Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti baudų už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Dabar Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 300 iki 850 eurų.
 
„Nors šiemet vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo šiek tiek pritrūko iki teigiamo rezultato, ryški dalyvavusiųjų dauguma, daugiau nei 73 proc., išsakė palaikymą liberalesnei pilietybės reguliavimo idėjai. Turime toliau ieškoti kelių, kaip judėti laisvesnio reguliavimo link ir išsaugoti ryšį su savo diaspora užsienyje“, – kalbėjo A. Armonaitė.
 
Jos teigimu, siūlomi įstatymo pakeitimai nepakeičia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos pilietybės reguliavimo esmės, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis tuo pačiu metu. Vis dėlto Seimo narė siūlo atsisakyti dalies tokio reguliavimo įgyvendinimo tvarkos.
 
„Anksčiau ar vėliau galimybė turėti Lietuvos ir kitos šalies pilietybę bus numatyta mūsų Konstitucijoje, jau šiandien tam yra didelis politinių partijų ir visuomenės palaikymas. Kviečiu tam ruoštis atsisakant piniginių baudų, kurių egzistavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės nei valstybei, nei jos diasporai“, – teigė A. Armonaitė.
 
2019.08.12; 11:10

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos lyderė ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) kandidatė į partijos pirmininkus Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Liberalų sąjūdžio dalyvavimo Lietuvos politiniame gyvenime perspektyvos yra geros.
 
Nepaisant Liberalų sąjūdį palikusių ir naują partiją įkūrusių buvusių kolegų, V. Čmilytė-Nielsen nusiteikusi optimistiškai, siekdama politinės jėgos, atsidūrusios rezonansą sukėlusioje politinėje byloje, pirmininkės posto. Pasak jos, Liberalų sąjūdis turį didelių ambicijų ateičiai. Politikės manymu, šiuo metu partijai, siekiančiai vėl atsistoti ant kojų po 2016 m. sudrebinusio korupcijos skandalo, reikia žvelgti į ateitį bei plėsti bendraminčių ratą.
 
Eltos kalbinta politikė teigia, kad jeigu taptų LRLS pirmininke, pirmiausia megztų dialogą su partiečiais ir kartu formuotų programą 2020 m. Seimo rinkimams.
 
„Eidama į šiuos pirmininko rinkimus turiu savo viziją, savo idėjas apie tai, kaip Liberalų sąjūdis turėtų atrodyti ateityje, su kokia programa turėtų eiti į 2020-ųjų metų Seimo rinkimus, tačiau pirmasis mano uždavinys yra kreiptis į partijos narius, į skyrius, įsiklausyti į jų nuomones, kokią partiją jie norėtų matyti, kad ji atlieptų labiausiai mūsų rinkėjų lūkesčius, ir kartu su partiečiais, artimiausia komanda suformuluoti tą programą, su kuria mes eisime į Seimo rinkimus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Jos teigimu, korupcijos skandalas, sudrebinęs partiją 2016 m., atnešė partijai ne vien kritusius reitingus, reputacijos iššūkius bei sumažėjusį partijos kolegų skaičių, tačiau, teigė ji, padėjo partijai ir „apsivalyti“.
 
„Vienas pliusas šių visų dramatiškų įvykių buvo tas, kad tie žmonės, kurie prie Liberalų sąjūdžio prisijungė to labai spartaus kilimo metu, kurie prisijungė galbūt ne tiek dėl ideologinių priežasčių, kiek dėl išskaičiavimo ar dėl to, kad norėjo kažkokios greitos naudos ar tiesiog būti šalia laiminčios komandos, arba padaryti žaibiškai greitą karjerą, jie, žinoma, nubyrėjo patys pirmieji“, – Eltai pasakojo politikė, pridūrusi, kad Liberalų sajūdyje, anot jos, liko idėjiniai žmonės, nelinkę palikti politinę organizaciją dėl vieno žmogaus nusižengimų.
 
Paaiškino, kodėl nepasitraukė su Aušrine Armonaite ir Remigijumi Šimašiumi
 
Dabartinį partijos lyderį Eugenijų Gentvilą, teigė V. Čmilytė-Nielsen, ji labai vertina, nes, jos manymu, E. Gentvilui garbingai pavyko vadovauti partijai sunkiausiu laikotarpiu. Jos nuomone, principingumas nebėgti nuo iššūkių paskatino ją pačią nepasitraukti kartu su iš Liberalų sąjūdžio išėjusiais buvusiais bendražygiais Aušrine Armonaite bei Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi, kurie vėliau sukūrė naują liberalios krypties Laisvės partiją.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Manau, kad Eugenijui pavyko išvairuoti laivą, kurį jau visi skandino. Tokių kalbų buvo ilgą laiką. Manau, kad jam pavyko sunkiausią, tamsiausią partijai periodą ištraukti ir būtent, mano galva, labai aukštai vertinu tai, kad mes buvome principingi, atsakingi, nebėgome kurti naujos partijos nauju pavadinimu, bet su tais pačiais žmonėmis. Man tai atrodė pats blogiausias variantas, bandymas pasislėpti už naujos organizacijos iškabos, iš esmės atsiribojant nuo to skausmingo periodo, kuris irgi, deja, yra partijos istorija, taip jau yra“, – teigė Seimo opozicijos lyderė.
 
