Annegret Kramp-Karrenbauer

Aktualijos

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija remia Lietuvą atremiant Lukašenkos režimo organizuojamą hibridinę ataką – tai yra iššūkis ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europos Sąjungai, todėl problema bus sprendžiama kartu. Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui tą dar kartą patvirtino Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
A. Anušauskas rugsėjo 1-3 dienomis lankosi Liublianoje, kur vyks neformalus Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimas.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, iki šio susitikimo ministras atskirai susitiko su A. Kramp-Karrenbauer, kuriai padėkojo už Vokietijos paramą sprendžiant neteisėtai Lietuvos-Baltarusijos sieną kertančių migrantų krizę ir skirtą lėktuvą evakuacinės komandos nusiuntimui į Afganistaną.
 
Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai taip pat diskutavo apie šalių karinį bendradarbiavimą bei pabrėžė strateginę partnerystės gynybos srityje svarbą, išryškinant NATO vaidmenį Europos gynybai ir tvirtą bei ilgalaikį transatlantiniu ryšiu paremtą kolektyvinės gynybos įsipareigojimą.
 
A. Kramp-Karrenbauer patvirtino, kad Vokietija toliau išliks pagrindine NATO priešakinių pajėgų lydere Lietuvoje, o to atspindys yra ir planuojamos abipusės investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą.
 
Kalbėdami apie bendrą ES saugumo ir gynybos politiką, A. Anušauskas ir A. Kramp-Karrenbauer pareiškė ketinantys glaudžiai koordinuoti savo pozicijas. Abi šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti ES bendradarbiavimą su NATO, JAV ir kitais NATO sąjungininkais.
 
Taip pat aptarta galima bendra ES parama Ukrainos gynybos reformoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.02; 00:30
Trumposios naujienos

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka naudojasi dabartine situacija šalyje, kad suteiktų Rusijai galimybę įsikišti į ją ir suverstų atsakomybę už valstybės vidaus problemas tariamam priešui.
 
Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė Estijos gynybos ministras Juris Luikas.
 
„Lukašenka, kalbėdamas apie NATO grėsmę, mėgina suteikti Rusijai galimybę įsikišti į įvykius ir suversti atsakomybę už valstybės vidaus problemas priešui fantomui, kurio iš tikrųjų nėra“, – cituoja J. Luiką Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
 
Pašnekovai pažymėjo, jog dabar svarbiausias klausimas – kaip paremti Baltarusijos žmonių demokratijos siekius.
 
J. Luikas padėkojo Vokietijai už indėlį į Estijos oro erdvės gynybą. Kitą savaitę į Emario aviacijos bazę prie Talino atskris Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“, kurie rotacijos tvarka pakeis Prancūzijos kariškius, informavo Estijos gynybos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija, anot gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer, kol kas negavo oficialaus JAV vyriausybės patvirtinimo dėl tariamo amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. Ji sakė atitinkamą informaciją žinanti tik iš žiniasklaidos ir todėl nenorinti apie tai spėlioti.
 
Kartu ministrė pabrėžė, jog faktas yra tai, kad JAV karių buvimas Vokietijoje prisideda prie bendro saugumo Aljanse, taigi ir amerikiečių saugumo. Tai yra „pagrindas, kuriuo mes bendradarbiaujame“, pridūrė A. Kramp-Karrenbauer.
 
„The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV vyriausybės atstovais, praėjusį penktadienį pranešė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui iki rugsėjo karių skaičių Vokietijoje sumažinti 9 500. Šiuo metu amerikiečių čia yra 34 500.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 01:00
Trumposios naujienos

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer patvirtino žiniasklaidos informaciją, kad Jungtinės Valstijos grasino įvesti 25 proc. tarifo muitą automobiliams iš Europos, jei ES šalys ir toliau palaikys 2015 m. Irano branduolinį susitarimą.
 
„Ši išraiška ar grasinimas, vadinkite kaip norite, jis egzistuoja“, – spaudos konferencijoje Londone sakė A. Kramp-Karrenbauer, komentuodama „Washington Post“ straipsnį.
 
JAV dienraštis skelbė, kad D. Trumpas pagrasino įvesti muitus ES, jei Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija oficialiai neapkaltins Irano dėl branduolinio susitarimo pažeidimų.
 
