Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis neabejoja, kad Rusija savo vakciną „Sputnik V“ naudoja kaip priemonę didinti savo galią bei daryti įtaką kitoms valstybėms.
 
„Galima įvardinti, kad iš principo pasinaudodama tam tikra Vakarų valstybių silpnybe gaminti pakankamą vakcinų kiekį, be abejo, Rusija išnaudoja savo „Sputnik V“ vakciną kaip tam tikrą priemonę daryti įtaką pasauliui. Tikrai to neatmetame, matome tai ir reikia atkreipti dėmesį į tai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, teigė D. Jauniškis.
 
Visgi VSD direktorius teigė nenorįs vertinti, ar Lietuva turėtų įsigyti „Sputnik V“ vakciną. Pasak jo, šiuos sprendimus turi priimti politikai.
 
„Mes, kaip žvalgyba, įvardiname grėsmes, ką mes matome ir galime pasakyti savo vertinimą. Visgi aš norėčiau nukreipti šį klausimą į sprendimų priėmėjus, politikus, kurie turėtų vis dėlto apsispręsti, ar mums tinkama yra naudoti Kinijos ir Rusijos gaminamą produkciją, šiuo atveju vakciną, ar ne. Čia turėtų būti bendra valstybės politika“, – sakė jis.
 
Savo ruožtu spaudos konferencijoje dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas akcentavo manąs, kad Lietuva „Sputnik V“ vakcinos pirkimo svarstyti neturėtų. Pasak jo, Rusijos pagrindinis interesas turėtų būti savo piliečių vakcinacija.
 
„Man atrodo, kad mes esame mums truputėlį primestame diskurse. Pirmiausiai savęs paklauskime, koks procentas Rusijos piliečių yra paskiepytas ir kodėl toks intensyvus noras yra „padėti“ kitiems, o ne savo piliečiams. Tai turbūt būtų galima rekomenduoti Rusijos Federacijai pirmiausiai rūpintis savo piliečiais“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat akcentavo, kad šiuo metu Lietuva turi jau gerokai aiškesnį vakcinacijos planą artimiausiems dviem trims mėnesiams, „ kai į Lietuvą atkeliaus iki dviejų milijonų papildomų vakcinų.“
 
„Tai yra tiesiog dviejų keturių mėnesių klausimas, o dabar mes diskutuojame apie tai, kas galbūt kažkada kažkur bus ir tai yra būtent to vakcininio nacionalizmo išdava, kai iš esmės per tokius pasiūlymus bandoma suskaldyti Europos Sąjungą“, – pabrėžė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 16:36

Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje informavo apie surengtą nesėkmingą informacinę ataką prieš Lietuvą. Šios atakos metu, kaip teigiama pristatytame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, į Lietuvą atvyko ir prie šalies institucijų fotografavosi Kremliaus režimui artimo oligarcho Jevgenijaus Prigožino antrininkas.
 
2019 m. JAV paskelbė sankcijas J. Prigožinui dėl bandymo paveikti rinkimus. 2020 m. spalį J. Prigožinas buvo įtrauktas į ES sankcionuojamų asmenų sąrašą dėl JT paskelbto ginklų tiekimo Libijai embargo pažeidimų.
 
Kaip teigia Lietuvos žvalgyba, Rusijos propagandiniai portalai panaudojo J. Prigožino vardą 2020 m. prieš Lietuvą įvykdytame informaciniame išpuolyje, kuriame buvo panaudotas tik vienas tikras faktas – 2020 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
 
VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą. Šio piliečio veido bruožai, pažymi žvalgyba, primena patį J. Prigožiną.
 
„J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 m. birželio 1 diena“, – teigiama ataskaitoje.
 
J. Prigožino antrininkas fotografavosi prie šalies institucijų
 
Ataskaitoje teigiama, kad pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną.
 
„Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos. 2020 m. vasario 26 d. reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 d. traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui“, – teigiama dokumente.
 
VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas einančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje.
 
Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą.
 
„Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų“, – rašoma ataskaitoje.
 
Rusijos provokacija nebuvo sėkminga
 
Pasak žvalgybos, apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis. Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pažymima, kad vienas Rusijos portalas paskelbė neva sulaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko padėjėjo pasipiktinimo, kad J. Prigožinas gali netrukdomai lankytis Lietuvoje.
 
VSD ir AOTD daro išvadą, kad J. Prigožino antrininkas nesusitiko nė su vienu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. Tai, pasak jų, buvo provokacija, siekiant rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, jas bandant parodyti kaip nepatikimas, dvigubus žaidimus žaidžiančias partneres.
 
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, šio informacinio išpuolio negalima vadinti sėkmingu, nes melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, o rezonanso ji nesukėlė nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – apibendrina žvalgyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 11:38

Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje teigia, kad vykstant 2020 m. Lietuvos Seimo rinkimams nebuvo užfiksuota sistemingų Rusijos bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus. Visgi grėsmių ataskaitoje akcentuojama, kad dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau vieną iš veikiančių dalyvauti Lietuvos parlamento rinkimuose.
 
„Rinkimų kampanijos metu nebuvo užfiksuota sistemingų bandymų neteisėtomis priemonėmis paveikti rinkimų rezultatus. Tokią tendenciją iš dalies nulėmė politinė krizė Baltarusijoje – Rusijos valdžios ir propagandos subjektai siekė diskredituoti Lietuvos visuomenės ir valdžios reiškiamą paramą Baltarusijos demokratinei opozicijai ir skleisti sąmokslo teorijas apie Lietuvos bei kitų valstybių tariamai keliamą grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – rašoma Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.
 
Visgi grėsmių ataskaitoje pažymima, kad dalis radikalių prokremliškų aktyvistų turėjo planų sukūrus naują politinę partiją ar perėmus jau veikiančią dalyvauti Seimo rinkimuose.
 
„Jie suaktyvino savo politinę veiklą, skleidė Kremliui palankias politines nuostatas per savo valdomus portalus ir vaizdo transliacijas, vykdė protesto akcijas, propagandos kampanijas prieš dėl COVID-19 pandemijos taikomus apribojimus. Nepaisant to, jiems nepavyko sudaryti bendro rinkimų sąrašo dėl tarpusavio konfliktų ir organizacinių įgūdžių trūkumo, o kai kurių iš jų bandymai rinkti parašus kaip nepriklausomiems kandidatams baigėsi nesėkme“, – akcentuojama ataskaitoje.
 
Anot Lietuvos žvalgybos, rinkimų rezultatai leidžia teigti, kad šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamo aktyvaus elektorato kiekio, leidžiančio Rusijai įgyti nors minimalią įtaką parlamentiniame valdžios lygmenyje. Visgi ataskaitoje akcentuojama, kad Rusija greičiausiai neatsisako planų, kad ateityje Lietuvos Seimo nario mandatus laimėtų bent pavieniai jos politiką atvirai remiantys asmenys
 
„Labai tikėtina, kad Rusija neatsisako planų siekti, kad ateityje Lietuvos Seimo nario mandatus laimėtų bent pavieniai jos politiką atvirai remiantys asmenys, kuriuos Kremlius galėtų išnaudoti savo įtakos didinimo projektuose ir antivakarietiškose propagandos kampanijose“, – rašoma dokumente.
 
