Sekmadienį Ženevos gyventojai balsavo už naują kontraversišką „sekuliarizmo įstatymą“, be kitų punktų, draudžiantį išrinktiems atstovams ir valstybės tarnautojams nešioti akivaizdžiai religinius simbolius, praneša AFP.

Įstatymui pritarė daugiau nei 55 proc. balsavusių šio Šveicarijos kantono gyventojų, nepaisant nuogąstavimų, kad jis gali būti diskriminuojantis, ypač musulmonių moterų atžvilgiu. Kai kurie įstatymo kritikai mano, kad jis prieštarauja Konstitucijai.

Ženevos kantone, kuris daug amžių buvo religijos laisvės ir tolerantiškumo centras, siekta pakeisti 1907 m. priimtą įstatymą.

Naujuoju teisės aktu siekiama išplėsti dialogą tarp religinių grupių ir valstybės, aiškiau apibrėžiant religinių įsitikinimų raiškos ribas viešojoje sferoje.

Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis aiškiau nustatys Ženevos konstitucijoje įtvirtintus principus, apsaugojančius tikinčiųjų ir netikinčiųjų religinę laisvę.

Dešiniųjų valdomas Ženevos kantono parlamentas įstatymo projektą priėmė pernai balandį. Jam pritaria ir trys pagrindinės Ženevos religinės bendruomenės – Protestantų, Romos katalikų ir Senoji katalikų bažnyčios.

Tačiau jam priešinosi kairieji, žalieji, feministės, profsąjungos ir musulmonų grupės, surinkusios pakankamai parašų tam, kad dėl įstatymo balsuotų gyventojai.

Kritikų teigimu, tai represinis ir diskriminuojantis teisės aktas. Kai kurie jį smerkia kaip islamofobinį ir nutaikytą prieš galvos apdangalus nešiojančias musulmones moteris.

Mokytojoms Ženevoje jau ir taip draudžiama dėvėti akivaizdžiai religinę simboliką turinčius apdangalus, įskaitant hidžabus, o dabar draudimas būtų taikomas ir išrinktiems atstovams bei valstybėms tarnautojams.

Priešinantis naujajam įstatymui pateiktos dvi apeliacijos, jų priėmimas neleistų taikyti įstatymo, nepaisant sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 07:18

Kanados raitoji pasienio policija

Shaun Walker / The Guardian

„Po gilia priedanga dirbusių dviejų rusų šnipų sūnui po ilgų teisinių kautynių pavyko atkurti savo Kanados pilietybę. Kanados vyriausybė buvo atėmusi pilietybę iš Alekso Vavilovo po to, kai jo tėvus FTB demaskavo kaip KGB šnipus, kelis dešimtmečius apsimetinėjusius kanadiečiais“, – praneša Šonas Vokeris laikraštyje The Guardian.

Aleksas – Andrejaus Bezrukovo ir Jelenos Vavilovos, kuriuos KGB pasiuntė į Kanadą praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje ir kurie ten gyveno mirusiųjų kanadiečių Donaldo Hitfildo ir Tresi En Foli vardu, jaunesnysis sūnus. 2010 metais Bezrukovas ir Vavilova, apsigyvenę JAV su Kanadoje gimusiais sūnumis Timu ir Aleksu, buvo suimti kartu su devyniais kitais rusų šnipais, įskaitant Aną Čapman. Aleksui tada buvo 16 metų.

„Iš Alekso ir Timo buvo atimta Kanados pilietybė pagal nuostatą, kad „užsienio vyriausybių tarnautojų vaikai“ negauna Kanados vyriausybės pagal gimimo teisę“, – sakoma straipsnyje.

„Aš jaučiuosi taip, tarsi iš manęs būtų atėmę mano paties tapatybę už tai, kuo aš niekuo dėtas“, – prieš metus sakė Aleksas Vavilovas laikraščiui The Guardian.

„Dabar vienas Toronto teismas tą nuosprendį paneigė“, – praneša žurnalistas.

Elektroniniame laiške, rašytame po verdikto paskelbimo, Aleksas sakė, kad jaučiasi „reabilituotas ir laimingas, nes pagaliau teisingumas triumfuoja“.

„Jeigu kas pažeidžia teises, mes neatimame iš jo pilietybės, – kalbėjo abiejų brolių advokatas Hadaitas Nazami. – Vietoj to, jį galima nubausti pagal įstatymus, skirtus tam tikslui. Bet net tokiais atvejais mes taikome teisinius standartus ir nebaudžiame vaikų už jų tėvų elgesį“.

„Dabar Kanados vyriausybė turi 30 dienų apeliacijai prieš šį nuosprendį paduoti ir bylai perkelti į į Aukščiausiąjį teismą, bet Nazami tikisi, kad to nedarys. Jis taip pat mano, kad toks nuosprendis netrukus bus priimtas ir Timo atžvilgiu“, – perduoda Vokeris.

Informacijos šaltinis: The Guardian

2017.07.03; 06:43

Copy of Gintaras_originalas

“Vakar, sausio 27-ąją, pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje už kandidatui į Prezidentus Česlovui Jezerskui viešai keltus nepatogius ir aštrius klausimus bei jo praeities priminimą Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nuteistas žurnalistas Gintaras Visockas. Baudžiamoji byla ir teistumas, 15 tūkstančių litų įžeisto Č. Jezersko moralei palaikyti ir dar beveik 8 tūkstančiai litų advokato išlaidoms – tokia bylos baigtis. Sprendimas neskundžiamas.

Belieka Europos žmogaus teisių teismas ir viltis, kad šis, mano nuomone, baisus precedentas taps viešu skandalu Europos Sąjungoje ir visame Pasaulyje. Demokratinėje ES šalyje Lietuvoje jau teisiama ir už politikų įsižeidimą.” Šiuos žodžius pasakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs teisėjo Stasio Lemežio nutartį. 

Continue reading „Gintaras Visockas: “Vilniaus Apygardos teismo teisėjo Stasio Lemežio nutartis bus skundžiama Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre”“