Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad šventosios Mišios visą Didžiąją savaitę bei per šv. Velykas vyks be žmonių.
G. Grušas pažymėjo, kad šventosios Mišios šv. Velykų rytą bus transliuojamos per radiją bei televiziją.
Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas žiniasklaidai pristatė, kaip karantino situacijoje pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.
„Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad per Verbas ir per visą šitą laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Per Verbas liturgija pakeičiama, kaip ir per visą Didžiąją savaitę, vyks be procesijų. Mūsų visos įprastos procesijos per visą savaitę yra išbrauktos“, – sakė G. Grušas.
Kitos didesnės iškilmės Didžiojoje savaitėje yra Didysis ketvirtadienis. Šią dieną per šv. Mišias paprastai liturgijoje numatytas kojų plovimas neįvyks.
„Didžiojo ketvirtadienio vakare yra Viešpaties paskutinės vakarienės Mišios. Per jas liturgijoje įprastai numatytas kojų plovimas, kadangi bus Mišios be žmonių, ši dalis praleidžiama“ , – teigė arkivyskupas.
Kadaise buvo tokios šv. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiojo penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje.
„Tai pati liturgija bei jos maldos yra pritaikomos pandemijos situacijoje“, – sakė G. Grušas.
Anot jo, Didįjį penktadienį nevyks ir įprastinė rinkliava.
„Įprastinė rinkliava, kuri vyksta Didįjį penktadienį visame pasaulyje dėl šventosios žemės ir jos krikščionių tenai, praleidžiama, nes šv. Mišios vyks be žmonių, tai rinkliavų nebus“, – sakė jis.
Velyknakčio procesijos lauke taip pat atšaukiamos.
„Velyknaktis švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose. Kur yra bendruomenės, vienuolynai, tose vietose nešvenčiama. Pačios apeigos irgi bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Lauko apeigos su ugnies šventinimu bus praleidžiamos. Apeigos prasidės nuo žvakės uždegimo prie švento altoriaus ir tęsis su žodžio liturgija“, – sakė G. Grušas.
Šv. Velykos. Taip buvo anksčiau. Vytauto Visocko nuotr.
„Tą vakarą įprastos suaugusiųjų krikšto apeigos, jų Vatikano nurodymo, nebus taip pat. Krikšto sakramentai bus nukeliami vėlesniam laikui“, – sakė jis.
Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.
„Daugelis šių Mišių bus transliuojamos per televiziją, radiją bei internetu. Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais“, – sakė arkivyskupas. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykinė išpažintis nukeliama iki birželio 29 dienos, t. y. Petro ir Povilo šventės.
„Tai iš tos pusės nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas, kaip įprastai“, – teigė G. Grušas.
Sutvirtinimo ir Pirmos komunijos sakramentai yra atidėti iki karantino pabaigos.
Šeštadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje vyksiančiose šv. Mišiose bus dėkojama Dievui už kardinolą Sigitą Tamkevičių, kurį popiežius Pranciškus spalio 5-ąją Romoje priėmė į Kardinolų kolegiją. Šv. Mišias aukos pats kardinolas S. Tamkevičius.
Kauno arkivyskupijos atstovo spaudai Dariaus Chmieliausko teigimu, šv. Mišias su kardinolu kartu aukos apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petaras Rajičius, didelis būrys Lietuvos ir užsienio vyskupų.
„Atvyks nuncijus ir dauguma Lietuvos bei kaimyninių šalių vyskupų. Taip pat dalyvaus ir broliškų Bažnyčių – ortodoksų, liuteronų atstovai“, – naujienų agentūrai ELTA sakė D. Chmieliauskas.
Padėkos šv. Mišiose dalyvaus valstybės bei savivaldybių vadovai. Pamaldų metu bus pirmą kartą lietuviškai paskelbta popiežiaus Pranciškaus bulė apie Kauno arkivyskupo emerito S. Tamkevičiaus paskyrimą kardinolu.
Rugsėjo 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą S. Tamkevičių kardinolu. Jis priimtas į Kardinolų kolegiją spalio 5 d. Kardinolų skyrimo konsistorijoje.
Kovotojas už tikėjimą ir Lietuvos laisvę, ilgametis pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ redaktorius, kalėjęs KGB kalėjime, sovietiniuose Permės ir Mordovijos lageriuose, ištremtas į Sibirą – šie arkivyskupo emerito S. Tamkevičiaus biografijos faktai buvo reikšmingi popiežiui Pranciškui apsisprendžiant suteikti jam aukščiausią dvasininko titulą, tik vienu rangu žemesnį už paties popiežiaus.