Taip pat Lietuvos žvalgyba įžvelgia grėsmę, kad Kremlius galimai bandys įtraukti parlamentinio ar savivaldybių lygmens Lietuvos politikus į daugiašalius tarptautinio bendradarbiavimo projektus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 11:30

VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulk. Elegijus Paulavičius.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2020 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla. Tuomet Lietuvos žvalgyba akcentavo, kad šios valstybės veikia kibernetinėje erdvėje, pasitelkdamos šnipinėjimo veiklą, suteikdamos nemokamas vizas į tam tikrus regionus, taip pat dalyvaudamos bei organizuodamos įvairius tarptautinius renginius.
 
Lietuvos žvalgyba 2020 m. paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėjo ir dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.04; 08:25

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po trečiadienį vykusio uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio toliau aiškiai neatsako, kaip prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo procese skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių.
 
Tuo tarpu NSGK atstovai tvirtina, kad nors ir neišgirdo iš R. Karoblio visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino prezidento dalyvavimo AOTD vadovo skyrimo procese nematantys. Visgi, pažymi NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, po kilusių interpretacijų viešojoje erdvėje ketinama keisti dabar galiojančią karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.
 
„Aš esu statutinis valstybės pareigūnas šiuo metu ir mano ribos komentuoti… Yra daug sisteminių klausimų, aš į juos atsakiau Seimo komitetui ir dabar Seimo komitetas turi daryti išvadas“, – žurnalistams sakė R. Karoblis, išėjęs iš uždaro NSGK posėdžio.
 
Buvęs ministras patvirtino, kad prezidentas nekėlė jokių sąlygų prieš skiriant AOTD direktorių, tačiau žurnalistų paklaustas, ar prezidentas siūlė savo kandidatą į karinės žvalgybos vadovus, R. Karoblis tiesiai į klausimą neatsakė. Tik, pripažino buvęs ministras, AOTD vadovo skyrimo proceso metu buvo svarstomos kelios pavardės.
 
„Konsultacijų metu buvo iškilę ir kitų pavardžių. Į visus klausimus aš atsakiau komiteto nariams“, – teigė šiuo metu Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas einantis R. Karoblis.
 
Visgi buvęs ministras pažymėjo, kad AOTD direktorius paskirtas taip, kaip ir numato įstatymai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Pulkininkas Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi mano įsakymu, kaip ir numato įstatymas. Prieš skiriant vyko konsultacijos ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK pirmininku“, – teigė R. Karoblis.
 
Į NSGK R. Karoblis buvo iškviestas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių. Naujas AOTD vadovas – Elegijus Paulavičius – buvo paskirtas rugpjūtį. Tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjo R. Karoblis. 
 
Kaip skelbė LNK žinios, AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės galėjo būti susijusios su tuo, kodėl buvusiam krašto apsaugos ministrui R. Karobliui nebuvo patikėta ambasadoriaus pozicija Vašingtone arba Briuselyje.
 
Įstatymo pažeidimų nemato, tačiau ketina siūlyti keisti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką
 
Po posėdžio NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas žurnalistams teigė, kad nors iš R. Karoblio ir neišgirdęs visų atsakymų į užduotus klausimus, neleistino Prezidentūros dalyvavimo skiriant karinės žvalgybos vadovą nematąs. Jo teigimu, sprendimą skirti E. Paulavičių AOTD vadovu priėmė buvęs krašto apsaugos ministras.
 
„Mes kažkokių lūžių ar kišimosi, intervencijų, kurie pažeistų dabartinius įstatymus, tikrai nematome. Bet kad įvairių interpretacijų būtų galima ir ateityje išvengti, norėtųsi, kad procesas būtų aiškesnis“, – teigė jis.
 
Pasak L. Kasčiūno, prezidentas skiriant karinės žvalgybos vadovą dalyvavo tik konsultacijose.
 
„Tai buvo konsultacijos su prezidentu. Konsultacijos buvo ne tik su prezidentu. Buvo ir su kitais svarbiais pareigūnais“, – teigė jis.
 
„Konsultacijų metu gali būti įvairių pasiūlymų, bet skyrimą atliko krašto apsaugos ministras, tad jokių kitų kandidatūrų nebuvo“, – pridūrė jis.
 
Visgi po susitikimo su buvusiu ministru L. Kasčiūnas pripažino, kad iki galo taip ir nepaaiškėjo, ar prezidentas siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovus.
 
„Šioje vietoje mes neturime jokios informacijos. Mes kėlėme klausimus, bet mes šios informacijos negavome“, – teigė jis.
 
Galiausiai NSGK pirmininkas pažymėjo, kad Seimo nariai ketina teikti pasiūlymus, kaip būtų galima keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.
„Mes esame susikoncentravę į ateities scenarijus, kurie turėtų būti kitokie, kad tokių situacijų būtų išvengta“, – teigė L. Kasčiūnas.
 
aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

„Nuskambėjo idėja, kad tai (AOTD vadovo skyrimas – ELTA) turėtų būti, be jokios abejonės, krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu. Toks mechanizmas būtų ir demokratiškesnis, ir, manytume, kad augančią AOTD svarbą mūsų valstybės visai saugumo politikai atitiktų labiau nei dabar egzistuojanti tvarka“, – žurnalistams sakė Seimo NSGK pirmininkas.
 
„Parlamentas turi būti įtrauktas, Vyriausybė taip pat turi vienaip ar kitaip dalyvauti ir turi būti kolegialūs sprendimai, bet išsaugant tai, kad tai yra krašto apsaugos ministro siūlymas. Kitaip tariant, mes turime įjungti įvairius stabdžių ir atsvarų mechanizmus. Tuomet nelieka ir keistų interpretacijų“, – aiškino NSGK pirmininkas.
 
„Mano požiūriu, esamas konsultacijų mechanizmas yra ne iki galo reglamentuotas – mes siūlome kelią, kaip tai padaryti“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
Klausimo dėl ambasadorių skyrimo nenagrinėjo
 
NSGK pirmininkas tvirtino, kad R. Karobliui apsilankius komitete nebuvo keltas viešojoje erdvėje daug dėmesio susilaukęs klausimas, ar AOTD direktoriaus skyrimo procedūra turėjo įtakos tam, kad R. Karoblis nebuvo paskirtas į ambasadorius Briuselyje ar Vašingtone.
 
