Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
 
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
 
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
 
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
 
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
 
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
 
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
 
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
 
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
 
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
 
JAV ir ES „Hamas“ laiko teroristine organizacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 16:27

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
 
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
 
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
 
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
 
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:00

Palestinos vėliava. ELTA nuotr.

Palestiniečių vadovybė pateikė kontrapasiūlymą JAV Artimųjų Rytų planui. Palestiniečiai siūlo įkurti „suverenią, nepriklausomą, demilitarizuotą Palestinos valstybę“, antradienį žurnalistams Ramaloje sakė ministras pirmininkas Mohammedas Shtayyehas. Pasiūlymas esą numato „nežymius sienų pakeitimus ten, kur reikia“.
 
Dokumentas prieš kelias dienas pateiktas JAV, Rusijai, JT ir ES.
Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
JAV vyriausybė sausio pabaigoje pristatė savo ginčytiną Artimųjų Rytų planą. Jis numato žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksiją. Palestiniečiai, anot JAV plano, gautų galimybę turėti savo valstybę – tačiau be strategiškai ir ekonomiškai svarbaus Jordano slėnio Vakarų Krante ir be sostinės Rytų Jeruzalės.
 
Naujoji Izraelio vienybės vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir buvusio jo priešininko Benny‘io Gantzo, liepos 1-ąją ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų planui įgyvendinti.
 
Didelė dalis tarptautinės bendruomenės palestiniečių teritorijų aneksiją vadina tarptautinės teisės pažeidimu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 06:00

Tūkstančiai palestiniečių surengė demonstracijas prieš D. Trumpo taikos planą

Antradienį tūkstančiai palestiniečių surengė protestą prieš JAV Artimųjų Rytų taikos planą, likus vos kelioms valandoms iki prezidento Mahmudo Abbaso kreipimosi Jungtinėse Tautose (JT).
 
Apskaičiuota, kad į Ramalos miesto, kuriame įsikūrusi palestiniečių valdžia, centrą susirinko 5–7 tūkst. palestiniečių, demonstracijai vadovavo premjeras Mohammedas Shtayyehas, informavo AFP žurnalistai.
 
Keli šimtai protestuotojų vėliau surengė dar vieną demonstraciją netoli Izraelio karinio patikros punkto Ramalos priemiestyje. Čia akmenimis svaidęsi jauni žmonės susirėmė su Izraelio kariškiais, kurie paleido ašarines dujas.
 
Palestinos Raudonojo kryžiaus organizacija informavo, kad susirėmimų metu sužeisti dvylika palestiniečių, du iš jų buvo pašauti guminėmis kulkomis.
 
Kiek vėliau antradienį M. Abbasas Niujorke kreipsis į JT Saugumo Tarybos nares ir dar kartą pakartos nepritarimą Donaldo Trumpo sausio 28 d. pristatytam Izraelio ir Palestinos taikos planui.
 
Protestus rengė M. Abbaso partija „Fatah“, tai buvo didžiausia prezidentą remiančių palestiniečių demonstracija per pastaruosius keletą metų.
 
Protestuotojai pasmerkė JAV taikos planą, skanduodami „Planas nepraeis!“. Iš daugelio miestų atvykę palestiniečiai laikė plakatus, taip pat ir su šūkiu „Palestina neparduodama!“
 
Pagal D. Trumpo planą Izraeliui suteikiamas suverenitetas ginčytiname Jeruzalės mieste, taip pat valstybei leidžiama prisijungti visas okupuotoje Vakarų kranto teritorijoje įkurtas nausėdijas. Mainais už tai palestiniečiai gautų pripažįstamą demilitarizuotą Palestinos valstybę likusiose Vakarų kranto teritorijose ir Gazos ruože.
 
Palestiniečiai ši planą iš karto atmetė ir tvirtino, kad susitarimas yra šališkas ir palankesnis Izraelio pusei.
 
Kitoje palestiniečių teritorijoje Gazos ruože paramą M. Abbasui pareiškė ir protestavo dar 2 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 06:00

Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas antradienį kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą ir tarptautinę bendruomenę paragino atmesti „skylėtą kaip sūrį“ JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą, kuriuo, pasak jo, būtų ribojamas Palestinos suverenumas.
 
„Atmetame Izraelio–JAV planą, kuriuo kvestionuojamos pagrįstos palestiniečių teisės“, – teigė M. Abbasas, mojuodamas JAV plane įtvirtintos Palestinos žemėlapiu.
 
„Prezidentui D. Trumpui noriu pasakyti, kad jo planas negali užtikrinti taikos ir saugumo, nes juo panaikinamas tarptautinis teisėtumas“, – JT Saugumo Tarybai sakė M. Abbasas.
 
„Juo atšaukiamos visos palestiniečių teisės. Tai prasilenkia su siekiu įgyvendinti dviejų valstybių principą, sakė jis. – Jei primesite taiką, ji ilgai nesitęs. Kas jums suteikia teisę prisijungti tas teritorijas?“
 
M. Abbasas taip pat patikino, kad taika su Izraeliu ir toliau išlieka „pasiekiamas uždavinys“, jis pareiškė siekiantis „teisėtos partnerystės“.
Palestiniečiai tikisi sulaukti tarptautinės paramos dėl plano, kurį D. Trumpas sausio pabaigoje pristatė kartu su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.12; 00:30

Izraelio gynybos ministras Naftalis Bennettas nori, kad žydų naujakurių skaičius Izraelio okupuotame Vakarų Krante per dešimt metų išaugtų iki milijono. „Mūsų tikslas yra, kad per dešimtmetį Judėjoje ir Samarijoje gyventų milijonas Izraelio piliečių“, – pareiškė jis trečiadienį konferencijoje dėl JAV Artimųjų Rytų politikos kurso keitimo. Tai reiškia, kad naujakurių skaičius nuo šiuo metu 400 000 daugiau nei padvigubėtų.
 