Vis dėlto liberalė tvirtino įsivaizduojanti bendradarbiavimą su Laivės partija, nes, anot jos, Liberalų sąjūdis neturi liberalių idėjų monopolio. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, tai priklauso ir nuo A. Armonaitės bei R. Šimašiaus.
 
„Klausimas tik, ar Laisvės partijos vedliai, mūsų kolegos ir buvę bendražygiai, norėdami pakankamai agresyviai atskelti vieną kitą skyrių ar pervilioti pas save, nedegins tiltų. Dabar iš jų retorikos matome, kad tai yra laikas, kai jiems žūtbūt reikalingi nauji nariai, ir jie bijo bet kokios sąsajos (su Liberalų sajūdžiu. – ELTA) bei bando parodyti, kad yra kitokie“, – sakė kandidatė į LRLS pirmininkus, pridūrusi, kad abiejų partijų programos, pasak jos, yra beveik identiškos.
 
Kritikuoja valdančiuosius
 
Anot V. Čmilytės-Nielsen, dabartiniai Seimo valdantieji ir jų keliamas chaosas, teigia ji, neša žalą visai šaliai.
 
„Žala valstybei yra tikrai didžiulė. Tokios peštynės, muilo operos dar labiau menkina ir taip jau menką pasitikėjimą Seimu, klibina pasitikėjimą Vyriausybe ir apskritai šios valdančiosios daugumos galimybėmis padaryti kažką konstruktyvaus“, – sakė liberalė.
 
Valdantieji svajoja pratempti pusantrų metų iki Seimo rinkimų laikotarpį, teigia V. Čmilytė-Nielsen.
 
„Mes, esantys opozicijoje, nenorime tiesiog tempti tą laiką, nes konstruktyvaus veikimo galimybės yra labai apribotos, mūsų projektų dažniausiai net nepraleidžia per pateikimo stadiją. Tai yra tokia valdžia, kurios vienintelis siekis yra išgyventi iki rinkimų. Tai žalinga situacija valstybei“, – konstatavo ji.
 
Liberalios ideologijos žmones kviečia prisijungti
 
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Liberalų sąjūdis siekia plėsti savo bendraminčių ratą, siūlydamas diskutuoti ir spręsti kylančius iššūkius visiems kartu ir atskleidė, jog jau nuo rudens yra planuojama pradėti diskusijų ciklus.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Per idėjas (kviesime bendraminčius. – ELTA), per programą, aktualius pasiūlymus, atvirumą, diskusiją tiek su partiečiais, tiek su platesne bendruomene. Turime didelių planų rudens sezonui, tikimės, kad startuos diskusijų ciklas liberaliomis temomis. Tikimės, kad planai pavyks ir natūraliai žmonės įsitrauks, bendradarbiaujame ir su Lietuvos liberaliu jaunimu, tai ketiname daryti ir ateityje, ir su Europos liberalais, tai ir juos kviesime į Lietuvą dalintis savo patirtimi. Įvairias visuomenės grupes bandysime įtraukti“, – planais dalinosi liberalė.
 
Kandidatė į partijos pirmininko postą teigia, kad Liberalų sąjūdis turi ambicingų planų ir yra nusiteikęs bendradarbiauti su kitomis politinėmis partijomis.
 
„Mūsų kelias yra aiškus, mes nesidairome į šonus, einame į priekį, ruošiamės naujiesiems rinkimams. Esame parlamentinė partija, norime tokia išlikti ir didinti savo Seimo narių skaičių, tai šiuo atveju esame atviri bendradarbiavimui su centro dešinės partijomis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
 
ELTA primena, kad rinkimuose į Liberalų sąjūdžio pirmininkus dalyvauti apsisprendė Seimo opozicijos lyderė ir liberalų frakcijos Seime seniūnė V. Čmilytė-Nielsen, Trakų rajono merė Edita Rudelienė, Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas ir Vilniaus skyriaus narys Vytautas Danilevičius.
 
Liberalų sąjūdžio naujasis pirmininkas bus renkamas slaptu elektroniniu balsavimu, likus savaitei iki rugsėjo 21 dieną planuojamo suvažiavimo.
 