„Šio klausimo nekėlėme. Ne čia buvo objektas. Tačiau norėčiau pasakyti savo nuomonę. Aš manau, kad tokio rango ir tokį socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris būtų labai naudingas Lietuvos valstybei… Man labai gaila, kad dabar jam tenka susidurti su kliūtimis“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministru dirbęs R. Karoblis, kaip ir buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas G. Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“. Viešojoje erdvėje šie argumentai susilaukė nemažai kritikos.
 
D. Kuliešius: šiuos gandus vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją
 
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad Prezidentūra viešoje erdvėje pasirodžiusius gandus dėl G. Nausėdos dalyvavimo skiriant AOTD direktorių vertina kaip tam tikrą sąmokslo teoriją ir akcentuoja, kad šalies vadovas elgėsi teisėtai.
 
„Vertiname kaip tam tikrą sąmokslo teoriją šiuos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teikiamas krašto apsaugos ministro. Dėl kandidatūros taip, visi, kas yra atsakingi už nacionalinį saugumą: tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, domėjosi kandidatūromis“, – žurnalistams po NSGK posėdžio trečiadienį teigė D. Kuliešius.
 
„Prezidentas tai darė neformaliai, bet kadangi tai yra ypač svarbi institucija nacionaliniam saugumui, tai tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas, dėl to esame tikrai laimingi. Ir šiandien daugiau komentuoti tiesiog nėra poreikio“, – pridūrė jis.
D. Kuliešiaus teigimu, daugiau detalių apie AOTD vadovo skyrimą negalima pateikti, nes, pasak jo, žvalgybos institucijų vadovų skyrimo procedūros nėra viešos.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
 
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad iš G. Nausėdos pusės dėl AOTD vadovo skyrimo nebuvo jokio spaudimo, o paskleisti gandai, anot jo, tėra interpretacijos, darančios žalą nacionaliniam saugumui.
 
„Aš galiu patvirtinti, kad nemačiau jokio spaudimo ir vertinu visą procedūrą kaip atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Šioje vietoje tai yra interpretacijos ir tam tikras, netgi sakyčiau, žalos darymas, šių klausimų eskalavimas, kadangi labai svarbi reputacija žvalgybos institucijų, kad jos nebūtų įtrauktos į politizavimus, į viešus eskalavimus dėl vadovų skyrimo peripetijų, nes tai tiesiog daro žalą mūsų nacionaliniam saugumui“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 14:00

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuos anoniminių šaltinių skleidžiamos informacijos apie galimą jo dalyvavimą skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių. Visgi prezidento patarėja akcentuoja, kad naujasis AOTD direktorius Elegijus Paulavičius buvo paskirtas tuomečio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio.
 
„Žvalgybos paskyrimai yra jautri tema Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat prezidentas tikrai nekomentuos anoniminių šaltinių platinamos informacijos ar neva informacijos. Antrojo operatyvinių tarnybų direktorių, taip, pagal įstatymą skiria krašto apsaugos ministras, ir šiuo atveju naujasis direktorius buvo paskirtas būtent ministro“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
 
„Reikia pasakyti, kad prezidentas prieš skiriant buvo supažindintas su kandidatūra, kandidatūra jam paliko labai gerą įspūdį, ir jis patenkintas direktoriaus darbu, kai direktorius jau buvo paskirtas. Tai iš tikrųjų nėra tema tolesniam pokalbiui“, – pridūrė ji.
 
aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

LNK žinios praėjusią savaitę skelbė, kad AOTD direktoriaus skyrimo aplinkybės gali būti susijusios su tuo, kodėl buvęs ministras R. Karoblis vis dar nėra paskirtas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone.
 
R. Karoblis buvo paklaustas, ar gali būti, kad jo kandidatas į AOTD vadovus buvo E. Paulavičius, o prezidento – VSD vadovo Dariaus Jauniškio bendražygis Saulius Guzevičius. Tačiau buvęs ministras to nei patvirtino, nei paneigė.
 
ELTA primena, kad naujasis AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius E. Paulavičius buvo paskirtas rugpjūtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 11:16

Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Puikiai prisimenu, kaip Lietuvos kariuomenės atstovas Ekstremalių situacijų operacijų centre kapitonas Mažvydas Kunevičius informacinei agentūrai ELTA yra teigęs: vien šių metų spalio mėnesį mūsų kariuomenė užfiksavo net 272 dezinformacijos atvejus internetinėje erdvėje.

„Pasauliui toliau kovojant su koronaviruso pandemija, nemažėja ir klaidinamos informacijos mastas, kuris, deja, kelia itin didelę grėsmę apsunkinant valstybių bei institucijų priimamus sprendimus, bandant suvaldyti situaciją“, – spaudos konferencijoje tąsyk sakė kpt. M. Kunevičius.

Melagingi pranešimai

Džiugu, kad mūsų kariniai ekspertai fiskuoja viešojoje erdvėje pasirodančius melagingus pranešimus dėl koronaviruso, narystės NATO aljanse, energetinės nepriklausomybės, Europos Sąjungoje besirutuliojančių procesų. Bet tai – tik pusė darbo. Dezinformacija – ne tik paskelbti melagingi pranešimai. Dezinformacija – dar ir tai, kas nutylima, kas neskelbiama. Ar mūsų kariniai ekspertai analizuoja, pavyzdžiui, ką mūsų žiniasklaida nutylinti, ignoruojanti? Ar domisi, kodėl nutyli, kodėl ignoruoja? Ar tokie nutylėjimai ir ignoravimai, žvelgiant mūsų karinių analitikų akimis, nėra įtartini, pavojingi?

Aš kalbu visų pirma apie Pietų Kaukazo aktualijas. Mat šia tema Lietuvos žiniasklaidoje regiu itin daug tendencingumų, iškraipymų.

Niekaip iš atminties neišdyla neseniai delfi.lt portale Edmundo Jakilaičio moderuota diskusija skaudžia tema – kuo gresia atsinaujinęs karas dėl Kalnų Karabacho? Šiame Lietuvos politikos forume tuomet dalyvavo net keturi pašnekovai: politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vilniaus Universiteto TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė ir Seimo tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės narys Laurynas Kasčiūnas.

Diskusija dėl Kalnų Karabacho ateities. Lietuvos politikos forumas. Delfi.lt

Daug pašnekovų, o laida – tendencinga. Akivaizdžiai pūsta tik į vienus vartus. Ginčams nebuvo pakviestas nė vienas Azerbaidžano ir Turkijos poziciją palaikantis komentatorius. Laidoje net aiškiai nepabrėžta, kad NATO ir Europos Sąjunga laiko Kalnų Karabachą neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Niekas iš kalbėjusiųjų šito neakcentavo. Net L.Kasčiūnas, tuomet būdamas draugystės su Azerbaidžanu grupės narys, aiškiai nepratarė, jog Lietuva, gerbdama šalių teritorinį vientisumą, pripažįsta Kalnų Karabachą esant Azerbaidžano teritorija, jog oficialusis Vilnius savo išvadas privalo dėlioti vadovaudamasis pirmiausia šiuo postulatu. Taigi aiškiai neįvardino pačio svarbiausio. O neištarus pačio svarbiausio rimta diskusija, kuo gresia atsinaujinęs karas, – argi prasminga?

