Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Ramšteinas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis raminimais reagavo į Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos mestus kaltinimus dėl šaudmenų pirkimo. Jis kalbėjęs su D. Kuleba, jog patvirtintų, kad ES laikysis savo pažadų dėl amunicijos tiekimo, penktadienį pareiškė J. Borrellis. Skuba esą yra suprantama – ES darys viską, ką gali, kad greitai pristatytų šaudmenis.
D. Kuleba ketvirtadienį tviteryje rašė: „ES nesugebėjimas įgyvendinti savo sprendimą dėl bendro šaudmenų pirkimo Ukrainai nuvilia“. Ukraina, anot jo, „neveiklumo kainą matuoja žmonių gyvybėmis“.
Taip ministras reagavo į jau kelias savaites besitęsiančius ginčus ES, kokiomis sąlygomis ateityje galėtų būti bendrai perkama Ukrainai pažadėta amunicija. Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Kovo 20 d. ES šalių gynybos ir užsienio reikalų ministrai susitarė dėl bendro amunicijos pirkimo Ukrainai. Planuojama per 12 mėnesių patiekti Kyjivui milijoną artilerijos sviedinių.
Trečiadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie Prancūzijos ir Lenkijos ginčą, kuris kilo, kai ES šalių ambasadoriams nepavyko pašalinti nesutarimų dėl bendrų šaudmenų pirkimo Ukrainai sutarčių.
Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Talinas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). Estija, kuri pagal savo ekonomikos dydį prisidėjo daugiausia karine parama Ukrainai, ketvirtadienį paragino sąjungininkus labiau padėti karo draskomai šaliai.
Baltijos valstybės gynybos ministras Hanno Pevkuras kreipėsi su tokiu raginimu po Taline vykusių derybų su šalyje viešinčiu JAV kolega Lloydu Austinu.
„Nors Jungtinės Amerikos Valstijos prisideda daugiausia absoliučia išraiška, Estija didžiausią indėlį įneša santykine išraiška, – žurnalistams sakė H. Pevkuras. – Estijos karinė parama Ukrainai neseniai viršijo vieną procentą mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP). Vis dėlto galime ir privalome padaryti daugiau.“
Tada jis išvardijo tris būdus, kaip pasaulio bendruomenė galėtų toliau padėti Kijevui atremti beveik prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją.
H. Pevkuras paragino Europos ir NATO sąjungininkes padidinti savo išlaidas gynybai iki daugiau nei dviejų procentų BVP, nes „daugiau galima duoti tik tada, kai yra ką duoti“. Pati Estija pareiškė kitais metais planuojanti viršyti trijų procentų BVP ribą.
H. Pevkuras taip pat paragino tarptautinę koaliciją iki metų pabaigos padidinti bendrą karinę pagalbą Ukrainai iki bent 100 mlrd. eurų. Iki šiol Jungtinės Valstijos ir kitos valstybės jau skyrė beveik pusę šios sumos kaip paramą Ukrainai saugumo srityje.
Pagalba Ukrainai apima beveik visų rūšių karinę įrangą, nuo uniformų, šaulių ginklų ir amunicijos iki artilerijos raketų sistemų, oro gynybos priemonių ir šarvuočių.
Galiausiai H. Pevkuras paragino Europos Sąjungą „skubiai“ paremti Ukrainos gynybą milijonu artilerijos sviedinių. Pastarosiomis dienomis buvo susirūpinta, kad Ukrainoje sparčiai senka artilerijos sviedinių atsargos iš JAV ir kitų sąjungininkų.