JAV lapkritį paskelbė atsisakančios ligšiolinės savo pozicijos ir nebelaikančios žydų gyvenviečių Vakarų Krante prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Konferencijoje Jeruzalėje trečiadienį be gynybos ministro N. Bennetto dalyvavo ir vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu bei JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas.
 
D. Friedmanas, kuris pats yra žydas, atmetė vertinimą, kad palestiniečių teritorijos yra „okupuotos“. „Mes nesame okupantai savo gimtinėje, mes nesame okupantai savo pačių šalyje, mes nesame kaip belgai Konge“, – sakė jis.
 
Palestiniečių savivalda griežtai sukritikavo N. Bennetto ir D. Friedmano teiginius.
 
JT žydų gyvenvietes palestiniečių žemėse laiko prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Didelė dalis tarptautinės bendrijos vadina jas didele kliūtimi Artimųjų Rytų taikos procese.
 
Ketvirtoji Ženevos konvencija kategoriškai draudžia civilių perkėlimą į okupuotas teritorijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 00:20

Saugumas Artimuosiuose Rytuose tik nukentėjo nuo poros pastarųjų dešimtmečių karinių kampanijų, kuriose dalyvavo Jungtinės Valstijos.
 
Tai trečiadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, per televiziją kreipdamasis į bendrapiliečius dėl situacijos šiame regione, pirmiausia – Turkijos ir Sirijos pasienyje.
 
Jis apkaltino savo pirmtaką Amerikos administracijos vadovo poste – demokratą Baracką Obamą – mėginus pakeisti režimą Sirijoje. Pasak respublikono D. Trumpo, šis mėginimas žlugo. „Praėjus aštuoneriems ilgiems metams po nesėkmingo prezidento Obamos mėginimo pakeisti režimą, JAV kariuomenė vis dar yra Sirijos žemėje“, – sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Jis priminė, kokių didžiulių finansinių sąnaudų pareikalavo JAV karinės operacijos Artimuosiuose Rytuose. „Mes išleidome 8 trilijonus dolerių karams Artimuosiuose Rytuose, niekada nenorėdami nugalėti šiuose karuose. Bet po visų šitų išlaidų ir žmonių žūties Artimieji Rytai yra mažiau saugūs ir mažiau stabilūs negu iki šių konfliktų pradžios“, – konstatavo D. Trumpas.
 
JAV prezidentas patvirtino ketinąs laikytis tokio užsienio politikos kurso, kuris skirsis nuo ankstesnių. „Kandidatuodamas į prezidentus, aš aiškiai leidau suprasti, kad mums reikia naujo požiūrio į Amerikos užsienio politiką. Tokio, kurį nulemia ne ideologija, bet patirtis, istorija ir realistinis pasaulio suvokimas“, – pabrėžė D. Trumpas.
 
Jis patikino, kad JAV ketina išvesti beveik visą savo kariuomenę iš Sirijos. „Turkija, Sirija ir kurdai kariavo ištisus šimtmečius. Mes jiems labai pasitarnavome, mes puikiai pasidarbavome jiems visiems, o dabar mes išeiname. Tegul kas nors kitas kovoja dėl to krauju aplaistyto smėlio“, – pabrėžė D. Trumpas.
 
Jis taip pat pareiškė tebesąs prieš tai, kad JAV atliktų pasaulio policininko vaidmenį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.24; 03:00

Penktadienį užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius su Palestinos užsienio reikalų viceministre Europos reikalams Amal Jadou aptarė padėtį Artimųjų Rytų regione, Lietuvos ir Palestinos dvišalio bendradarbiavimo perspektyvas.
 
„Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra suinteresuota taikia ilgai trunkančio konflikto Artimuosiuose Rytuose baigtimi, tačiau tam būtina atnaujinti konstruktyvų dialogą tarp konflikto pusių“, – teigė viceministras D. Skusevičius.
 
Didelis dėmesys buvo skirtas vystomojo bendradarbiavimo klausimams.
 
Rugsėjį pradėtas įgyvendinti pirmasis ES Dvynių programos projektas Jeriche, kuriuo bus siekiama gerinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą ir sienų kirtimo kontrolę. Nuo 2009 metų Lietuva įgyvendino dešimt vystomojo bendradarbiavimo projektų Palestinoje.
 
Viceministrės A. Jadou vizito Vilniuje metu vyko dvišalės politinės konsultacijos ir susitikimas su Seimo nariais. Ji taip pat lankėsi Kaune, susitiko su Kauno meru, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovais, Lietuvos verslo moterų tinklu. Viceministrė skaitė paskaitą Vytauto Didžiojo universitete.
 
Paskutinį kartą A. Jadou Lietuvoje lankėsi 2016 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.13; 21:00

Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00

Išaugus įtampai su Iranu, Pentagonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar vieną karo laivą ir „Patriot“ raketų bateriją, skelbia BBC.

Laivas „USS Arlington“ ir „Patriot“ oro gynybos sistema prisijungs prie anksčiau šią savaitę į Artimuosius Rytus JAV išsiųsto lėktuvnešio ir bombonešių.