Mečio Laurinkaus fenomenas

Tačiau toji E.Jakilaičio moderuota laida – ne pati tendencingiausia Pietų Kaukazo tema (omenyje turiu dar ir Šarūno Liekio, Zigmo Vitkaus, Rimvydo Valatkos straipsnius, Margaritos Šešelgytės komentarus). Vienas iš tendencingiausių Pietų Kaukazo aktualijomis pasirodžiusių pastarojo meto rašinių, mano supratimu, – tai buvusio Lietuvos saugumo vadovo Mečio Laurinkaus tekstas „Karo atomazgoje – mįslingas V.Putino perspėjimas ir Vakarų Europos tyla“. Kas skaitė šį lrytas.lt portale paskelbtą tekstą, puikiai suprato, kurioje pusėje autorius. Subtiliai peršama nuomonė, jog Kalnų Karabachas nėra Azerbaidžanas. Apie tai, jog tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą vis tik laiko neatskiriama Azerbaidžano teritorija, – nė žodelio.

Be kita ko, savo rašinyje M.Laurinkus subtiliai propaguoja daugelio komentatorių, apžvalgininkų, žurnalistų Lietuvos spaudoje įkyriai peršamą versiją, esą šių metų rudenį kilusiuose kariniuose susidūrimuose laimėtoja tapusi tik Rusija. Azerbaidžanas neva nieko neišlošęs (taip jau nieko neišlošė?). Dar peršamos užuominos, jog Azerbaidžanas, atsiimdamas savas žemes, pakenkė demokratinėms reformoms Armėnijoje. Dar užsipuolama Turkija, neva nepagrįstai kritikuojanti Prancūziją.

Skaitau ir savo akimis netikiu: Turkiją reikia išmesti iš NATO, nes ji, tik pamanyk, vienašališkai įsivėlė į karą Pietų Kaukaze.

Prašau – išmeskite. Bet tada, vadovaujantis M.Laurinkaus išmintimi, iš NATO išprašyti privalu ir Didžiąją Britaniją, vos prieš keletą dešimtmečių užpuolusią Argentiną dėl ginčytinų Folkleno (Malvinų) salų, ir Ameriką, dažnai priimančią vienpusiškus karinius sprendimus?

Beje, ištrenkti derėtų ir Prancūziją, kuri leisdama saviems „karikatūristams“ teplioti šlykščias Pranašo Mahometo karikatūras, man regis, specialiai kiršina Europą su islamo pasauliu. Nežinia kokių tikslų vedina, demagogiškai prisidengdama žodžio, spaudos ir saviraiškos laisve, Prancūzija kryptingai, atkakliai erzina musulmonus visame pasaulyje.

Laurinkus26
Mečys Laurinkus. Slaptai.lt nuotr.

Niekad niekur nesu sakęs, jog krikščionys turėtų nusileisti musulmonams, pataikauti musulmonams, tenkinti nepagrįstus musulmonų reikalavimus. Jokiu būdu neleiskime užsilipti mums ant galvų. Visuomet duokime griežtą atkirtį, jei mums primetamos svetimos tvarkos. Bet idiotiškos karikatūros – tikrai ne tas daiktas, dėl kurio krikščionims derėtų rungtis su musulmonais. Mano įsitikinimu, kiekvienas doras krikščionis privalo smerkti ne vien fanatikus, kurie žudė „karikatūristus“, bet ir „dailininkus“, atkakliai besityčiojusius iš musulmonams šventų simbolių.

Deja, apie šias problemas M.Laurinkaus tekste – nė raidelės. Tarsi Prancūzija būtų šventa karvė.

O ko verta M.Laurinkaus užuomina, kurios jis neva nenorėjęs ištarti, bet vis tik leptelėjo: pripažinkime armėnų separatistų okupuotą Kalnų Karabachą nepriklausoma šalimi! Kaip šitą buvusio VSD direktoriaus išsišokimą vertina VSD analitikai? Kaip šį M.Laurinkaus raginimą apibūdina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas? NATO narę Lietuvą vardan svetimas žemes okupavusių armėnų separatistų interesų bandoma sukiršinti su NATO nare Turkija – ar tai normalu, pateisinama, valstybiška?

Seimo nario Kęstučio Masiulio akibrokštas

Prie tendencingų rašinių priskirtinas ir Seimo nario Kęstučio Masiulio tekstas „Pralaimėjo Azerbaidžanas ir Armėnija, laimėjo Putinas“ (delfi.lt). K.Masliulis, kaip ir ponas M.Laurinkus, tendencingas jau vien dėl to, kad nedrįsta viešai ir aiškiai pasakyti, kam, remiantis tarptautine teise, priklauso Kalnų Karabachas. Nutyli, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas. Todėl viešai klausiu parlamentaro K.Masiulio: jūs ginčijate nūnai nusistovėjusias šalių teritorinio vientisumo taisykles?

Taip pat keisti Seimo nario K.Masiulio įrodinėjimai, girdi, šiame konflikte tėra viena nugalėtoja – Rusija. Esą šių metų rudens kariniai įvykiai buvo valdomi iš Kremliaus.

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Taip, Rusija mėgino kištis į šį konfliktą, stengėsi jam vadovauti, mėgino išpešti kuo daugiau naudos. Ir, be abejo, nėra taip, kad su rusiška nuomone dėl Kalnų Karabacho niekas nesiskaitytų. Ir vis tik tie, kurie mano, jog Pietų Kaukaze laimėjo Rusija, – klysta.

Taikos derybos – tik iliuzija

Susiraskite buvusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Ilarionovo (dabar jis – Katono instituto Vašingtone vyriausiasis mokslinis bendradarbis) komentarus tiek ukrainietiškame gordonua.com, tiek rusiškame echo.msk.ru.

Pirma, šis įtakingas, visame pasaulyje žinomas analitikas nesutinka, kad teritorinius konfliktus įmanoma išrutulioti taikiomis derybomis. Nereikia būti naiviais, nereikia vadovautis iliuzijomis. Duodamas gordonua.com žurnalistei Alesiai Bacman interviu jis tvirtina atvirkščiai: per visą žmonijos istoriją niekas niekad savų teritorijų nesusigrąžino gera valia – taikių derybų būdu. Derybos – tuščias laiko gaišinimas. Stipriai at kojų bestovintis okupantas užgrobtų žemių negrąžina. Derybos galinčios būti labai ilgos, derybose dalyvauti galį didžiausi išminčiai, bet jei agresorius nenorės atiduoti žemių, jis jų neatiduos. Tėra vienintelis būdas jį priverst grąžinti tai, kas jam nepriklauso – arba karinėmis priemonėmis, arba ekonominiu spaudimu. Derybos efektingos tik tuomet, kai agresorius parklupdytas ant kelių, nusilpęs, išsikvėpęs. Šitaip aiškindamas A.Ilarionovas omenyje turėjo Rusijos – Ukrainos derybas dėl Krymo, bet ši jo pastaba tinkanti visiems teritoriniams konfliktams, taip pat – ir dėl Kalnų Karabacho.

