Belgijos princas Joachimas. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos princui Joachimui, karaliaus Philippe‘o sūnėnui, po vakarėlio Ispanijoje nustatytas koronavirusas. Tai patvirtino karališkieji rūmai.
 
Anot ispanų žiniasklaidos, vakarėlyje dalyvavo 27 žmonės, ir tai yra daugiau nei leidžiama. Rūmai tai paneigė ir kalbėjo apie šeimos susitikimą, per kurį taisyklės nebuvo pažeidžiamos. Ispanijoje leidžiama burtis ne daugiau kaip 15 asmenų.
 
28-erių princas yra jauniausias princesės Astrid, karaliaus sesers, sūnus. Agentūros „Belga“ duomenimis, jis gegužės 24 dieną skrido į Madridą, o iš ten – į Kordobą Andalūzijoje, kur gegužės 26-ąją vyko vakarėlis. Po dienos princui pasireiškė simptomai, o gegužės 28 dieną jam patvirtinta Covid-19 infekcija. Kur princas užsikrėtė, nėra aišku.
 
Pasak rūmų, tai buvo komandiruotė, kurios metu princas dalyvavo ir privačiame vakarėlyje.
 
Ispanijos policija pareiškė pradėjusi tyrimą. Tie, kas pažeidė ribojimus, gali sulaukti nuo 600 iki 10 000 eurų baudos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 07:47

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Praėjus dienai po to, kai JAV buvo viršyta 100 000 koronaviruso aukų riba, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą mirusiųjų artimiesiems, praneša agentūra „Reuters“.
 
„100 000 mirusiųjų per koronaviruso pandemiją yra labai liūdnas etapas, – rašė jis tviteryje. – Visoms mirusiųjų šeimoms ir draugams noriu pareikšti didelę savo užuojautą ir savo meilę už tai, ką šie nuostabūs žmonės įprasmino ir kam atstovavo. Dievas su jumis!“
 
100 tūkst. Covid-19 aukų per tris mėnesius yra daugiau, nei amerikiečių žuvo per Korėjos karą, Vietnamo karą ir per Irako konfliktą 2003-2011 metais kartu paėmus. D. Trumpas iki šiol to nekomentavo. Tuo tarpu demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas savo užuojautą pareiškė netrukus po to, kai 100 000 riba buvo peržengta.
 
D. Trumpas ilgai menkino koronaviruso grėsmę. Baimindamasis dėl savo šansų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jis jau kurį laiką spaudžia greitai atšaukti ribojimus ir gaivinti ekonomiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 02:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė, kad šalyje nuo antradienio atšaukiamas „nedarbo dienų laikotarpis“, kuris buvo įvestas siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.
 
„Nuo rytojaus, gegužės 12 dienos, visiems ekonomikos sektoriams pasibaigs nacionalinis nedarbo dienų laikotarpis. Tačiau kova su epidemija nesibaigė, jos grėsmė išlieka net tose teritorijose, kur padėtis yra palyginti saugi“, – teigė prezidentas, bet pridūrė, kad Rusijos regionai galės toliau taikyti bet kokias būtinas kovos su virusu priemones.
 
Šalyje galiojant „nedarbo dienų laikotarpiui“, visoms ne pirmo svarbumo įmonėms teko užsidaryti, o darbdaviams buvo nurodyta toliau mokėti atlyginimus darbuotojams.
 
Rusija pagal patvirtintų infekcijos atvejų skaičių dabar yra trečia pasaulyje, šalyje infekcija iki šios dienos patvirtinta 221 344 žmonėms.
 
Šiuo metu Rusijoje koronaviruso infekcijos atvejų skaičius yra didesnis nei Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK). Atvejų skaičiumi Rusiją lenkia tik Ispanija ir JAV.
 
Mirčių skaičius Rusijoje, palyginti su kitomis smarkiai nukentėjusiomis šalimis, mažas. Nuo ligos Rusijoje mirė 2 009 žmonės.
V. Putino teigimu, Rusija saviizoliacijos periodo metu paruošė savo sveikatos priežiūros sistemą, padidino lovų skaičių ligoninėse ir išsaugojo tūkstančius gyvybių.
 
„Tai leidžia mums pradėti laipsnišką apribojimų atšaukimą“, – teigė prezidentas ir pabrėžė, kad visi esame suinteresuoti, jog ekonomika greitai grįžtų į įprastas vėžes.
 