Tokių veiksmų imtasi reaguojant į įtariamą grėsmę JAV pajėgoms regione. JAV atskleidė mažai informacijos apie tikslų grėsmės pobūdį, tačiau teigė, kad Iranas planuoja vykdyti puolamąsias operacijas prieš JAV pajėgas ir interesus regione. 

Iranas atmetė tokius JAV pranešimus, pavadindamas juos „nesąmonėmis“, ir karinės įrangos dislokavimą apibūdino „psichologiniu karu“, skirtu įbauginti šalį. 

Penktadienį Pentagonas teigė, kad JAV nesiekia konflikto su Iranu, bet pridūrė, kad Vašingtonas „yra pasiruošęs ginti JAV pajėgas ir interesus regione“.

„Gynybos departamentas toliau atidžiai stebi Irano režimo veiklą“, – teigiama Pentagono pareiškime. 

Praėjusį sekmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas paskelbė, kad JAV siunčia į Artimuosius Rytus lėktuvnešį ir bombonešius. 

Nors J. Boltonas nepateikė jokių tikslių detalių, jis sakė, kad Baltieji rūmai siunčia „aiškią“ žinią, kad bet kokia ataka prieš JAV ir jų sąjungininkų interesus bus sutikta su „negailestinga jėga“.

Apie tai pranešama, kai tarp Vašingtono ir Teherano tvyro didelė įtampa. Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais pasirašyto branduolinio susitarimo su Iranu, atnaujino Iranui sankcijas ir palaipsniui jas griežtino. 

Neseniai JAV prezidento administracija ėmėsi dar vieno žingsnio – Islamo revoliucijos gvardiją (IRCG) paskelbė teroristine grupuote.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 09:05

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Artimųjų Rytų regioninė krizė ir jos poveikis civiliams regione, raketinių technologijų vystymas ir ginklų neplatinimo klausimai, kibernetinio saugumo iššūkiai, energetinės ir hibridinės grėsmės, kova su ekstremizmu ir terorizmo finansavimu – tokios temos aptartos JAV ir Lenkijos organizuotame ministrų lygio susitikime „Taika ir saugumas Artimuosiuose Rytuose“ Varšuvoje.

Šiame vasario 13-14 dienomis vykusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

„Tarptautiniai įsipareigojimai egzistuoja tam, kad jų būtų laikomasi: nesvarbu, ar tai būtų Budapešto memorandumas, ar Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis. Pastaruoju metu matome, kaip Rusija, beatodairiškai siekdama savo nacionalinių interesų, nuolat laužo tarptautinius susitarimus bei menkina svarbiausias tarptautines normas. Kaip galime tuomet motyvuoti Artimųjų Rytų šalis prisiimti įsipareigojimus, kurie būtų realiai įgyvendinti?“, – kalbėjo ministras L. Linkevičius, pasisakęs sesijoje, skirtoje raketinių technologijų vystymo ir ginklų neplatinimo klausimams regione.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, susitikime Varšuvoje dalyvavo aukšto rango politikai iš JAV, ES, Izraelio ir Arabų šalių bei kitų pasaulio regionų. Po susitikimo pristatytas bendras Lenkijos ir JAV pareiškimas dėl taikos proceso Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 06:15

JAV nutraukia paramą Palestinos pabėgėlių agentūrai UNRWA. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos nutraukia bet kokį finansavimą Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), praneša BBC remdamasi JAV valstybės departamentu, anot kurio, ši organizacija turi „nepataisomų trūkumų“.

JAV administracija „atidžiai išnagrinėjo“ klausimą ir nusprendė „nebeskirti UNRWA papildomų įmokų“, – sakė atstovė spaudai Heather Nauert.

Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas vėliau šį žingsnį pavadino „išpuoliu“ prieš jo žmones.

„Kai sausį mes skyrėme 60 mln. dolerių paramą, mes aiškiai leidome suprasti, kad JAV daugiau neketina prisiimti perdėm neproporcingos išlaidų UNRWA naštos. Be biudžeto deficito ir negebėjimo organizuoti adekvatų ir tikslingą finansinės naštos paskirstymą – įskaitant nepaliaujamai ir sparčiai augantį paramos gavėjų skaičių, – pats darbo modelis ir biudžeto praktikos, kurias taikė daugelį metų UNRWA, yra tiesiog neracionalūs ir krečiami krizės jau daugelį metų. Jungtinės Valstijos neskirs naujų lėšų šiai veiklai, turinčiai „nepataisomų trūkumų“, – teigiama Valstybės departamento spaudos tarnybos pareiškime. Kartu JAV valdžia pabrėžė ketinanti apsvarstyti naujus sąveikos modelius ir būdus.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nutraukti daugiau nei 200 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, kuri turėjo būti skirta Gazai ir Vakarų Krantui, šios lėšos bus nukreiptos kitur. Pasak Valstybės departamento, toks spendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad pinigai būtų skirti nepažeidžiant JAV nacionalinių interesų.

Palestinos ir Jungtinių Valstijų santykiai tapo itin komplikuoti tada, kai į valdžią atėjo D. Trumpas. Žemiausias taškas pasiektas, kai 2017 m. gruodį JAV oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Po šio žingsnio palestiniečiai pareiškė, kad JAV nebegali gali būti taikos proceso tarpininkės, ir įšaldė dvišalius ryšius. Be to, Vašingtonas sausį drastiškai sumažino savo įnašą į JT Palestinos pabėgėlių agentūros UNRWA biudžetą.