Andrejus Ilarionovas – apie Vladimiro Putino pralaimėjimus

O štai echo.msk.ru portale asmeniniame bloge A.Ilarionovas tvirtina, kad pastarąjame kare dėl Kalnų Karabacho skaudžiausią smūgį patyręs būtent Vladimiras Putinas. Nugalėtojais šis analitikas pripažįsta tik Azerbaidžaną ir Turkiją.

Be kita ko, A.Ilarionovas nurodo ne vieną, o dešimt priežasčių, kodėl šį sykį V.Putinas Pietų Kaukaze skaudžiai prašovęs.

Andrejus Ilarionovas. Komentaras dėl Vladimiro Putino pralaimėjimų Kalnų Karabacho fronte

Pirmiausia A.Ilarionovas mano, kad V.Putinas nesugebėjo pasipriešinti Azerbaidžano planams jėga susigrąžinti Kalnų Karabachą. Azerbaidžanas pradėjęs karinę operaciją nepaisydamas V.Putino draudimų. V.Putinas nepajėgė Azerbaidžano kariuomenės puolimo sustabdyti nei šių metų rugsėjo 27 dieną, nei spalio 19-20 dienomis, kai prasidėjo derybos dėl kovinių veiksmų stabdymo. Azerbaidžanas demonstratyviai nepaisė Kremliaus nuomonės. Karas buvo sustabdytas tik lapkričio 9 dieną. Bet ne todėl, kad to reikalavo V.Putinas. Azerbaidžanas pats sustabdė pergalingą puolimą tuomet, kai paėmė strategiškai svarbų Kalnų Karabacho miestą Šušą (iškilo grėsmė, jog kris Kalnų Karabacho sostinė Stepanakertas, ir Armėnija buvo priversta kapituliuoti).

Taigi V.Putinui nepavyko sustabdyti Azerbaidžano puolimo nei operacijos išvakarėse, nei pirmosiomis valandomis, nei vėliau. Kariniai veiksmai nutraukti buvo tik tuomet, kai juos nutraukti nusprendė oficialusis Baku. Visas 44 karo dienas Azerbaidžanas elgęsis savarankiškai, ignoruodamas V.Putino valią.

Kitas V.Putino paralaimėjimas – nesugebėjimas padėti Armėnijai. V.Putinas yra viešai tvirtinęs, jog Armėnija nebuvo palikta vienui viena, esą Rusija visus įsipareigojimus, duotus Jerevanui, įvykdė. Ką tai reiškia? Turkijos pagalba Azerbaidžanui buvo veiksmingesnė, efektyvesnė nei Rusijos pagalba – Armėnijai. Šį rudenį surengtas Azerbaidžano puolimas išryškino visas spilpnąsias Rusijos puses.

A.Ilarionovas mato ir daugiau Rusijos pralaimėjimų. Pavyzdžiui, anksčiau Rusija buvo viena iš trijų įtakingų Minsko grupės derybininkių. Lygi su Prancūzija ir JAV. Po 40 karo dienų šį rudenį V.Putinas jau derėjosi tiesiogiai su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu (Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas prie stalo sėdėjo tik tarp kitko, kaip statistas). Prancūzijos ir JAV prezidentų – nė kvapo. V.Putinui – tai didelis pažeminimas. Ir, beje, V.Putinas pasirašė derybų dokumentą, pasak A.Ilarionovo, tik kaip techninis korektorius, turįs teisę ištaisyti vien pastebėtas korektūros klaidas tekste, kurį jam įteikęs Azerbaidžano prezidentas.

Dar viena pastaba – šiame regione taikdariais būsią ne tik rusų kariai. Į Azerbaidžaną koją įkelia turkų kariai. Tai reiškia, kad Azerbaidžano saugumu rūpinsis viena iš įtakingiausių NATO narių – Turkija. Iki tol V.Putinas itin liguistai reaguodavo į bet kokį buvusios SSRS respublikos norą bičiuliautis su NATO. Tik trims Baltijos šalims pavyko įstoti į NATO be teritorinių praradimų. O štai Moldova, Sakartvelas (Gruzija) ir Ukraina nukentėjo, pareiškusios norą judėti Vakarų pusėn. Jos buvo klastingai užpultos ir neteko kai kurių teritorijų. Toks anuomet buvęs Kremliaus kerštas, tokie buvo Kremliaus trukdymai.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Azerbaidžano atveju Rusija taip pat norėjusi pasielgti panašiai – grubiai, agresyviai. Jei tik būtų galėjusi, pultų Azerbaidžaną ir atplėštų bent mažiuką žemės gabaliuką. Dabar gi V.Putinas sutinkąs į postsovietinę erdvę, kuri neva visa yra Rusijos įtakos zonoje, įsileisti Turkijos, su kuria ne sykį kariavo, kariškius! Kremlius taip elgtis nenorėjo. Kremliui – didžiausias antausis, jei Azerbaidžane bus dislokuota Turkijos karių. Bet Kremlius priverstas nusileisti. Jis neturi kitos išeities. Kremlius pripažįsta, kad Turkija – lygus žaidėjas. Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos atveju V.Putinas visuomet įrodinėjęs, kad šios buvusios SSRS respublikos neturinčios teisės savarankiškai pasirinkti sąjungininkų. Šių metų rudenį V.Putinas raštiškai, savo asmeniniu parašu, patvirtinęs, kad Azerbaidžanas turįs teisę draugauti su NATO nare Turkija. Tai byloja, kad Kremlius šį sykį ne tik kad nesustabdė NATO narės Turkijos, bet net buvo išprievartautas įsileisti turkų karius į teritorijas, kurios, V.Putino akimis, yra tik jos, Maskvos, interesų zonoje.

Žodžiu, A.Ilarionovas mato net dešimt argumentų (visų nebevardinu), kodėl V.Putinas patyrė fiasko Pietų Kaukaze. O mūsų lietuviškiesiems ekspertams vaidenasi vien V.Putino pergalės.

Tegul slaptai.lt skaitytojai patys sprendžia, kas teisus.

2020.11.29; 18:00

Elegijus Paulavičius. EPA – ELTA nuotr.

Naujuoju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriumi paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius.
 
Oficialios ceremonijos metu ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis departamento vėliavą jam perdavė iš tarnybą baigiančio brigados generolo Remigijaus Baltrėno.
 