Šiuo metu buvęs LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis yra vienas pagrindinių kaltinamųjų vadinamojoje „MG Baltic“ byloje, sukėlusioje rezonansą 2016 m. Teisėsauga įtaria, kad politikas, imdamas kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
 
Įtarimai pareikšti ir Liberalų sajūdžio partijai. Teisiamieji nepripažįsta savo kaltės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.07; 10:20

Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje steigiama nauja liberali politinė jėga – Laisvės partija. Vieni pagrindinių šios partijos iniciatorių – Seimo narė Aušrinė Armonaitė ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
 
Iniciatyvinės grupės teigimu, šios partijos tikslas – į Lietuvos politiką sugrąžinti pamatinę liberalizamo idėją – individo laisvę ir atsakomybę, taip pat kurti atsvarą įsivyravusiai draudimų politikai.
 
Laisvės partijoje ketinama daugiau sprendimo teisių deleguoti ne tik partijos nariams, bet ir jos palaikytojams. Atsisakoma kitose partijose įprastų, bet dažniausiai stagnuojančių komitetų, darbo grupių, koordinacinių grupių ir panašių struktūrų.
 
„Laisvės partija imasi įgyvendinti pozityvius pokyčius Lietuvai. Šiandien mūsų politikoje vyrauja tarpusavio susipriešinimas ir arogancija. Mes tame visų kare prieš visus nedalyvausime, nes suprantame, kad atėjęs XXI amžius gali tapti Lietuvos galimybių amžiumi – tai gali tapti mūsų idėjų, kūrybos, atvirumo ir gerovės laikmečiu. Manome, kad Lietuva turi drąsiai žengti į ateitį, sėkmingai konkuruoti pasaulyje, gerbti žmogaus teises ir ugdyti laisvą, atsakingą ir kūrybingą ateities kartą”, – sako A. Armonaitė.
 
Anot jos, Lietuvoje trūksta liberalios politinės jėgos, kuri ne tik deklaruotų, bet ir nebijotų įgyvendinti liberalią darbotvarkę, apimant tiek žmogaus teisių sritį, tiek ekonomiką, o pačios organizacijos veikimo būdas būtų inovatyvus, skaidrus ir atviras visiems.
 
„Savo programoje aiškiai kalbame apie Lietuvos problemas ir siūlome konkrečius būdus, kaip jas spręsti. Tikrai didžiuojuosi programa, kurią turime jau šiandien, o iki Seimo rinkimų parengsime konkrečių veiksmų planus, kaip tuos pokyčius įgyvendinti. O pats partijos steigimo procesas yra išskirtinis – skaidrus, atviras, diskutuojant apie turinį, ne apie formą, jame įsitraukė daugybė anksčiau jokiose partijose nedalyvavusių asmenų”, – teigė Seimo narė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.01; 06:00


Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Kultūros komiteto narių užregistruotos ir jo pirmininko Ramūno Karbauskio ginamos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos atveria kelią cenzūrai ir gali reikšti naujus apribojimus žiniasklaidai, sako Seimo narė Aušrinė Armonaitė.

,,Akivaizdu, kad turime užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, su tuo visi sutinkame, tačiau dabar siūlomi pakeitimai sukuria terpę dar kartą apriboti laisvą žodį ir valdžios kritiką“, – teigia A. Armonaitė. 

Anot jos, Europos Sąjungos (ES) Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nėra nieko panašaus, kas atsirado Kultūros komiteto siūlomame variante. Būtent direktyvos perkėlimu Kultūros komitetas motyvuoja įstatymo pakeitimus. Pastaraisiais draudžiama visuomenės informavimo priemonėse skelbti informaciją, skatinančią ,,nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“ ir kuria skatinama ,,silpninti tautinę tapatybę“.

,,Tiesa yra tai, kad pasiūlytos formuluotės buvo ,,pasiskolintos“ ne iš ES direktyvos, o iš Seime jau patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos. Tačiau perkeltos į visai kitą kontekstą jos iš esmės reiškia ribojimą kritikuoti valdžią“, – aiškino A. Armonaitė.

Seimo narė atkreipė dėmesį į tai, kad tokie reiškiniai, kaip Kremliaus propaganda yra pastatomi greta tiriamosios žiniasklaidos atskleidžiamos informacijos, kuri gali būti nepalanki valdžiai ar valstybės institucijoms. Netgi mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje, anot Seimo narės, galėtų būti traktuotinas kaip ,,nepasitenkinimas institucijomis“.

Sausio 2 dieną konservatorius Vytautas Kernagis, R. Karbauskis, „valstietis“ Stasys Tumėnas, socialdemokratė Raminta Popovienė ir „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti draudžiamos skelbti informacijos sąrašą. 

Įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad bus baudžiama dezinformacija ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaida viešojoje erdvėje.