„Epidemija ir su ja susiję apribojimai turėjo didelį poveikį ekonomikai ir pakenkė milijonams mūsų piliečių“, – sakė prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 18:00

Naujoji Zelandija kitą savaitę švelnins visuotinio karantino apribojimus, nes „nekontroliuojamas koronaviruso sprogimas“ jau sustabdytas, pareiškė premjerė Jacinda Ardern.
 
„Padarėme tai, ką sugebėjo padaryti nedaugelis šalių. Sustabdėme naikinančią bangą“, – sakė J. Ardern.
 
Pasak jos, Naujoji Zelandija balandžio 27 d., pirmadienį, pereis nuo maksimalaus ketvirto lygmens karantino prie trečio lygmens. Karantinas bus sušvelnintas dviem savaitėms, o tada situacija vėl bus vertinama.
 
Tai reiškia, kad Naujojoje Zelandijoje po savaitės galės būti atidarytos kai kurios verslo įmonės, taip pat dalis mokyklų, o kelionių ir susibūrimų apribojimai bus sušvelninti, leidžiant iki 10 žmonių susibūrimus tokiems renginiams, kaip vestuvės ar laidotuvės.
 
Tiesa, nors apribojimai švelninami, socialinio atstumo šalies gyventojai vis dar privalės laikytis.
 
„Labai didžiuojuosi tuo, ką mums pavyko padaryti, bet taip pat jaučiu didžiulę atsakomybę užtikrinti, kad neprarastume tos pažangos, kurią jau padarėme“, – teigė J. Ardern.
 
Kovo pabaigoje Naujojoje Zelandijoje įvestas mėnesio trukmės karantinas, buvo uždarytos šalies sienos, gyventojams nurodyta likti namuose, o daugelis įmonių ir įstaigų buvo uždaryta.
 
Dėl griežtų priemonių Naujoji Zelandija yra viena sėkmingiausiai koronaviruso protrūkį suvaldžiusių šalių, kurioje iki šiol užregistruota apie 1 100 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš jų – 12 mirusių ir 974 pasveikę žmonės.
 
Pirmadienį šalyje koronavirusas patvirtintas septyniems žmonėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 00:03

Kadaise buvo štai tokios Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie Šv. Velykų savaitgalį numatomus patekimo į miestus ir miestelius ribojimus, savivaldybėms kyla nemažai techninių klausimų, į kuriuos atsakymai kol kas nepateikti. Pasak politiko, vis dar neaišku, kaip prie patikros punktų bus siekiama išvengti eilių, ar bus prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos ir kitų kelionės svarbą patvirtinančių dokumentų.
 
„Laukiame sprendimo trečiadienį, nes kol kas jis buvo premjero tik anonsuotas pirmadienį. Matyt, šis išankstinis premjero anonsavimas leidžia jau numatyti ir galvoti, kaip jis bus įgyvendintas. Mes neabejojame, kad savivaldybės nebus visiškai paliktos vienos. Buvo ir anonsuojant pasakyta, kad bus įtraukta ir policija, ir kariuomenė, ir, jeigu reikės, pasitelkiami šauliai ir kitos specialiosios tarnybos“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
 
Jonavos rajono mero teigimu, savivaldybė jau strategiškai planuoja, kuriuos kelius reikėtų kontroliuoti ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės užmojis būtų įgyvendintas.
 
„Jonavoje jau tariamės, kokius įvažiavimus galėtume kontroliuoti. Į mūsų miestą galima patekti bent penkiais oficialiais keliais: nuo Kėdainių, nuo Ukmergės, nuo Kauno per kelias vietas. Mes svarstome, kuriuos kelius potencialiai reiktų kontroliuoti, juos prižiūrėti įrengiant laikiną užkardą ir klausiant atvykstančių, kokiais tikslais atvyksta: ar jie turi nekilnojamojo turto, ar jie išvažiuoja į darbą, ar dėl nelaimės šeimoje“, – kalbėjo Jonavos rajono meras.
Provincija. Alytus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
M. Sinkevičius teigia, kad bandomos modeliuoti ir įvairios hipotetinės situacijos. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, vis dar yra neaišku, kokia tvarka būtų taikoma asmenims, važiuojantiems nemagistraliniais, o savivaldybių reikšmės keliais, kai norint pasiekti savo galutinį tašką reikėtų pravažiuoti bent kelias savivaldybes.
 