Iki šiol departamentui vadovavęs brigados generolas R. Baltrėnas išvyksta į Briuselį, kur eis Lietuvos karinio atstovo prie NATO ir Europos Sąjungos pareigas.
 
Dėkodamas R. Baltrėnui už tarnybą, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. pabrėžė, jog šiandien jis, kaip ministras ir politikas, gali džiaugtis visą savo darbo laiką krašto apsaugos sistemoje turėjęs vertingą ir patikimą karinės žvalgybos patarimą.
 
Naujasis AOTD direktorius pulkininkas E. Paulavičius pabrėžė, kad ir toliau tęs pradėtus darbus kuriant patikimą, profesionalią, inovatyvią ir technologiškai pažangią žvalgybos instituciją, gebančią savarankiškai vykdyti pavestas užduotis.
 
E. Paulavičius tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais. Jis yra ėjęs bataliono štabo viršininko pareigas, vadovavęs Krašto apsaugos savanorių rinktinei, Sausumos pajėgų štabe vykdęs štabo viršininko pavaduotojo, atsakingo už Sausumos pajėgų operacinį planavimą, pareigas, tarnavęs Gynybos štabe Personalo valdybos viršininko pareigose. Pulkininkas taip pat vykdė krašto apsaugos ministro adjutanto ir Lietuvos kariuomenės vado padėjėjo pareigas.
zenklelis
AOTD ženklelis
 
E. Paulavičius turi tarptautinės tarnybos patirties – NATO Jungtinės analizės ir išmoktų pamokų centre (Portugalija), kur buvo atsakingas už NATO strateginių štabų keliamų probleminių veiklos klausimų analizę ir siūlymų veiklos tobulinimui rengimą.
 
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra viena iš dviejų Lietuvos žvalgybos institucijų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą ir jo stiprinimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 07:00

aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos su 30-osiomis atkūrimo metinėmis.
 
„Prieš 30 metų Krašto apsaugos departamento Antrasis skyrius stojo Tėvynės sargybon, taip pratęsdamas garbingą Lietuvos karinės žvalgybos tradiciją. Pasiaukojama kasdienė Jūsų tarnyba iki šiol padeda užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą“, – pabrėžė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, AOTD iki šiol stovi Lietuvos kariuomenės priešakyje. „Tik profesionali, pažangi ir patikima karinė žvalgyba leidžia iš anksto numatyti grėsmes ir laiku priimti sprendimus, reikalingus priešui atgrasyti ir šalies gynybai parengti“, – teigė šalies vadovas.
 
Prezidentas pabrėžė, kad nuo AOTD darbuotojų sumanumo, įžvalgos ir ryžto priklauso nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis, ir palinkėjo jiems didžiausios sėkmės.
 
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos karinė žvalgyba atkūrimo trisdešimtmetį mini birželio 1 d.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ženklas

Birželio 1 d. atkūrimo trisdešimtmetį mini Lietuvos karinė žvalgyba.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) funkcionavimui.
 
Karinės žvalgybos paskirtis – rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie oponento valią bei ketinimus, pajėgumus ir planuojamus bei vykdomus veiksmus tam, kad šalis ir jos ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai užtikrinti savo šalies gynybą.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 15:55

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovu Remigijumi Baltrėnu. Susitikimo metu bus aptartos koronaviruso plitimo metu kylančios grėsmės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidentas su žvalgybos tarnybų vadovais aptars potencialias koronaviruso plitimo metu kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui“, – Eltai sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
G. Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, primena ELTA. Susitikime prezidentui buvo pristatytas ir aptartas dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje kylančių rizikų vertinimas, galimi scenarijai bei situacijos valdymo modelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.25; 07:33

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…

Tiesa, šie faktai neįėjo į Valstybės saugumo departamento parengtą ir visuomenei bei Seimui pristatytą 2019 m. kilusių grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2020/02/2020-Gresmes-LT-.pdf ). Kokie jos svarbiausi bruožai?

Kas erzina Maskvą ir ne tik ją?

Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.

O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…

Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.

Kokie grėsmių prioritetai?

Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.

Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.

Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.

G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.

Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…

Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.

Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.

VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.

Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.

2020.02.11; 12:08

Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rusija sureagavo į Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Rusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) šią savaitę pateiktas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas primena ligos istoriją. Pasak jos, su Maskva susijusios grėsmės yra klijuojamos su maniakiniu atkaklumu.
 
„Atkreipėme dėmesį į eilinę Lietuvos specialiųjų tarnybų ataskaitą. Dokumentas palieka nemalonų įspūdį ir primena ligos istoriją. Metų metus jo autoriai su maniakiniu atkaklumu klijuoja „nacionalinio saugumo grėsmės“ etiketę bet kuriam reiškiniui ar faktui, kuriame įžvelgiamos, o kartais net neįžvelgiamos, tik numanomos sąsajos su Rusija“, – rašoma ambasados komentare.  
 
Jų teigimu negalima nepastebėti, kad žvalgybos institucijų pristatytas dokumentas yra direktyvinis ir, kad su juo turi būti derinami ne tik valstybės struktūrų, bet ir visuomeninių organizacijų veiksmai.
 
„Negalima nepastebėti, kad šis dokumentas Lietuvoje laikomas nustatomuoju, pagal kurį savo veiksmus turi derinti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomeninės organizacijos, taip pat ir įsteigtos išeivių iš užsienio valstybių. Nesilaikantiems VSD nustatytų normų ir taisyklių taikomi bauginimai, sulaikymai, suėmimai, atliekami tyrimai, jiems gresia viešas pasmerkimas ir t.t. Neslėpsime, tokia „auklėjamoji praktika“ yra gerai žinoma iš visiškai nesenos istorijos“, – teigia ambasada išplatintame pranešime.
 
Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigė, kad Rusija kelia vis dar didžiausias grėsmes šalies kariniam, informaciniam, ekonominiam ir energetiniam saugumui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 17:19

Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė teigia, kad, jos nuomone, kasmet visuomenei pateikiami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai yra vis profesionalesni.
 
Tačiau politikė pasigedo išsamesnės įtakos politinėms kampanijoms, partijoms įvertinimo.
 
„Turiu tik vieną pastebėjimą, kurio VSD paprastai nenagrinėja, ir tai yra suprantama. Tai įtaka politinėms kampanijoms, partijoms. Manau, kaip ir kitose šalyse, taip ir Lietuvoje, Kremlius turi didelių interesų rinkimuose”, – sako R. Juknevičienė, vertindama visuomenei pristatytą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
 
Ji pastebi, kad į rinkimus ir nebereikia kištis iš išorės, kai į valdančiąją koaliciją „sukrinta visos Kremliui palankios politinės jėgos”.
 