Kinija, JAV ir Rusija taip pat buvo susitarimo dalyvės, tačiau D. Trumpas 2018 m. vienašališkai patraukė JAV iš susitarimo ir atnaujino griežtas sankcijas Teheranui.
 
Londonas, Paryžius ir Berlynas antradienį paskelbė inicijavę ginčų sprendimo mechanizmą, kaip tai numatyta susitarime, tuo siekdami priversti Teheraną ir vėl laikytis susitarimo įsipareigojimų.
 
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ES šalių trijulę tviteryje apkaltino „pardavus branduolinio susitarimo likučius, kad išvengtų naujų D. Trumpo muitų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 00:30
Gordijo mazgas

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto nutraukti jau nepavyks, teigia Rygoje besilankanti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
A. Kramp-Karrenbauer neneigė, kad dujotiekio projektas yra susijęs su saugumo politika, tačiau pripažino, jog sustabdyti jo jau nebepavyks, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM.
 
„Būtų nesąžininga sudaryti įspūdį, lyg „Nord Stream 2“ dar galima sustabdyti, žinant įvykių eigą ir jau pasirašytus susitarimus“, – sakė A. Kramp-Karrenbauer.
 
Ministrės teigimu, Rusija yra patikima Vokietijos partnerė, tačiau Berlynas tuo pačiu pasisako už energijos šaltinių diversifikavimą.
 
„Žinoma, tai yra saugumo politikos aspektai ir vertinimai, tačiau, atsižvelgiant į panašių projektų patirtį, mes galime pasikliauti mūsų partnere Rusija, mes galėjome ja pasikliauti net Šaltojo karo metu. Bet tuo pačiu mes nenorime priklausomybės. O tai reiškia, kad mes aktyviai pasisakome už energijos išteklių, tokių kaip suskystintų dujų terminalai, diversifikavimą“, – kalbėjo A. Kramp-Karrenbauer.
 
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 03:00
Aktualijos

Lietuvoje su vizitu viešinti Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer ketvirtadienį Rukloje aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius savo šalies karius.
 
„Labai vertiname Vokietijos vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei – tai reikšmingai prisideda užtikrinant saugumą tiek Lietuvoje, tiek visame Baltijos jūros regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Rukloje susitikęs su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer.
 
„Šis vizitas ne tik rodo Vokietijos, Lietuvos ir visų NATO sąjungininkų solidarumą, bet ir siunčia aiškią žinią potencialiems agresoriams, kad NATO šalys yra vieningos ir pasirengusios ginti savo teritoriją“, – pabrėžė ministras R. Karoblis. Pasak jo, šalys turi blaiviai ir adekvačiai įvertinti Rusijos keliamas grėsmes regione ir visoje Europoje, tad NATO priešakinių pajėgų batalionas – adekvatus tarptautinės bendruomenės atsakas.
 
„Tai buvo labai sąmoningas sprendimas iš Baltijos šalių pirmiausiai aplankyti Lietuvą, mes be galo didžiuojamės savo lyderyste Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje. Aljanso šalių sanglauda yra nepaprastai svarbi – ypač dabar, kai mums visiems bendriems saugumo interesams atsiranda vis didesnių iššūkių, tad esame pasiryžę išlaikyti vienybę. Vokietija ir Lietuva pasitiks šiuos iššūkius drauge, o visus savo žingsnius mes deriname kiek įmanoma glaudžiai tiek NATO, tiek ES formatuose“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojama į Lietuvą atvykusi Vokietijos gynybos ministrė A. Kramp-Karrenbauer.
 
Vokietijos ministrė taip pat padėkojo už Lietuvos svetingumą ir puikias sąlygas Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams ir patikino, kad ir toliau aktyviai dalyvaus ne tik formuojant NATO batalioną, bet ir dalyvaus regione vykstančiose pratybose.
 
Ministras R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad Vokietija prisiima daugiau įsipareigojimų kolektyvinėje gynyboje, pavyzdžiui, kuria naują NATO Jungtinę logistinę ir įgalinimo vadavietę, kuri užtikrins greitesnį NATO pajėgų judėjimą Europoje ir, prireikus, atvykimą į Baltijos regioną.
 