„Ar tai reiškia, kad kol vyksite iki, pavyzdžiui, laidotuvių vietos, tai jums reikės bent keliuose punktuose kažką paaiškinti? Galų gale, kas yra įrodymas vykstant į laidotuves?“, – kalbėjo Jonavos rajono meras, akcentuodamas, kad klausimų kyla ir nekilnojamojo turto įrodymo atveju.
 
M. Sinkevičiaus teigimu, vis dar neaišku ir kokių priemonių reikės imtis, kad prie patikros punktų nesusidarytų eilės.
 
„Mes prašome pasakyti, kaip turėtume elgtis, kad nesusidarytų eilės. Jeigu pradėsime kiekvieną inspektuoti: vienas turi turto, kitas važiuoja į laidotuves, kitas dar kažkur važiuoja, juk susidarys eilės…“,– kalbėjo M. Sinkevičius pabrėždamas, kad Vyriausybė turėtų pateikti aiškesnius atsakymus į šiuos klausimus. Savivaldybių asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad įgyvendinat šį Vyriausybės užmojį būtinas bendras sutarimas tarp šalies savivaldybių.
 
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

M. Sinkevičius taip pat akcentuoja, kad gyventojų patekimo į miestus ir miestelius ribojimą turės būtinai užtikrinti policijos pareigūnai, nes, pasak politiko, nei merai, nei savivaldybių administracijų direktoriai įgaliojimų neįleisti į savivaldybės teritoriją neturi.
 
Jonavos meras akcentuoja ir tai, kad į miestą galima patekti 4-5 įvažiavimais, todėl, pasak jo, prie kiekvieno iš jų paskyrus policijos ekipažą gali pritrūkti pareigūnų, užtikrinančių tvarką pačioje savivaldybėje.
 
„Jonavoje yra 4-5 įvažiavimai, prie kiekvieno reikia turėti po policijos ekipažą, kad sustabdymo, įleidimo veiksmai būtų teisėti, tai jeigu 5 ekipažus pastatant ir jiems budint visą savaitgalį mieste vykstant iškvietimams ar smurtui artimoje aplinkoje, ar kažkokiems rimtesniems kriminaliniams nusikaltimams, kas tada važiuos ten…“, – kalbėjo miesto meras, akcentuodamas, kad pajėgos turėtų būti tinkamai paskirstytos taip, kad policijos pajėgų užtektų ir savivaldybės teritorijoje.
 
„Dėl to aš ir galvoju, kad būtų tikslinga pasitelkti ir kariuomenės pareigūnus, ir valstybės struktūras, kurios čia galėtų pagelbėti“, – pridūrė jis.
Visgi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius džiaugiasi, kad nemaža dalis šalies savivaldybių yra įsteigusios ir Viešosios tvarkos tarnybas, kurios galės padėti pareigūnams įgyvendinti gyventojų įvažiavimo į miestus ir miestelius ribojimą.
 
„Nemaža dalis savivaldybių turi įsisteigusios Viešosios tvarkos tarnybas. (…) Tai pasitelksime Viešosios tvarkos tarnybas šiai užduočiai atlikti. Nemažai savivaldybių ir mažesnių tokias turi, ir tuo pačiu, aš viliuosi, kad, jeigu reikės, bus pasitelkiama ir kariuomenė“, – sakė jis.
 
Nepaisant vis dar neatsakytų klausimų ir kylančių iššūkių, M. Sinkevičius viliasi, kad didžioji dalis žmonių premjero anonsą išgirdo ir šventinio savaitgalio planus pakeis.
 
„Aš manau, kaddaugiau kaip 90 procentų žmonių pirmadienį suprato labai aiškią valstybės centrinės valdžios žinią: nevykite, nes išvykimas, važinėjimas bus arba neįmanomas, arba labai komplikuotas. Aš manau, kad didžioji dalis žmonių suprato ir jau planuojasi savaitgalį Velykas minėti namuose, neišvykstant“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
 
Visgi politikas pripažįsta, kad ne visi į Vyriausybės raginimus įsiklausys.
Ištuštėję Lietuvos miestai ir miesteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Aišku, atsiras mažuma, dėl kurios turbūt ir priimami tokie griežtesni reguliavimai ir kontrolė. Tokių žmonių suvaldymas savaitgalį, aš manau, kad yra reikalingas, dėl to ir atsiranda tie visi imperatyvūs reikalavimai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
 
„Savivaldybės kol kas dar tik permąsto viską, lauksime trečiadienio, dar yra to laiko susidėlioti ir tikrai susidėliosime. Bet gyvenimiškų situacijų kils“, – apibendrino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
 
ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį informavo, jog šventinį Velykų savaitgalį, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.
 