„Kremlius supranta, kad Lietuvoje nėra šansų į valdžią prastumti atvirai prorusiškų jėgų. Tačiau turėti palankius, priklausomus nuo jų pinigų – užduotis įmanoma. VSD teisingai perspėja dėl verslo su Rusija, dėl lankymosi šioje šalyje aplinkybių”, – mano europarlamentarė R. Juknevičienė.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Šiuo metu jai kelia susirūpinimą padėtis susisiekimo srityje.
 
„Dalios Grybauskaitės kadencija buvo balansuojantis veiksnys, neleidęs užvaldyti krašto apsaugos, užsienio reikalų, strategiškai svarbių susisiekimo ir energetikos sričių. Dabar matome pokyčius į bloga susisiekimo srityje. Belieka palinkėti ištvermės ir gilaus suvokimo prezidentui Gitanui Nausėdai”, – Eltai sakė buvusi krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė.
 
ELTA primena, kad antradienį Seime su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo dokumentu visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Žvalgybininkų teigimu, Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 18:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Su šiuo dokumentu Lietuvos visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
Artimiausiu metu slaptai.lt publikuos savuosius įspūdžius, susipažinus su VSD ir AOTD ataskaita. O šiandien skelbiame Kastyčio Stalioraičio, buvusio ilgamečio užsienio informacijos analitiko Lietuvos Seime, pastabas. Kastytis Stalioraitis įžvelgia svarbų prieštaravimą.
 
Kastytis Stalioraitis. Prieštaravimai

Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo šiose dvejose straipsnio pastraipose?

1. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2. Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Juk šmeižto kampanija prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius TS-LKD politikus, visų pirma jos Garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, ir yra sudėtinė, labai veiksminga Rusijos kišimosi į rinkimines kampanijas Lietuvoje dalis.

O Rusijos propagandistams orientuotis į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus net nėra reikalo. Tokie ir patys žino, kaip agituoti, tik duokit jiems kuo daugiau pinigų (nelegaliai, žinoma) visokiems „kolchoznykų vasarų“ filmams pastatyti.

2020.02.05; 10:27

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius teigia, kad Lietuvos žvalgybos paviešintoje grėsmių ataskaitoje apie Astravo atominės elektrinę grėsmę nieko ypatingai naujo neišgirdęs. Užsienio reikalų ministras patikino, kad apie Astravo AE keliamą grėsmę jis žino, bet su Baltarusija valdžios atstovais dialogas vis tiek bus tęsiamas.
 
„Kad Astravo AE yra grėsmė, jau esu kažkur girdėjęs. Nieko ypatingai naujo mes neišgirdome. Tai yra analizė, jeigu ją dar kažkas pakomentuos, tai pakomentuos. Tai nieko nekeičia, mes apie tą ataskaitą jau žinome iš anksčiau, prieš ją paskelbiant. Dar kartą pasikartosiu, kad ten nėra nieko naujo, ko mes nežinotume. Ir mes turime tai omenyje. Tai nekeičia to, ką mes mėginame čia (Baltarusijoje. – ELTA) pasiekti“, – vizito Baltarusijoje metu sakė L. Linkevičius.
 
L. Linkevičius teigė, kad, be Astravo AE, Lietuvą su Baltarusija jungia ir kiti klausimai, kaip naftos bei dujų tiekimas.
 
„Mes kalbėjome ne tik apie Astravo AE, juk ir kiti aspektai yra svarbūs, pavyzdžiui, įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją. Mūsų interesas – kad jie įstotų. Mes galime jiems padėti įstoti. Be abejo, naftos tiekimas. Mes supratome, kad jie suinteresuoti, kad jis būtų reguliarus ir pastovus (…). Tikrai ties tuo dirbsime, ir čia sutampa mūsų interesai. Ieškosime techninių sprendimų dėl dujų tiekimo, nes tai yra alternatyva, ir tai stiprina jų nepriklausomybę. Jų nepriklausomybė yra ir mūsų nacionalinis interesas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Kaip ELTA jau rašė, Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Organizacijos steigėjų nuotr.
 
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
 
Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
 
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.05; 00:30

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje įspėja dėl šalia Lietuvos pasienio statomos Astravo atominės elektrinės saugumo.
 
Kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad, užbaigiant Astravo atominės elektrinės projektą, kyla įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.
 
„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašo Lietuvos žvalgyba paskelbtoje ataskaitoje.
 
2019 m. liepos pradžioje iš pareigų pasitraukė BelAE statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas. Jis paliko pareigas ir išvyko iš Baltarusijos labai sudėtingu laikotarpiu – prasidėjus svarbiausiems pirmojo bloko parengimo eksploatacijai darbams.
 
Astravo atominė elektrinė. EPA-ELTA nuotr.

Pasak VSD ir AOTD, tikėtina, kad jo pasitraukimas buvo neatsitiktinis – vengiama atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų BelAE parengimo eksploatacijai darbų.
 
Paskelbtame žvalgybos institucijų dokumente taip pat minimas 2019 m. birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo kilęs gaisras Astravo atominės elektrinės pirmajame bloke (šalia reaktoriaus pastato). Grėsmių ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos institucijos informacijos apie šį incidentą nepateikė.
 
„Nepaisant to, kad pirmasis blokas jau rengiamas branduoliniam kurui, informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė. Šis faktas liudija, kad po 2016 m. įvykusių incidentų situacija BelAE nepasikeitė – ir toliau vengiama viešumo, bandoma slėpti informaciją apie tikrąją padėtį. Todėl labai tikėtina, jog informacija bus slepiama ir BelAE pradėjus veikti“, – rašoma ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 04:00

Rusijos ginklai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos žvalgyba antradienį paviešintoje grėsmių ataskaitoje teigia, kad didžiausi iššūkiai šalies nacionaliniam saugumui kyla dėl Rusijos ir Kinijos vykdomos politikos.
 
Visgi kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pažymi – pagrindinė grėsmė kyla dėl kaimynystėje esančios Rusijos. Pasak žvalgybos, Maskva vis dar nenustoja kištis į Lietuvos vidaus politikos procesus.
 
„Sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus“, – rašoma ataskaitoje.
 
Kariniai iššūkiai: grėsmės šaltinis Kaliningrade
 
Lietuvos žvalgybos institucijos pažymi, kad ypač neigiamai Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje bei Kaliningrado srityje.
 
„Rusijos karinis potencialas ir greitas, centralizuotas Kremliaus sprendimų priėmimo procesas sukuria didelį pranašumą prieš Lietuvą ir kitas kaimynines valstybes“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Ypač didelį nerimą kelia procesai, vykstantys Kaliningrado srityje. Grėsmių vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos kaimynystėje Rusija ir toliau plėtoja priemones, kurios, kilus konfliktui, leistų jai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Rusijos Federacijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Visgi žvalgybos institucijos įvertino ir kai kuriuos žingsnius, užtikrinančius tinkamą Rusijos atgrasymą.
 