UNRWA agentūra šiuo metu remia daugiau nei penkis milijonus žmonių visuose Artimuosiuose Rytuose, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų teikimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.02; 08:00

Premjeras Saulius Skvernelis kartu su Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendradarbiavimo perspektyvas ekonomikos, gynybos, kibernetinio saugumo, mokslo ir inovacijų, kultūros bei turizmo srityse ministras pirmininkas Saulius Skvernelis aptarė su Lietuvoje viešinčiu Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.

Tai istorinis – pirmasis Izraelio Vyriausybės vadovo vizitas Lietuvoje.

„Izraelis yra mūsų strateginis partneris Artimųjų Rytų regione. Tikiuosi, kad šis vizitas dar labiau suaktyvins dvišalius santykius. Šie metai yra išskirtiniai Lietuvos ir Izraelio valstybingumui, minint 100 metų Lietuvos nepriklausomybės ir 70 metų Izraelio valstybės sukaktis. Džiaugiamės intensyvėjančiu bendradarbiavimu, šalis siejančiais saitais. Lietuvą ir Izraelį ypač suartina daug istorinių bei kultūrinių ryšių ir patirčių“, – sakė premjeras.

Pasak Vyriausybės vadovo, vienas iš prioritetų – dvišalių ekonominių ryšių stiprinimas, aktyvesnis tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, todėl būtų tikslinga įsteigti tarpvyriausybinę bendradarbiavimo komisiją, kuri turėtų suteikti šiems procesams didesnį pagreitį.

Sutarta, jog itin svarbu toliau skatinti glaudžius ryšius švietimo ir mokslo, gynybos pramonės, technologijų srityse. Kalbėta, kad reikia aktyvesnių verslo kontaktų.

S.Skvernelis pasiūlė įsteigti Lietuvos ir Izraelio jaunimo mainų fondą. Izraelis – vienas iš inovacijų lyderių pasaulyje, tad Lietuva tikėtųsi aktyvesnio dialogo inovacijų politikos srityje ir siekti efektyvesnio jų panaudojimo komercinėje veikloje.

Aptariant tarptautinius santykius, akcentuota, jog Lietuva visada pasirengusi tarpininkauti stiprinant Izraelio ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą. Taip pat pažymėta, kad būtų prasminga keistis vertinga patirtimi, kuri padėtu užtikrinti nacionalinį saugumą.

Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje vyko protestas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Akcentuota, kad turistai iš Izraelio vis plačiau atranda Lietuvą, nuo spalio mėnesio tiesioginiai skrydžiai į Izraelį bus vykdomi 5 kartus per savaitę iš Vilniaus ir Kauno. Tai turėtų dar labiau pagyvinti turistų srautus. Premjeras pakvietė Izraelio oro vežėjus pasinaudoti Kauno ir Šiaulių oro uostų turima infrastruktūra, Lietuva galėtų tapti Izraelio krovinių paskirstymo centru.

Susitikimo metu taip pat kalbėta, kad Izraelis yra reikšmingas Lietuvos partneris karinių įsigijimų srityje. Lietuvai ypatingai svarbus dialogas konvencinių ir hibridinių grėsmių, kibernetinio saugumo klausimais. Sveikintina, kad prieš kelis mėnesius pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityje.

Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Didžiuojamės ypatingais ryšiais su Lietuvos ir pasaulio žydų (litvakų) bendruomene ir džiaugiamės jos indėliu į mūsų valstybės kūrimą. Nėra ateities nesuvokus istorijos, tad dedame dideles pastangas ir skiriame didelį dėmesį žydų genocido aukų atminimui, visuomenės tolerancijos skatinimui. Mūsų Vyriausybė ir toliau tęs nulinės tolerancijos antisemitizmui politiką, toliau bus restauruojamos sinagogos, žydų kapinės“, – pabrėžė S.Skvernelis. 

Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje – protesto mitingas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Susitikime paliesta Astravo atominės elektrinės keliama grėsmė.

Kaip ELTA jau skelbė, Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu Vilniuje lankysis rugpjūčio 23-26 dieniomis.

Penktadienį Izraelio premjeras susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, dalyvaus keturšaliame neformaliame Baltijos šalių premjerų susitikime, kuris vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Izraelio ministras pirmininkas dalyvaus žuvusiųjų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale ir apdovanos Pasaulio tautų teisuolio medaliais Domo ir Marijonos Viščių šeimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.24; 08:00

Baku Shopping Festival

Saulius Kizelavičius

Gegužės mėnesį Azerbaidžano sostinėje trečią kartą vykęs „Baku Shopping Festival“ turėtų parodyti, ar tokie renginiai prisideda prie prekybos skatinimo ir turizmo vystymo. Azerbaidžanas XXI amžiuje nelinkęs pasikliauti vien tik savo gelmių turtais ir visaip plėtoja ekonomikoje „ne naftos sektorių“. Gal ir mums, lietuviams, derėtų pasisemti azerbaidžanietiškos patirties, konstruojant savąsias prekybines šventes?

Kai neįmanoma atsispirti pagundai

Šį pavasarį Azerbaidžano sostinės Heidaro Alijevo tarptautinis oro uostas pasipuošė „Penkių žvaigždžių“ ženklu – pasaulyje tėra dar aštuoni taip aukštai įvertinti oro uostai. 2014-ųjų pavasarį atidarytas Baku oro uostas pripažintas dar ir vienu gražiausių pasaulyje (šeštoji vieta). Tačiau geriausia naujiena ta, kad per praėjusius metus jo paslaugomis pasinaudojo 4 milijonai keleivių, o per šių metų keturis mėnesius jis aptarnavo 1,239 milijono žmonių – 15% daugiau nei prieš metus per tą patį laiką; daugiau kaip vienas milijonas – tarptautinių reisų keleiviai. Azerbaidžanas, suprantama, nenuleidžia akių nuo pasaulinių naftos kainų kreivės, tačiau atidžiai žiūri ir kitų skaičių: kiek atskrido ar kitaip atvyko į šalį.