Premjero teigimu, šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.
 
Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtino atlikti darbo ar suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
 
Oficialiai sprendimą planuojama priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 14:30

Danija nuo kitos savaitės pamažu pradės švelninti apribojimus, įvestus, siekiant kovoti su naujojo koronaviruso plitimu. Nuo balandžio 15 d. šalyje bus atidaromi vaikų lopšeliai, darželiai ir pradinės mokyklos.
 
Danijos premjerės Mettės Frederiksen teigimu, remiantis šalies sveikatos priežiūros institucijų išvadomis, „tikslinga ir pateisinama pradėti pamažu švelninti ribojimus, tačiau su sąlyga, kad kiekvienas laikysis atstumo vienas nuo kito ir plausis rankas“.
 
Tuo metu vidurinės ir aukštosios mokyklos turės dar palaukti iki gegužės 10 dienos.
 
Barai, restoranai, naktiniai klubai, prekybos centrai, kirpyklos ir masažų salonai toliau lieka uždaryti ir tebedraudžiami didesni negu 10-ies žmonių susibūrimai. Didžiuliai susibūrimai Danijoje draudžiami iki rugpjūčio.
 
Premjerė įspėjo, kad šiuo metu gyvenimas vis dar nebus toks, koks buvo anksčiau, ir teigė, kad „dar daugybę mėnesių gyvensime su įvairiais apribojimais“. M. Frederiksen taip pat paragino danus toliau laikytis nustatytų sveikatos taisyklių ir socialinio atsiribojimo priemonių.
 
Danijoje patvirtintų koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejų skaičius siekia 4 875, o mirčių – 187. Kovo 14 d. Danijoje užregistravus pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį, šalis uždarė savo sienas užsieniečiams. Kiek vėliau buvo uždaryti barai, restoranai ir dauguma parduotuvių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 10:48

Dėl koronaviruso protrūkio svarstoma jau artimiausiu metu imtis griežtesnių priemonių Ukmergės mieste. Kaip LRT radijui teigė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, svarstoma apriboti išvažiavimą ir įvažiavimą į Ukmergę bei kontroliuoti judėjimą šio miesto viduje.
 
„Situacija dramatiškai kinta ir kinta ne dienomis, o valandomis. Todėl manau, kad yra svarstomos priemonės ir, matyt, konkrečiai Ukmergės atveju, bus imtasi dar griežtesnių priemonių tam, kad būtų galima sukontroliuoti šią situaciją. Greičiausiai bus ribojamas įvažiavimas, išvažiavimas, vietinis judėjimas. Tos priemonės bus žymiai griežtesnės, nei yra kitur“, – LRT radijui teigė A. Šešelgis.
 
Pasak jo, toks sprendimas galėtų būti priimtas jau artimiausiu metu.
 
„Šiandien bus vertinama situacija, ir priemonės bus priimtos nedelsiant. Todėl, kad niekas nebelaukia kitos dienos. (…) Jei tik matys, kad tai yra būtina, iš karto Ukmergės gyventojai ir kiti, kurie atvažiuoja, pajus priemonių griežtumą“, – teigė viceministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 09:30

Stop ženklas

Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvos teritorijoje įvedamas karantinas. Vyriausybės nutarimu, karantino režimas tęsis iki kovo 30 d. 24 val. Pasibaigus šiam terminui, karantino laikotarpis galės būti pratęstas.
 
Mažiausiai kelias artimiausias savaites bus apribota asmenų teisė išvykti ir atvykti į Lietuvos teritorija, bus draudžiami visi renginiai, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla. Įvedami įpareigojimai darbui viešajame sektoriuje bei apribojimai sveikatos apsaugos srityje. Šalyje bus sustabdyta švietimo įstaigų veikla.
 
