Dauguma amerikiečių mano, kad Donaldas Trumpas laimės 2020 metais įvyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis nepriklausomos tyrimų tarnybos SSRS surengtos apklausos rezultatais.
 
Tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas nugalės 2020 metų rinkimuose. 41 proc. respondentų mano priešingai, o 5 proc. neturėjo savo nuomonės šiuo klausimu.
 
CNN primena, jog praėjusių metų gruodį 51 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad D. Trumpas pralaimės prezidento rinkimus.
 
Apklausoje dalyvavo 1006 amerikiečiai, ji buvo surengta gegužės 28-31 dienomis telefonu anglų ir ispanų kalbomis. 34 proc. apklaustųjų prisistatė esą Demokratų partijos šalininkai, 27 proc. – respublikonų, 39 proc. pareiškė esą nepriklausomi. Galima paklaida – 3,8 proc.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 00:01

Du trečdaliai europiečių su nostalgija žvelgia į praeitį, rodo Vokietijos „Bertelsmann“ fondo atlikta apklausa. Jos metu 67 proc. respondentų buvo nuomonės, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Nostalgija, be kita ko, rodo didelį netikrumą visuomenėje, sakė viena tyrimo autorių Isabell Hoffmann. Apklausa taip pat atskleidė, kad nostalgiją jaučiantys asmenys dažniau yra dešiniųjų partijų rėmėjai.

Tyrimo metu birželį ES šalyse buvo apklausta beveik 11 000 žmonių. Apklausa, anot fondo, yra reprezentatyvi ES ir penkioms didžiausioms Bendrijos šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai ir Ispanijai.

Labiausiai nostalgija išreikšta Italijoje. Čia 77 proc. piliečių nurodė, kad pasaulis anksčiau buvo geresnis. Atitinkamas rodiklis mažiausiais yra Lenkijoje – 59 proc. Daugiau kaip pusė nostalgiją praeičiai jaučiančių europiečių – 53 proc. – laiko save veikiau dešiniųjų rėmėjais.

Kam praeitis atrodo geresnė nei dabartis, dažnai, anot studijos, skeptiškai vertina ir imigraciją. Daugiau kaip pusė nostalgikų – 53 proc. – yra įsitikinę, kad imigrantai iš vietinių „atima darbą“. Trys ketvirtadaliai – 78 proc. – netgi pritaria teiginiui, kad „imigrantai nenori integruotis į visuomenę“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-05

Lietuvoje turime ir tokių piliečių. Slaptai.lt nuotr.

Gyventojų, besidžiaugiančių gerėjančiu gyvenimu, šalyje daugėja. Per pastaruosius metus 5 proc. padaugėjo gyventojų, patenkintų tuo, kaip reikalai klostosi šalyje. Atitinkamai per metus sumažėjo gyventojų, nusivylusių demokratijos veikimu Lietuvoje. Demokratija nepatenkintų žmonių sumažėjo 3 procentais.

Birželio mėnesį keturi iš dešimties (40 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų atsakė, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje, jų nuomone, krypsta į gerąją pusę.

Visgi daugiau nei pusė (59 proc.) respondentų gerėjančio gyvenimo sako nejaučią ir maną, kad reikalai šalyje blogėja.

Atliktų apklausų duomenimis, gyventojų dalis, kuri mano, kad reikalai šalyje klostosi tinkama linkme, nuosekliai daugėja.

Birželio 20-liepos 3 dienomis atliktos apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo teigiančių, kad reikalai šalyje gerėja, o lyginant su tyrimu prieš metus (2017 m. birželį) manančių, kad reikalai gerėja, padaugėjo 5 procentiniais punktais. Prieš metus tik 35 proc. manė, kad reikalai šalyje gerėjo, ir 64 proc. – kad blogėjo.

Augant gyventojų daliai, kuri mano, kad gyvenimas šalyje gerėja, mažėja ir demokratijos veikimu nepatenkintų piliečių ratas.

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius stipriai nepakito, lyginant šiuos duomenis su 2017 metų balandžio vykdytų apklausų išvadomis, nepatenkintųjų demokratijos veikimu šalyje sumažėjo 3 procentiniais punktais.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, birželio pabaigoje daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų šalies gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija.

Klaipėdos universiteto (KU) Politikos mokslų katedros docentas politologas Saulius Šiliauskas, komentuodamas vis dar didelės visuomenės grupės nepasitenkinimą demokratijos veikimu, sako, kad piliečiai demokratiją sieja su tam tikra valdžia.

