjimą. Tokie įvykiai, pasak jo, parodo laisvės kainą ir dalyvių didvyriškumą. Didvyriškumas, Lenkijos prezidento teigimu, niekada nebuvo ir nėra užmirštas.
„Jie, žuvę prieš 150 metų ir prieš 70 metų, mūsų tautoms yra laisvės didvyriai. Visus juos ištiko tas pats likimas – pasmerkimas, garbės nuplėšimas, nužudymas ir užmarštis, bet mes čia, Vidurio Europoje, su tuo niekada nesusitaikėme. Puoselėjome atminimą, nepaisydami nutylėjimų, garbinome jų žygius tyliai namuose ir kapinėse, o šiandien darome tai iškilmingai kartu, nes vėl esame laisvi žmonės“, – pridūrė A. Duda.
Ceremonijos metu yra laidojami 1863-1864 m. sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai atsitiktinai buvo rasti Gedimino kalne 2017 m. sausio 3 d., pradėjus kalno šlaitų tvarkymo darbus.