Įvestas karantinas suponuoja piliečiams ne rekomendacijas, bet įpareigojimus, už kurių nevykdomą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Pastebėjus karantino metu daromus pažeidimus, galima kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112. 
 
ELTA, įsigaliojus karantino režimui, pateikia Vyriausybės nutarimu įvedamus draudimus ir apribojimus šalies teritorijoje.
 
Judėjimas per sieną ir šalies viduje
 
Uždraudžiama užsieniečiams atvykti į Lietuvą, išskyrus specialius atvejus. Draudžiama Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją ar vyksta į savo darbo vietą. Bus draudžiamas kruizinių laivų pateikimas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Karantino metu prekių judėjimas nebus ribojamas.
 
Keisis ir judėjimo šalies viduje tvarka. Karantino metu bus ribojama keliavimo tarpmiestinio ir priemestinio transporto maršrutais tvarka bei intensyvumas: leidžiamas tik sėdimų vietų užėmimas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
 
Apribojimai viešajam ir privačiajam sektoriui
 
Karantino metu šalyje draudžiami visi renginiai ir susibūrimai atviruose bei uždaruose erdvėse, draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
 
Įvestas karantino režimas draudžia viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, išskyrus kai maistas galinamas išsinešimui arba kitais būdais pristatomas gyventojams.
 
Veiklos vykdyti negalės prekybos ir pramogų centrai, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių parduotuves juose. Internetinė prekyba ir prekyba, kai prekės pristatomos gyventojams, bus leidžiama.
 
Taip pat bus stabdoma sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu. Draudžiamas grožio paslaugų teikimas, lošimo namų  ir lošimo automatų salonų veikla.
 
Karantino metu viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Tuo tarpu privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.
 
Draudžiama veikla vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centruose, karantino metu bus draudžiamas nuteistųjų, suimtųjų lankymas, išskyrus jų susitikimus su gynėjais.
 
Karatinio laikotarpiu rekomenduojama atsiskaitymams naudoti ne grynuosius pinigus.
 
Švietimo įstaigų darbo organizavimas
 
Karantino laikotarpiu bus sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose. Valdžia įpareigoja institucijas švietimo įstaigų darbą organizuoti nuotoliniu būdu.
 
Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimas
 
Karantino metu atidedamos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus reikšmingai pablogėtų paciento būklė. Bus draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų ir vaikų iki 14 metų lankymą.
 
Bus ribojamas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas, išskyrus tuos atvejus, kurių nesuteikimas sąlygotų paciento neįgalumą.
 
Karantino režimo laikotarpiu kai kurios paslaugos sveikatos srityje turės būti teikiamos tik nuotoliniu būdu: vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, konsultacijos, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, būtinųjų tyrimų paskyrimas, slaugytojo konsultacijos.
 
Atidedamos planinės konsultacijos, odontologijos paslaugų teikimas, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui reikšmingai pablogėtų paciento būklė.
 
Karantino režimas reikalaus perorganizuoti vaistinių veiklą, siekiant išvengti tiesioginio asmenų kontakto.
 
Socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimas
 
Karantino laikotarpiu draudžiamas lankymas visuose stacionariose socialinių paslaugų įstaigose, šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose.
 
Visoms Lietuvoje veikiančioms religinėms bendruomenėms rekomenduojama neorganizuoti religinių apeigų, kurios reikalautų viešų susibūrimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 07:35

Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
 
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas  Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
 
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
 
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.06; 09:29

Aktualijų portalo Slaptai.lt redakcijai priimtinos toli gražu ne visos šioje publikacijoje išdėstytos mintys. Tačiau straipsnis mums pasirodė aktualus. Rašinyje keliamos versijos vertos bent jau to, kad įsiklausytume į mums iš šalies keliamus priekaištus bei pirmiausiai analizuotume savo, o ne svetimųjų, klaidas. 

Latvija – artimiausia, draugiškiausia mūsų kaimynė. Mums, lietuviams, labai svarbu žinoti, kokie politiniai vėjai ir audros siaučia brolių latvių žemėje. Mums, lietuviams, taip pat svarbu savo įstatymus koreguoti taip, kad nesukurtume precedento, galinčio pakenkti dar prastesnėje padėtyje atsidūrusiems broliams latviams.

Continue reading „Latviai miršta ir bėga iš šalies, o radikalai dėl visų bėdų kaltina kitataučius“