Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pareigūnai pirmadienį buvusį prezidentą Petro Porošenką įvardijo įtariamuoju tyrime dėl išdavystės, kaltindami jį pagalba prorusiškiems separatistams parduodant Kijevui anglis.
Pareigūnai pranešė, kad tiria dešimtis įtariamų nusikaltimų, su kuriais, jų nuomone, galėjo būti susijęs 56 metų politikas.
Valstybinis tyrimų biuras nurodė įtariantis P. Porošenką „išdavyste“ ir „teroristinių organizacijų“ veiklos rėmimu, turėdamas omenyje separatistus.
Būdamas prezidentu, 2014–2015 metais, P. Porošenka padėjo vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms parduoti Kijevui anglių už maždaug 1,5 mlrd. grivinų (54 mln. JAV dolerių), sakoma biuro pranešime. P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Jei P. Porošenka būtų pripažinta kaltu, jam grėstų iki 15 metų kalėjimo.
Anksčiau šiais metais įtariamaisiais šioje byloje taip pat buvo paskelbti Ukrainos prokremliškas parlamento narys ir buvęs energetikos ministras.
2019 metų balandį P. Porošenką per prezidento rinkimus sutriuškino humoristas Volodymyras Zelenskis, neturintis politinės patirties.
V. Zelenskis pažadėjo išnaikinti korupciją ir ištirti ankstesnės administracijos pareigūnus.
Nors būdamas prezidentu P. Porošenka priartino buvusią sovietinę šalį prie Vakarų, kritikai jį kaltina negebėjimu kovoti su korupcija ir skurdu.
Petro Porošenko ir Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Dabar, būdamas aukšto rango įstatymų leidėjas parlamente, kuriame dominuoja V. Zelenskio valdančioji partija, jis šios žinios iš karto nekomentavo.
Jo artimas sąjungininkas, buvęs parlamento pirmininkas Oleksandras Turčynovas neigė bet kokius P. Porošenkos nusižengimus. Pasak jo, tai „dar viena byla, sukurpta tiesioginiu dabartinio prezidento nurodymu“.
P. Porošenka šiuo metu yra užsienyje, bet neketina „bėgti“ nuo Ukrainos teisėsaugos, pridūrė jis.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių lyderiai Romoje. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 31 d. (dpa-ELTA). Deklaracijoje po šiųmečio Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimo nebus numatytas nei terminas, iki kada turi būti pasiektas anglies dioksido neutralumas, nei anglimi varomos elektros energijos gamybos nutraukimo data.
„Padarysime viską, kad, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės aplinkybes, nekurtume naujų anglimi varomų elektros energijos gamybos pajėgumų, siekdami paspartinti perėjimą nuo anglies, kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarime paskelbtų terminų“, – sakoma pareiškime, kurį gavo naujienų agentūra dpa. Čia turimas omenyje 2015 m. susitarimas, kuriuo jį pasirašiusios šalys įsipareigojo apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Pareiškime taip pat žadama, kad G20 nariai laikysis Paryžiaus susitarime duotų pažadų dėl klimato. Tačiau nenustatytas terminas, iki kada šie pažadai turėtų būti išpildyti.
Toks nekonkretumas neabejotinai nuvils aplinkosaugos aktyvistus, kurie tikėjosi, kad G20 narės parodys pavyzdį ir pasiųs aiškų ženklą prieš sekmadienį Glazge prasidėjusią klimato kaitos konferenciją, kurioje valstybės sieks patobulinti 2015 m. pasiektus susitarimus.