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai pajėgumai ir regione dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir operatyviai baigti sau palankia linkme, išvengiant plataus Aljanso įsitraukimo. Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto pabrėžiama, kad Rusija ir toliau sieks įtikinti NATO sąjungininkų politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
 
Grėsmės kylančios dėl Baltarusijos ir Rusijos gilesnės integracijos
 
Kaip kelianti pavojų nacionaliniam saugumui išskiriama gilesnė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Nors ataskaitoje akcentuojama, kad Baltarusija siekia priešintis Maskvos spaudimui, o ir derybas dėl gilesnės integracijos dažnai apsunkina skirtingos šalių pozicijos, mažai tikėtina, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, kad vidutinėje perspektyvoje Minskui pavyks sumažins finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.

„Šios priklausomybės skatinamas Rusijos politinės įtakos Baltarusijai didėjimas neigiamai veiks regiono, įskaitant ir Lietuvos, saugumą“, – pabrėžia žvalgyba.
 
Paviešintoje ataskaitoje pažymima, kad, nepaisant Minsko bandymų priešintis Kremliaus daromam spaudimui, Baltarusijos ir Rusijos elitą vienija bendra grėsmių samprata. Taip pat pabrėžiama, kad abi šalys karinei sąveikai skiria ypatingą dėmesį. Pagaliau akcentuojama, kad svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą yra būtent Baltarusija.
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir teikia pagalbą Rusijos operacijoms Baltarusijoje“, – rašoma grėsmių vertinime.
 
Informacinės grėsmės: dėmesys Sausio 13-osios bylai
 
Kaip ir ankstesnėse paviešintose grėsmių ataskaitose, pastarajame grėsmių vertinime akcentuojamos iš Rusijos kylančios informacinės grėsmės.
Teigiama, kad vienas iš pagrindinių Rusijos informacinės politikos tikslų toliau lieka siekis menkinti Lietuvos valstybingumą ir kompromituoti bet kokias šalies gyventojų pasipriešinimo sovietų režimui apraiškas (pvz., 1941 m. birželio sukilimą, pokario rezistenciją, disidentų judėjimą). „Dėl šios priežasties Kremliaus propagandos kūrėjai 2019 m. labai stengėsi diskredituoti Sausio 13-osios ir dėl šnipinėjimo Rusijos naudai iškeltas bylas“, – rašoma dokumente.
 
2019 m. didelio dėmesio susilaukė Sausio 13-osios bylą nagrinėję Lietuvos teisėjai ir prokurorai. Pastaruosius Rusija oficialiai kaltina jos piliečių neteisėtu persekiojimu.
Sausio 13-oji. Nuotraukų paroda Lietuvos Seime. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Propagandistai užsienio ir vidaus auditorijas siekė įtikinti, kad Sausio 13-osios byloje bei už šnipinėjimą Rusijos naudai nuteisti ar sulaikyti asmenys yra politiniai kaliniai (…). Kremliaus propagandos skleidimą lydėjo bauginimas, juo siekta paveikti bylos tyrėjus ir teisėjus. Rusijos valdžios atstovai nedviprasmiškai viešai teigė, kad Lietuvos teismo paskelbto nuosprendžio Sausio 13-osios byloje nepaliks be atsako“, – teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Grėsmės kibernetinėje erdvėje
 
Paviešintame dokumente taip pat pažymima, kad Lietuvai grėsmę kelia kenkėjiška Rusijos ir Kinijos veikla kibernetinėje erdvėje.
 
Akcentuojama, kad nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų, kurias plėtoja Kinijos telekomunikacijų milžinė Huawei, vystymas.
Pasak ataskaitos, planuojamos 5G technologijas naudojančios jautrios sistemos taps potencialiais kibernetinių atakų taikiniais. Be to, rizika gali kilti asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui.
 
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus. Kinijos tarnybos, akcentuoja Lietuvos žvalgybos institucijos, šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios. Pagal ataskaitą, Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis.
 
Visgi didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas. Dokumente pabrėžiama, kad tai vykdo GRU grupuotė Sofacy / APT28 ir FSB grupuotė Agent.btz / Snake.
 
Rizikas kelia Rusijos ir Kinijos partnerystė
 
Lietuvos žvalgyba, dar prieš metus prakalbusi apie grėsmes, kurias Lietuvai kelia Kinija, panašios pozicijos laikosi ir pastarojoje grėsmių ataskaitoje. „Kinijos siekis įgyti technologinį pranašumą ir aktyvi investicijų skvarba didina kitų valstybių pažeidžiamumą ir infrastruktūros kontrolės praradimo riziką“, – rašoma dokumente.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
Lietuvos atsakingos institucijos kaip grėsmę mato Pekino ir Maskvos interesų derinimą.
 
„Rusijos konfrontacija su Vakarais tarptautinėje politikoje skatina Maskvą derinti interesus su Kinija. Šios valstybės palaiko glaudžius politinius ir karinius santykius, derina pozicijas atskirais tarptautiniais klausimais“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.04; 02:00

AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime visuomenei bus pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
 
Su šiuo dokumentu supažindins VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
 
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
 
ELTA primena, kad 2019 m. paviešintame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime buvo pažymima, kad agresyvi Rusijos politika tapo priemone pateisinti Kremliaus valdantįjį režimą. Žvalgybos ataskaitoje taip pat buvo teigiama, kad kol kas politinių permainų Rusijoje tikėtis neverta ir kartu pažymėta, kad kibernetinės atakos 2018 m. buvo vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos įrankių, o Lietuvos istorija ir partizaninis judėjimas  – pagrindinis istorijos politikos taikinys.
 
Anot žvalgybos, 2018 m. Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus, taip pat ir šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.
 
Praėjusiais metais pirmą kartą, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo įvardinta ir Kinija. Grėsmių vertinime rašyta, kad augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.03; 18:00

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Prezidentūros inicijuojamos Žvalgybos įstatymo pataisos yra perteklinės. Pasak D. Grybauskaitės, galimybė žvalgybai iškviesti žmones į prevencinį pokalbį prasilenkia su žmogaus teisėmis.
 
„Man labai sunku komentuoti jau konkretų įstatymą, aš jo detalių nežinau, bet kai kurie šito įstatymo elementai buvo diskutuojami ir anksčiau, ir ypač vadinamieji prevenciniai pokalbiai. Aš tuo metu ir dabar manau, kad tai yra perteklinė priemonė ir tikrai prasižengianti su žmogaus teisėmis, be specialios žvalgybinių institucinių kontrolės tokia priemonė tikrai negali būti įvesta“, – sakė D. Grybauskaitė.
 
ELTA primena, kad viešojoje erdvėje diskusijų sulaukė prezidento Gitano Nausėdos įregistruotos Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, siūlančios žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
 
Siūlomų pataisų kritikai teigia, kad projekte deklaruotos nuostatos gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 15:16