„Popiežius parašė gražų laišką ir tame laiške akcentavo vieną mintį, kad kardinolystė nėra kažkoks garbės laipsnis, kad tai yra dar didesnė atsakomybė už Bažnyčią, dar ištikimesnė tarnystė. Tai aš manau, kad popiežius tik to ir tikisi iš manęs, kad jei Viešpats dar leis gyventi, atsakingai būsiu tas, kas esu“, – prieš iškilmes Vatikane Eltai sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius.
Iškilmingos padėkos šv. Mišios Kauno arkikatedroje prasidės šeštadienį 13.00 val.
Sekmadienį Popiežius Pranciškus paskelbė naujų kardinolų vardus.
Vatikano informacijos centras pranešė, kad tarp 13 paskelbtų kardinolų – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, skelbia Lrytas.lt.
S.Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Lazdijų rajono Gudonių kaime ūkininkų šeimoje. 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Dėl tarnybos sovietinėje armijoje buvo priverstas nutraukti studijas.
Teologijos studijas baigė 1962 m. Tų pačių metų balandžio 18 d. buvo įšventintas kunigu. 1968 m. įstojo į Jėzaus draugiją. 1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietinei valdžiai uždraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir melioracijoje.
Vikaraudamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką”, kurią redagavo 11 metų.
1975-1983 m. buvo Kybartų klebonas. 1978 m. lapkričio 13 d. drauge su kitais keturiais kunigais įsteigė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
1983 m. suimtas dėl antitarybinės propagandos ir nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Kalėjo lageriuose, o 1988 m. buvo ištremtas į Sibirą, tačiau po pusmečio, prasidėjus „perestroikai”, paleistas į laisvę.
1989 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 m. – šios seminarijos rektoriumi.
1991 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos augziliaru, o 1996 m. – Kauno arkivyskupu metropolitu. Kauno arkivyskupo metropolito pareigas ėjo iki 2015 m. birželio.
1999-2002 m. ir 2005-2014 m. buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininku, 2002-2005 m. LVK vicepirmininku. 2005-2015 m. LVK Visuomenės informavimo priemonių komisijos pirmininkas. 2011-2014 m. LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininkas.
Naujai išrinkti kardinolai pareigas pradės eiti spalio 5 dieną.
Pateikiame arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus interviu, rugpjūčio 23-ąją duotą savaitraščiui “Veidas”, deja, pastarojo taip ir nepublikuotą.
Lady Gaga, Marilyn Manson koncertai sukėlė šiokią tokią Bažnyčios reakciją. Kokie svarbiausi šių atlikėjų veiklos aspektai nesuderinami su krikščionių pasaulėžiūra?
Galbūt Bažnyčios pasisakymas šia pasaulietine tema šiandienos visuomenėje daro daugiau žalos nei naudos?
Prieš Jūsų minimus koncertus vyskupai nenorėjo kalbėti, nes manė, kad tai gali pasitarnauti kaip reklama. Tačiau kas norėjo išgirsti, išgirdo – Bažnyčios atstovų pasisakymų buvo pakankamai. Su krikščioniška pasaulėžiūra yra nesuderinama visa tai, kas žemina žmogaus orumą, kas siunčia žinią, jog koncerte tinka bet koks amoralumas, agresija, pasityčiojimas iš krikščionims brangių simbolių ir net satanistiniai elementai, svarbu, kad tik įpakuoti į patrauklią formą ir atliekami neeilinės “popsinės žvaigždės”.
Sovietinė Lietuvos istorija neįsivaizduojama be tų, kurie priešinosi šiai sistemai. Vienas iš jų – Sigitas Tamkevičius, leidęs ir redagavęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kartu su kitais kunigais įsteigęs Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.
Už tai buvo nuteistas dešimčiai metų kalėjimo. „Kai 1988 metais grįžau į Lietuvą iš tremties, viskas buvo taip pasikeitę, kad negalėjau patikėti savo akimis“, – pogrindinę veiklą, galiausiai davusią saldžių vaisių, prisimena Lietuvos radijo laidoje “Forumas” Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Pokalbiui vadovauja populiarių LRT laidų vedėjas žurnalistas Virginijus Savukynas.