„Kai yra nusivylimas politika, tai yra nusivylimas ir pačia demokratija. Kiek yra rezultatyvi ir efektyvi politika, nuo to priklauso pasitenkinimas demokratija. Tai nėra nepasitenkinimas konkrečia demokratija kaip principu, o tai yra nepasitenkinimas valdžia ir jos neefektyvumu“, – Eltai sakė S. Šiliauskas.

Pasak politologo, demokratija turi savo paradoksą, kad yra daug nusivylusių demokratija, bet kitos alternatyvos pakeisti demokratijai neturi.

„Išaugo kritinė visuomenė. Piliečiai nėra tokie patiklūs valdžios ir valdančiųjų atžvilgiu. Jie nepatenkinti vien tik galimybe keisti valdžią ar kažką tik pakomentuoti. Jie nepatenkinti, kad nepriimami teisingi sprendimai, kurie tenkintų pilietinę visuomenę, bendruomenę. Demokratijos paradoksas: daug yra nusivylusių demokratija, bet ar jie mato alternatyvą, kitokiai demokratijai? Daugiausia nemato“, – teigė S. Šiliauskas.

Dažniau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 600 eurų), bedarbiai, namų šeimininkės bei darbininkai ir ūkininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų žmonės (46 proc. mano, kad reikalai krypsta į gerąją pusę), didmiesčių gyventojai (51 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (55 proc.) bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį – daugiau kaip 1000 eurų (48 proc.), vadovai (60 proc.), specialistai ir tarnautojai (51 proc.), dešiniųjų ir centro pažiūrų respondentai (47 proc.).

Dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (64 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę), gyvenantys kaimo vietovėje (70 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (70 proc.), pensininkai (68 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (66 proc.), lenkų (71 proc.) ir rusų (63 proc.) tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų žmonės (62 proc.).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje vieni įtakingiausių potencialiai yra bankininkai ir ekonomistai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ tyrimas.

Potencialios įtakos indekse, kuris vertinamas pagal gyventojų apklausas, vienvaldis lyderis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo indeksas siekia 278 ir, anot „Kantar TNS“, gerokai lenkia kitus sąraše esančius nuomonių lyderius.

Nepaisant didžiausio žinomumo, su trečdaliu žemesniu įtakos rodikliu antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194). Trečiasis sąraše taip pat bankų sektoriaus atstovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).

„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas ir T. Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime teigė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą. Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo bei žinučių pastebėjimo parametrus.

Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Į dešimtuką nepatenka nei vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.

Anot tyrimo, bankininkystės sektoriaus atstovai Gitanas Nausėda (89 proc.), Nerijus Mačiulis (62 proc.) ir Vitas Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovais Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.

Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuo metu labiausiai pasitikima „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu. Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, pagal žinomumą nepakliūvantis į TOP dešimtuką.

Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N. Mačiulio ir G. Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 proc. punktais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46 proc.) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 proc. punktų), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą.

N. Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje. G. Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o V. Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas dešimtuko sąraše žemesnis – 4-9 proc.

Palankumo indekso lentelės pirmosios dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N. Mačiuliui ir T. Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas. Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R. Vainienei ir R. Lazutkai, taip pat į palankumo topą patenka Ž. Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė P. Masiulis.

„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pavyzdžiui, G. Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N. Mačiulio, R. Vainienės, V. Vasiliausko palankumas auga”, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G. Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla (viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai dėl G. Nausėdos kandidatavimo į LR prezidentus), išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.

Reprezentatyvi 15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Apklausta 819 asmenų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:27

Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.

Pirmadienį skelbiamos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, didžioji dalis europiečių mano, kad dauguma dalykų, susijusių su jų gyvenimu, yra socialiniu požiūriu teisingi, ir kad jie turi vienodas galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas. Vis dėlto jie ne taip dažnai sutinka, kad teisingumas ir politiniai sprendimai jų šalyse taikomi visiems vienodai ir nuosekliai, nepriklausomai nuo žmogaus socialinio statuso, turto ir turimų ryšių. Taip pat didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų nelygybė yra pernelyg didelė ir vyriausybės turėtų spręsti su tuo susijusias problemas; tačiau tai, kad laikui bėgant jie įgijo daugiau lygių galimybių ir kad jų socialinis statusas išaugo, teigia mažiau nei pusė respondentų.

Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė respondentų mano, kad žmonės turi lygias galimybes susikurti geras gyvenimo sąlygas (58 proc.). Tačiau šis skaičius neatskleidžia didelių regioninių skirtumų, nes Danijoje su šiuo teiginiu sutinka 81 proc. respondentų, o Graikijoje – tik 18 proc. Lietuvoje – 55 proc., Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 58 proc.