Irgi gera naujiena: per šių metų keturis mėnesius šalyje užsienio turistų apsilankė 13 % daugiau nei praėjusiais metais. O juk ir visi 2017-ieji buvo neblogi – sulaukta 2,7 milijono svečių iš užsienio ir palyginti su 2016-aiais  jų padaugėjo 1/5 (pasaulyje turistų srautas kasmet padidėja nuo 5 iki 7 %). Beje, ir 2016 metais jų lankėsi gerokai daugiau nei ankstesniais metais, išskyrus rekordinius 2015-uosius (2,5 milijono).

Šių metų kovo viduryje į Baku suplaukė daug svečių iš arabų šalių, Irano – sutikti persiškųjų naujųjų metų. Gegužė turėtų nesugadinti statistikos, nes visą mėnesį Azerbaidžano sostinėje vyko „III Baku Shopping Festival“ – prekymetis, mugė, tiesiog pirkėjų šventė, kuri suteikia progą apsipirkti gerokai pigiau negu šiokiu metu, be to, pirkėjai linksminami ir visaip kitaip garbstomi. 

Baku prekybos festivalio emblema

Ekonomistai nustatė, kad turistų (irgi visame pasaulyje) išlaidose vieną trečdalį sudaro pirkiniai (shopping). Bene geriausią būdą paskatinti pirkimą sumanė viena kinų internetinės prekybos kompanija dar 2009 metais: pasiūlyti nuolaidas, kurioms „neįmanoma atsispirti“; 2013 metais „Pasaulinės pirkinių dienos“ sumanytoja kompanija „Alibaba Group“ per parą uždirbo 5,8 milijardo JAV dolerių. Nuolaidomis turistus vilioja daug pasaulio miestų, antai „Dubai Shopping Festival“ pirkinių šventėje taikomos 75 % ir net 95 % nuolaidos. „Dubai Shopping Festival“ vyksta nuo 1996 metų ir dabar laikomas ilgiausiai trunkančiu ir labiausiai lankomu pasaulyje.

Kai kas ir Baku pavadina „Kaspijos Dubajumi“ – mat Azerbaidžaną pastatė ant kojų irgi „naftos doleriai“, Baku irgi iškilo dangoraižiai, modernūs pastatai. Tačiau blaivesnės galvos šį viduryje dykumos suklestėjusį miestą laiko tik sektinu pavyzdžiu. Dubajus tapo vienu svarbiausių prekybos, finansų centru visuose Artimuosiuose Rytuose ir, žinoma, turistų iš viso pasaulio „Meka“; ten vyks „EXPO-2020“ (Baku taikosi į dar po 5 metų vyksiančią pasaulinę parodą). Dabar Jungtiniuose Arabų Emyratuose pajamos iš naftos ir dujų pardavimo tesudaro ne daugiau kaip 6 % bendrojo vidaus produkto. Azerbaidžanas visomis išgalėmis vysto ekonomikoje vadinamąjį „ne naftos sektorių“, kuriame svarbi vieta palikta turizmui.

Pirmasis „Baku Shopping Festival“ įvyko praėjusių pavasarį ir nė iš tolo negalėjo lygintis su Dubajaus: tada dalyvavo 172 parduotuvės. Tačiau tų metų rudenį prekes siūlė jau apie 500. Gauta daugiau kaip 50 milijonų manatų (1 AZN – O,59 USD). Šį pavasarį  800 parduotuvių siūlė drabužius, elektroniką, buities prietaisus, baldus, parfumeriją, kosmetiką, kita. Tokių prekymečių užmojis yra privilioti pirkėjų, vietinių ir užsieniečių, prekių apyvartai paspartinti. Antai nurodoma, kad tokių švenčių metu prekių parduodama ne mažiau kaip du kartus daugiau negu paprastai. Tai naudinga ir prekybininkams, ir pirkėjams, ir valstybei, į kurios iždą įplaukia daugiau mokesčių.

Kadaise ir ateityje

Šiemet Baku svečių laukė „Festivalio siurprizai“ – loterija. Vėlgi įspūdingiausios loterijos vyksta Dubajuje. Ten jau per pirmąjį festivalį pirkėjai galėjo išlošti automobilį „Lexus GS300“ ir 43 kilogramus aukso, o 2000 metais loštas net 31 automobilis „Rolls Royce“… „III Baku Shopping Festival“ loterijos fondą sudarė 10 000 dovanų nuo rėmėjų ir automobilis „Nissan Sunny“. Užtat vienas dalykas Baku pirkinių šventėje yra kitoniškas negu visame pasaulyje. Kitur įsigytų prekių pridėtinės vertės mokestis grąžinamas tik užsieniečiais, o Baku – ir vietiniams pirkėjams, tax free sistemą taikančiose parduotuvėse sumokėjusiems už prekes daugiau kaip 100 AZN (59 USD). Pirmajame festivalyje pirkėjai atgavo 1,537 milijonus manatų, antrajame – 3,388 milijonus. Pinigai ne patys didžiausi, o didelę dalį susigrąžino Azerbaidžano gyventojai, pirkę buities prekes, ir padidėjimas akivaizdus.

