artima aplinka

Aktualijos

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.
 
Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.
 
„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.
 
Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.
 
Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.
 
„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.
 
„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (…) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.
 
Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.
 
„Mes matome jau karantino pasekmes. (…) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.
 
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.
 
„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.
 
Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.
 
„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.
 
V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.
 
ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.
 
Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus
Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
 
Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.02.06; 05:50
Aktualijos

Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.

Seimas Baudžiamajame kodekse įtvirtino atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.
 
Pagal priimtas naujas nuostatas, „tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Už tai bus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
 
Už persekiojimą asmuo atsakys tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.
 
Naujoms Baudžiamojo kodekso nuostatoms pritarė 101, prieš balsavo 3, susilaikė 23 Seimo nariai.
 
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, problema yra aktuali, tokių veikų buvo ir anksčiau. Sprendimų dažniausiai būdavo bandoma ieškoti taikant kituose straipsniuose reglamentuotą atsakomybę – ar dėl grasinimų, ar dėl smurto artimoje aplinkoje.
 
„Įsivaizduokime, jei žmogus yra priverstas pakeisti gyvenamąją vietą arba darbą, ar mokymo įstaigą, ar jo sveikatai žala yra padaryta, greičiausiai tai yra skambučiai, žinutės dieną naktį, sekimas prie namų, stebėjimas. Daug yra tokios informacijos, net kai kurių ministrų atžvilgiu, kurie yra aktyvūs pandemijos metu, arba, sakykim, po rugpjūčio 10 d. įvykių, dėl teisėtvarkos pareigūnų buvo bandoma rinkti medžiagą, kas tokie iš policijos pareigūnų dalyvavo ir buvo kalbama apie juos, jų šeimų narius, vaikus. Būna, kad šeimose, kilus konfliktams arba ištuokos metu, sutuoktiniai vienas kitam rašinėja, skambinėja, neduoda ramybės. Jei žmogus patyrė tam tikras neigiamas pasekmes ir tai įrodys teisėsauga, į kurią jis kreipsis, tokiu atveju gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
 
Pasak S. Šedbaro, tai įrodyti tikriausiai nebus lengva, tačiau įkalčius turėtų rinkti ir pats persekiojamas asmuo.
 
„Jeigu žmogus yra tokiu būdu terorizuojamas, jam jau reikėtų pagalvoti: galbūt reikėtų žinučių neištrinti, įsirašyti kokį grasinimą telefonu, jei kas matė, žinoti, kas tai matė, jei kur nors gatvėje vyko kokie neteisėti veiksmai. Kaip sakiau, nebus lengva įrodyti, bet vien esant galimybei tuo pasinaudoti, žmonėms, kurie patiria tokius veiksmus, leis pajusti saugumo jausmą, o teisėsaugai, žinoma, atsiranda papildoma pareiga tuo rūpintis“, – komentuodamas naują teisinį reguliavimą sakė S. Šedbaras.
 
Ketvirtadienį Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“ – tai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.
 
Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas kaip ypač pavojingas.
 
„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių.
 
Tikimasi, kad persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.
„Įstatymu  apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams“ , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.10.15; 07:11
Aktualijos

Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla informuoja, kad per karantino laikotarpį 55 procentais sumažėjo registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, ženkliai sumažėjo nusikalstamų veikų viešose vietose bei pagerėjo avaringumo statistika.
 
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad per pastarąsias dvi savaites padidėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius.
 
„Kaip bebūtų keista, gyvendami karantino sąlygomis matome ir tam tikrų teigiamų dalykų. Per tas dvi savaites – minus 55 procentai registruoto sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamumo, ženklus minusas dėl nusikalstamų veiklų, įvykdytų viešose vietose, avaringumo skaičiai gerėja“, – Delfi „Dėmesio centre“ kalbėjo R. Požėla.
 
Visgi Lietuvos policijos vadovas pripažįsta, kad šalyje per karantino laikotarpį padaugėjo įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl. R. Požėlos teigimu, policija ruošiasi galimam dar didesniam nusikaltimų artimoje aplinkoje skaičiaus padidėjimui.
 
„Tačiau ką prognozavome ir prognozuojame, turime daugiau įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų, nes turime ir užsienio šalių patirtį, pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastarąsias savaites tokio pobūdžio nusikalstamų veikų išaugo 30 procentų“, – kalbėjo R. Požėla.
 
„Mes neatmetame, kad ir Lietuvoje yra galima tokia situacija, todėl ruošiame tam tikrus algoritmus mūsų pareigūnams ir ruošiamės reaguoti ten, kur labiau mūsų reikės“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 00:30