Respondentai pesimistiškiau vertina socialinį teisingumą konkrečiose srityse. Tik 39 proc. respondentų įsitikinę, kad teisingumas visada laimi prieš neteisingumą; su šiuo teiginiu nesutinka tokia pati apklaustųjų dalis. Dar pesimistiškesnę padėtį rodo tai, kad tik 32 proc. respondentų sutinka, kad politiniai sprendimai sistemingai taikomi visiems piliečiams; su šiuo teiginiu nesutinka 48 proc. respondentų. Apskritai labiau išsilavinę, jaunesni ir labiau pasiturintys respondentai paprastai įžvelgia daugiau socialinio teisingumo. Apklausos duomenimis, tik 19 proc. lietuvių mano, kad jų šalyje teisingumas visada laimi prieš neteisingumą, Latvijoje taip manančių yra tik 13 proc., tuo tarpu Austrijoje taip mano net 63 proc., Danijoje – 54 proc. apklaustųjų.

Didžioji dauguma respondentų mano, kad pajamų skirtumai yra pernelyg dideli (84 proc.); šių atsakymų dalis svyruoja nuo 96 proc. Portugalijoje, 92 proc. Lietuvoje ir Vokietijoje ir 59 proc. Nyderlanduose. Visose šalyse, išskyrus Daniją, daugiau kaip 60 proc. respondentų sutinka su tuo, kad vyriausybės turėtų imtis priemonių šiems skirtumams mažinti, Lietuvoje taip manančių yra 93 proc.

Kalbant apie geresnes gyvenimo perspektyvas, gera sveikata ir kokybiškas švietimas vertinami kaip esminiai arba svarbūs aspektai; gerą sveikatą esminiu aspektu laiko 98 proc. europiečių ir 97 proc. lietuvių, kokybišką švietimą – 94 proc. respondentų Europoje ir 84 proc. Lietuvoje. Daugiau kaip 90 proc. respondentų manė, kad ypač svarbus arba tiesiog svarbus dalykas yra atkaklus darbas ir tinkamos pažintys (taip mano 81 proc. apklaustųjų Lietuvoje).

Mažiau kaip pusė respondentų (46 proc.) mano, kad lygių galimybių susikurti geras gyvenimo sąlygas yra daugiau nei prieš 30 metų; su šiuo teiginiu sutinka 42 proc. respondentų Lietuvoje, daugiau kaip 70 proc. – Maltoje, Suomijoje ir Airijoje, tačiau mažiau kaip 25 proc. respondentų Kroatijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.24; 06:00

Visai galimas dalykas, kad slaptosios informacijos demaskuotojas Edvardas Snoudenas, papasakojęs pasauliui apie Amerikos specialiųjų tarnybų vykdomą totalų sekimą, dar pasirodys Europoje kaip liudytojas, rašo Nikolas Busse Vokietijos laikraštyje Frankfurter Allgemeine.

„Tiesa, ne Vokietijoje, kur dar visai neseniai apie tai buvo karštai diskutuojama, o Europos Parlamente“.

Continue reading „Europos Parlamentas nori apklausti Edvardą Snoudeną“

Be jokios abejonės, svarbiausiu šios savaitės įvykiu reikėtų laikyti tarptautinės naujienų agentūros BNS žurnalistų apklausas ir kratas su kompiuterių poėmiu ketvirtadienį, lapkričio 7 d., Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT, vadovas Saulius Urbanavičius) tiriant slaptos VSD pažymos, skirtos siauram politikų ratui, paviešinimo faktą.

Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai spalio 31 d. BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams (Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos), kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Po BNS pranešimo VSD vadovas Gediminas Grina ir prezidentė D. Grybauskaitė patvirtino, kad ši BNS pagarsinta informacija tikra, kitaip jie ir pasielgti negalėjo. VSD vėliau pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai: ką byloja slaptoji VSD pažyma“

merkel_graikija

Nepaisant didėjančios įtampos centro dešiniųjų koalicijoje, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel populiarumas yra didžiausias nuo 2009-ųjų metų, kai ji buvo perrinkta į šį postą.

Taip byloja rodo visos atliktos per pastaruosius mėnesius apklausos.

„Stern“ žurnalo užsakymu agentūros „Forsa“ atliktos apklausos duomenimis, pasitikėjimas A. Merkel išaugo net dviem punktais nuo gruodžio mėnesį siekusių 64-ių punktų (100-o punktų vertinimo sistemoje).

Continue reading „Įspūdingas Angelos Merkel populiarumas“