Visiškai neseniai amerikiečių TV kanalas CNN parodė reportažą apie Baku architektūrą. Azerbaidžano sostinė – kultūrų sąveikos miestas, miestas, kur Vakarai susitinka su Rytais. Nors XXI amžiuje čia iškilo įspūdingų rūmų (Heidaro Alijevo muziejus, kilimų fabrikas, „liepsnojantys“ dangoraižiai), tačiau žurnalistai nepritarė tiems, kas Baku vadina „Kaspijos Dubajumi“, juo labiau kad jis neiškilo vidury smėlynų, kaip kad dabar didžiausias JAE miestas, o turi seną istoriją. Tiesa, dar XIX amžiaus pradžioje ten tebuvo tvirtovė, pirklių pastovio namai ir ugnies garbintojų šventykla, siautėjo vėjai. Tačiau žengiant į XX amžių Apšerono pusiasalio nafta sudarė pusę visos pasaulyje išgaunamos ir verslovių savininkai statė sau ir miestui prašmatnius rūmus. Miesto vardas skambėjo visame pasaulyje. O šit „Rytų Paryžiumi“, to paties CCN nuomone, Baku vadino pelnytai. 

Baku Shopping Festivalyje taikomos ženklios nuolaidos

„Baku Shopping Festival“ karaliauja naftos išgavėjų garbei pavadintame (1961) prospekte, nutįsusiame palei Kaspijos jūros krantą. XX amžiaus pradžioje tai buvo Krantinės gatvė ir joje persų pirkliai pardavinėjo džiovintus vaisius. Mūsų dienomis ten mirga žinomiausi pasaulyje prekių ženklai (Dolce & Gabbana, Ralph Lauren, Valentino), stūkso prekybos galiūnai (Mango, United Colors of Benetton), telkiasi vietiniai gamintojai. XII amžiaus mąstytojo ir poeto Nizami vardu pavadintos gatvė dalis,kur šeimininkauja pėstieji, iki šiol vadinama Prekybine – kaip prieš pusantro šimto metų, kai Baku buvo Rusijos imperijos gubernijos administracinis centras ir čia stovėjo krautuvė prie krautuvės. Pastaruoju dešimtmečiu Azerbaidžano sostinėje iškilo modernių prekybos rūmų ir „Baku Shopping Festival“ padedamas Baku miestas užsimojo susigrąžinti Pietų Kaukazo prekybos židinio vardą.

Daugumai apartamentų nereikia

„Baku Shopping Festival“ rengėjai yra valstybinės žinybos – Kultūros ministerija ir Valstybinė turizmo agentūra (neseniai „turistus“ išlaisvino iš Kultūros ir turizmo ministerijos), Kongresų biuras, Mokesčių ministerija. 2016 metų rudenį šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė įsaką dėl papildomų veiksmų turizmo plėtroje ir  pirmajam festivaliui parengti skyrė 400 000 manatų iš savo atsargos fondo. Kitu potvarkiu jis nurodė sudarant 2017-ųjų ir paskesnių trejų metų biudžetą numatyti jame „Baku Shopping Festival“ reikalingas lėšas. Valstybinis reikalas.

Per šiuos metus, tikimasi, turistų srautas Azerbaidžane gal padidėti dar 20-30%, o ateityje per metus jų apsilankys 4, o gal ir visi 5 milijonų svečių, kaip čia dažniau vadinami turistai. Nėra ką lyginti su XXI amžiaus pradžia (2001– 450 000, 2006 –900 000), tada šalyje veikė 60 viešbučių. Azerbaidžane turizmo įstatymą priėmė dar 1999 metais, 2001 metais įsteigta Sporto ir turizmo ministerija (2006 metais pertvarkė į Kultūros ir turizmo ministeriją), 2005 metais pradėjo veikti Turizmo institutas, 2009 metais atsirado Azerbaidžano turizmo asociacija. Tačiau smarkiausiai imta stumtis į priekį nuo  2011-ųjų, kurie buvo paskelbti Turizmo metais. Šalyje ėmė rastis pasaulyje žinomų viešbučių pavadinimai (Hilton, Marriot, Four Seasons, Park Inn, Holiday Inn, Ramada). 2012 metais Baku sulaukė „Eurovizijos“ finalo ir pirmo didelio svečių antplūdžio. 2014-aiais šalyje buvo jau 285 viešbučiai, o dabar veikia 560.

Be „Grand Hotel Europa“, „Hyatt Regency“ ir kitų, veikia ir tarptautinės klasės reikalavimus atitinkantys viešbučiai vietiniais pavadinimais – iš viso daugiau kaip 40 viešbučių yra „penkių žvaigždučių“ klasės. Atrodytų, ko daugiau norėti? Dabar pasirodė, kad trūksta žemesnės klasės viešbučių – pigesnių. Azerbaidžano turizmo asociacijos pirmininkas Nahidas Bagirovas aiškina, kad daugiau turistų galima prisivilioti pigesniais skrydžiais (dabar pigiai skraidina kompanija „Buta Airways“), supaprastinus vizų išdavimą (neseniai pradėjusi veikti sistema ASAN Vizatam sugaišta tris valandas) ir panašiai.

Sakykime,už kelionę lėktuvu mokant 110 dolerių, o nakvynę viešbutyje – po 20 dolerių, savaitės viešnagė Azerbaidžane kainuotų 250 dolerių. „Tai labai priimtina kaina, – sako Bagirovas. – Pridėkime, kad svečias leis pinigus pirkiniams, lankysis restorane, pirkinių festivaliuose, apžiūrės įdomybes, pirks suvenyrus – visa tai padės Azerbaidžanui gauti daugiau valiutos. Turėdami pigesnius viešbučius,  mes galėsime priimti dar daugiau svečių. “Pirmininkas patenkintas, kad randasi įdėjimų ir į pigesnių viešbučių statybą.