R. Karoblis taip pat padėkojo Vokietijai už investicijas į Lietuvos karinę infrastruktūrą. Vokietijos gynybos ministerija 2017 – 2018 m. Lietuvoje išleido apie 62,3 mln. eurų, o 2019-2021 m. planuoja skirti apie 87,4 mln. eurų. Be to, papildomai Vokietijos gynybos ministerija 2020 m. ketina finansuoti įrangos prieš bepiločius orlaivius įsigijimą, taikinių sistemas, skirtas pėstininkų kovos mašinoms ir kitą įrangą.
 
Vokietija tapo ir pagrindine Lietuvos partnere karinių įsigijimų srityje: modernizuojant kariuomenę iš Vokietijos įsigyjama sunkioji artilerijos sistema PzH 2000, modernios pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sakė ministras R. Karoblis. Lietuva, kaip pažymima KAM pranešime, iš Vokietijos taip pat perka sunkvežimius „Mercedes Benz“, šaulių automatinius ginklus G-36 bei kitą ginkluotę ir įrangą.
 
Nuo 2017 m. pradžios Vokietija vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono grupei Lietuvoje. Jau šeštajai šio tarptautinio gynybos ir atgrasymo tikslais Lietuvoje dislokuoto vieneto rotacijai Vokietija skiria ir didžiausią karių skaičių – daugiau nei 600 karių.
 
Šiuo metu grupėje tarnauja per 1,2 tūkst. karių iš šešių valstybių.
 
Tai buvo antras krašto apsaugos ministro R. Karoblio ir Vokietijos gynybos ministrės A. Kramp-Karrenbauer susitikimas šiais metais. Prieš tai ministrai buvo susitikę rugpjūtį per Briuselyje vykusį Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą. A. Kramp-Karrenbauer Vokietijos gynybos ministre paskirta šių metų liepą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.11; 10:01
Trumposios naujienos

Iš kairės į dešinę: F. Merzas, A. Kramp-Karrenbauer ir J. Spahnas. EPA – ELTA nuotr.

Per Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) susirinkimą pirmą kartą scenoje kartu pasirodė trys pagrindiniai kandidatai vadovauti partijai po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo, praneša naujienų agentūra dpa.

Penktadienį Berlyne vykusiame CDU moterų sparno renginyje dalyvavo partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas ir Friedrichas Merzas. Pastarieji du politikai negaili kritikos A. Merkel, o A. Kramp-Karrenbauer yra jos artima bendražygė.

F. Merzas buvo Vokietijos konservatorių kylanti žvaigždė, tačiau pralaimėjęs kovą dėl valdžios prieš A. Merkel 2009 m. jis ėmėsi teisininko karjeros. Kai kas priekaištauja, kad per tiek laiko jis atitrūko nuo politikos realijų.

Jei CDU imtų vadovauti J. Spahnas, tikėtina, kad partija pasuktų labiau į dešinę. Tačiau jis gali pasitraukti iš kovos dėl pirmininko posto, jeigu matys, kad tikimybė laimėti maža. J. Spahną kandidatu į CDU vadovus penktadienį nominavo partijos skyrius Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje. Jis žadėjo „beprecedentes diskusijas“ apie partijos ateitį artimiausiomis savaitėmis.

Visi trys kandidatai dalyvaus įvairiuose regioniniuose CDU susitikimuose prieš gruodžio 7 d. Hamburge vyksiančią nacionalinę partijos konferenciją, kurios metu bus išrinktas naujasis jos vadovas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Apklausų duomenys rodo, kad 35 procentai CDU narių pirmenybę vadovauti partijai teikia A. Kramp-Karrenbauer. 33 procentai lyderio poste pageidautų matyti F. Merzui, o tik 7 procentai įvardijo J. Spahną.

A. Merkel nusprendė pasitraukti iš partijos vadovės pareigų po nesėkmingo CDU pasirodymo regioniniuose rinkimuose ir smunkančių reitingų. Ji vadovavo CDU nuo 2000 m. Nepaisant pasitraukimo iš partijos pirmininkės posto, A. Merkel žada toliau eiti kanclerės pareigas visą ketvirtąją kadenciją iki 2021 m., o tada pasitraukti iš politikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 07:41