Projekto tekste teigiama, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje: „Raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai.“

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.05; 06:00

Penktadienį prasidėjusi liberalų traukimosi iš partijos estafetė tęsiasi. Apie savo pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio pranešė ir Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius. 

„Drauge su liberalais buvau nuo 2011-ųjų metų. Liberalių pažiūrų liksiu ir toliau. Nutraukiau savo narystę Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje, nes drauge su Remigijumi Šimašiumi ir Aušrine Armonaite matau visai kitokią liberalų ateitį nei, kad ta, į kurią bando mus vesti dabartinė partijos vadovybė. Nomenklatūrinis kelias gal ir tinka partinei struktūrai, bet liberaliai mąstančiam žmogui, tai kelio pabaiga. Ačiū daugybei žmonių, su kuriais tas kelią ėjome iki šios dienos, esu įsitikinęs, kad su daugeliu keliai ir dar susikirs“, – feisbuke rašė politikas. 

Penktadienį po kelias savaites trukusių ginčų tarp liberalų lyderio Eugenijaus Gentvilo ir partiečių, panorusių būsimuose savivaldos rinkimuose dalyvauti ne su partija, o su rinkimų komitetais, apie pasitraukimą iš Liberalų sąjūdžio pranešė Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-02

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.

„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.

„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.

Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.

TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.

Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.

Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:00

„Vaivorykštės indekse“ Lietuva pakilo į 37 vietą, bet homofobija mokyklose klesti. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Homofobinių patyčių Lietuvos mokyklose tyrimas rodo, kad tai – didžiulė problema. „Oi oi oi, kokia didelė“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime „LGBT žmogaus teisių situacija Lietuvoje: tarp „draudimų kultūros“ ir progreso“ teigė Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko.

Pasak kalbėtojo, gyvenimas Lietuvoje gerėja. „Žinau, kad greitai išvažiuosime su vaivorykštiniu autobusu, žygiuosim Rygoje per eitynes su savo broliukais. Bet šiandien – proga paminėti kasmetinį „Vaivorykštės indeksą“, kuriame matysime įdomių dalykų“, – sakė V. Simonko.

Lietuva šiame indekse pakilo iš 39 į 37 vietą. Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovui tai atrodo žingsnis į priekį, turint omenyje draudimų kultūrą Lietuvoje. „Esame geresni už latvius, lenkus, šiek tiek atsiliekam nuo estų“, – komentavo V. Simonko.

Tačiau homofobinės patyčios Lietuvos mokyklose rodo, kad dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės problemų kyla kone kiekvienam jaunuoliui, ir tai negali nekelti nerimo.

Pasak Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos koordinatorės Eglės Kuktoraitės, 2017 metų vasarą atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 14-18 metų moksleiviai, parodė, kad beveik pusė LGBT jaunuolių jaučiasi nesaugiai mokyklose dėl savo seksualinės orientacijos, tik 5 proc. jų teigė nesusidūrę su homofobinėmis apraiškomis.

Traumuojamas patirtis moksleiviai priversti išgyventi vieni, nes pedagogai nežino, kaip reaguoti į homofobines patyčias, maža to, patys neretai prie jų prisideda. 90 proc. LGBT moksleivių planuoja emigruoti į užsienį, nors įstatymiškai diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra draudžiama.

Vienas aktualiausių klausimų LGBT bendruomenei – partnerystė, kuri blokuojama. Taip trečiadienį pristatydama Tarptautinei dienai prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją skirtą spaudos konferenciją teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Aušrinė Armonaitė.

Parlamentarei akivaizdu, kad daugėja Seimo narių, kurie šią mintį palaiko, bet jų nepakanka laukiamam pokyčiui.

Kita A. Armonaitės minėta problema – lyties keitimo reguliavimas, kuris šiuo metu įgyvendinamas per teismų sprendimus, suteikiančius galimybę legaliai pasikeisti lytį žmonėms, išgyvenantiems vidines dramas.

„Tačiau lyderystės šioje temoje Sveikatos apsaugos ministerija nerodo. Priešingai. Ir kai susidaro lyderystės vakuumas, Seime sklando iniciatyva uždrausti lyties keitimą. Šioje kadencijoje draudimai populiarūs“, – sakė A. Armonaitė.

Kaip pridūrė Seimo narė, visą šią savaitę Lietuvoje vyksta Vaivorykštės dienos. „Jos tampa ne vien politiniais debatais, bet ir švente. Mano nuomone, tai labai gerai“, – sakė Seimo narė, primindama, kad trečiadienio vakarą Vilniaus centre atidaroma pirmoji vaivorykštinė pėsčiųjų perėja.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas V. Simonko dėkojo A. Armonaitei už moralinę paramą, kurios LGTB kartais trūksta. „Tokia spaudos konferencija Seime – trys žingsniai į priekį“, – sakė V. Simonko.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.16; 12:00