Kvepalai su naftos aromatu

Kai kas priekaištauja, kad „Baku Shopping Festival“ švenčiamas tik sostinės centre ir siūlo žengti į kitas miesto dalis. Kiti mojasi dar plačiau ir vyriausybė tai svarsto: tokie festivaliai verslui palaikyti ir turizmui skatinti reikalingi ir šalies rajonuose. Vėlgi pasipildytų ir valstybės iždas. Tiesa, kaip rodo patirtis,  tokie renginiai atneša naudos valstybei tada, kai 75 % prekių siūlo vietiniai gamintojai (Baku vietinės prekės sudaro apie pusę). Pirmiausia turi uždirbti vietiniai prekybininkai, tada jie daugiau ir mokesčių sumokės. Nauji nacionaliniai prekių ženklai jau randasi. Antai  praėjusių metų rudens festivalyje pasirodė  Azerbaidžane sukurti kvepalai, kurių ypatybė – naftos aromatas. Dargi simboliška – juk pertvarkydama šalies ekonomikai pertvarkyti ir „ne naftos sektoriui“, taip pat ir turizmui stiprinti valstybė skiria ir lėšų, gaunamų pardavus naftą…

Azerbaidžanas. Sostinė Baku

Antikiniais laikais kelios Didžiojo šilko kelio atšakos driekėsi ir per dabartines Azerbaidžano žemes. Teigiama, jog azerbaidžaniečių protėviai patys ėmė prasimanyti natūralaus šilko V-VII amžiuose. Dar sakoma, kad V-IX amžiuose pasaulio šilko prekybos centru buvo Barda, X amžiuje jis persikėlė į Gandžią, o dar vėlyvesniais amžiais tuo garsėjo Šemacha, Šekis ir Karabachas. Rusijos imperijos laikais Azerbaidžano šilko šlovė Vakarų Europoje ne tik neblėso, bet dargi didėjo. XIX antroje pusėje čia traukė pirkliai iš iš Prancūzijos ir kitų Europos kraštų. Žinovų tvirtinimu, 1861 metais tarp šimtų šilkverpio kokonų pirkėjų įrašytas ir prancūzų romanų kūrėjas Aleksandras Diuma. 1865 metais čia iš Senojo Žemyno buvo atkakę 200 pirklių patikėtinių. Mūsų dienomis šilkverpystė tebegyvuoja, vikšrų augintojai kiaušinėlius siunčiasi iš Kinijos (gal kaip ir senovėje). Šilkverpiai auginami 30 respublikos rajonų, vien tik Gacho rajone tuo verčiasi 72 ūkininkai. Kaip ir senaisiais laikais iš gautų šilko siūlų audžiamos garsiosios Azerbaidžano skaros, kilimai.

Azerbaidžanas siekia atskleisti pasaulio žmonėms visą savo istorinį ir kultūrinį pavaldą. Senoji architektūra, amatai, nacionaliniai valgiai. Azerbaidžanas apima 9 iš 11 pasaulio klimato zonų su draustiniais, mineraliniais ir terminiais šaltiniais, pėsčiųjų takais ir alpinistų maršrutais. Naftalano apylinkėse išgaunama miesto vardu vadinama nafta, turinčia ypatingų gydomųjų galių. Baku, be senamiesčio su tvirtovės sienomis, rūmų ir mečečių, garsėja dar paplūdimiais ir jūros gelmėmis povandeniniam nardymui. Prie visko sostinėje pritaps ir „Baku Shopping Festival“. O gal tokių švenčių sulauks ir kitų rajonų gyventojai, taip pat jų svečiai, kaip čia dažnai vadina turistus.

2018.05.29; 10:07

Istorinis JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimas Vašingtone. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Trump) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Makronas (Macronas) svarstė, kad galėtų būti sudarytas naujas susitarimas dėl Irano branduolinės programos, informuoja BBC.

Po pokalbių JAV prezidentas, kuris itin skeptiškai vertina 2015 metais pasirašytą Irano branduolinį susitarimą, kalbėjo apie „galbūt daug platesnį susitarimą“. Prancūzijos prezidentas sutiko, kad naujasis susitarimas turėtų apimti Irano balistinių raketų programą ir jo vaidmenį Artimuosiuose Rytuose.

Su trijų dienų trukmės valstybiniu vizitu į JAV atskridęs E. Macronas pridūrė pirmenybę teikiąs ne egzistuojančio susitarimo nutraukimui, bet „kažko naujo, apimančio visus mums nerimą keliančius klausimus, kūrimui“.

Prancūzijos prezidentas taip pat pritarė, kad dabartinis susitarimas turi trūkumų bei tam, kad Irano įtakos regione klausimas turi būti įtrauktas į derybas.

„Jie turėjo sudaryti susitarimą, apimantį Jemeną, Siriją ir kitas Artimųjų Rytų dalis“, – sakė D. Trumpas, 2015 metais pasirašytą susitarimą pavadindamas „beprotišku“.

Likus kelioms valandoms iki JAV ir Prancūzijos prezidentų susitikimo, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis įspėjo dėl „rimtų padarinių“, jei JAV pasitrauks iš susitarimo. D. Trumpas ne kartą grasino pasitraukti, jei iki gegužės 12 dienos nebus „ištaisyti siaubingi susitarimo trūkumai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 07:54

Žvalgybų paslaptys visuomet lieka paslaptimis – ne visas pavyksta atksleisti

Michael Weiss / The Daily Beast

„Tai – straipsnis iš ciklo, pagrįsto anksčiau niekada neviešintais KGB vadovėliais, – tais sovietinės žvalgybos valdybos, kurioje Vladimiras Putinas tarnavo operatyviniu darbuotoju ir kuri suformavo jo pasaulėžiūrą, vadovėliais“, – rašo The Daily Beast žurnalistas Maiklas Veisas.

„Šiame straipsnyje aptarinėjama KGB savikritika po jo nesėkmių Artimuosiuose Rytuose – po situacijos, kurią Putinas pastaraisiais metais energingai stengiasi ištaisyti“, – tvirtina leidinys. Veisas pradeda nuo istorijos apie sovietų žvalgybos nesėkmę 1969 metais verbuojant Libano KOP pilotą Machmudą Matarą. Ji paimta iš amerikiečių žurnalisto Džono Barono knygos „KGB: slaptas sovietų agentų darbas“ („KGB: The Secret Work of Soviet Agents“). Baronas pabrėžia kad operacija „pagrįsta neįmantriomis orientalistinėmis prielaidomis, apie kurių egzistavimą puikiai žinojo Libano specialiosios tarnybos. Matarui buvo liepta „suvaidinti godų arabą, mėgėją pasiderėti, kurį jaudina tik pinigai“, kad apgautų jo aukas iš GRU, kurios taip patikėjo jo sukurtu personažu, kad net patingėjo išrašyti jam ne Rusijos (taip originale, – red. past.), o kokio nors kito banko čekį (perpasakota Veiso).

Veiso nuomone, pagrobti naikintuvą, kuriam sovietų žvalgyba norėjo nusamdyti Matarą, buvo rizikinga, bet ne taip sudėtinga, kaip infiltruotis į Amerikos įstaigas Artimuosiuose Rytuose šaltojo karo pabaigoje. „KGB pats tai pripažino tarnybinėje „analizinėje apžvalgoje“, išspausdintoje 1988 metais, bet niekada neskirtoje tiems, kas netarnauja KGB“, – sakoma straipsnyje.

„Tas nesklandžiai pavadintas tekstas „Agentų-verbuotojų pritraukimas ir parengimas žvalgybiniam įsiskverbimui į JAV įstaigas (kai kurių Šiaurės Afrikos šalių pavyzdžiu)“ – antras iš sovietų žvalgybos istorinių dokumentų komplekto, kuriuos perdavė leidiniui The Daily Beast viena Europos saugumo tarnyba“, – sakoma straipsnyje. (Visos citatos straipsnyje yra verstos iš žurnalo portalo, – red. past.).

Pasak autoriaus, „Pritraukimas ir parengimas“ „aprašo Amerikos valstybės tarnautojų verbavimo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje metodus, o taip pat būtiną tinklą vietinių agentų, kurie galėtų padėti verbuoti (ypač vertingi objektai buvo JAV dimisijos valstybės tarnautojai ar NATO bendradarbiai)“.

Veiso nuomone, toks tyrimas išlieka aktualus, turint omenyje, kad Kremlius dramatiškai grįžta į tą regioną.

„Analitinis tyrimas – tai savotiškas pagiriamasis žodis pagrindinio priešininko ir jo sąjungininkų specialiųjų tarnybų budrumui, savikritikos pratybos. Jame pripažįstama, kad iki 1988 metų JAV pasimokė iš savo kontržvalgybos išgvėrimo bei apsileidimo praeityje, o tai privertė „Maskvos centrą“ prisitaikyti prie žymiai nesvetingesnės aplinkos. Pertvarkai prasidedant KGB pastangos verbuoti amerikiečius arabų šalyse duodavo vis mažiau vaisių. Amerikos specialiųjų tarnybų bendradarbiai, sakoma dokumente, „geriau tikrina ir suseka tų įstaigų bendradarbius ir jų kontaktus su sovietinėmis, imasi priemonių sovietų žvalgybos agentams demaskuoti, organizuoja operacijas, gaudydami su masalu, seka agentus ir jų ryšininkus“, – sakoma straipsnyje. 

„Pritraukimą ir parengimą“ galima traktuoti kaip epitafiją KGB įsiskverbimui į arabų šalis, išspausdintą nelikus nė metams iki Berlyno sienos griuvimo ir šaltojo karo finalo“, – rašo autorius.

„Centro“ operacijų Šiaurės Afrikoje istoriją XX amžiaus antrojoje pusėje autorius vadina „skiautiniu iš pritrenkiančių taktinių pergalių, kurias aptemdė stulbinančios strateginės nesėkmės“.

Didžiausia nesėkme autorius laiko tai, kad aštuntajame dešimtmetyje SSSR prarado įtaką Egiptui, ir toji šalis virto JAV kliente. „Aiškus nelaimės ženklas buvo 1954 metais būsimojo panarabų nacionalizmo lyderio atėjimas į valdžią karinio perversmo keliu, o tuometis KGB vadovas Ivanas Serovas pavaizdavo, jog egiptiečiai – tai juodaodžiai afrikiečiai (etatiniai arabų specialistai iš Pirmosios vyriausiosios valdybos taip susikonfūzijo, kad jo net nepataisė“, –  rašo autorius, remdamasis Kristoferio Endriu ir Nikolajaus Mitrochino knyga „Pasaulis slinko link mūsų: KGB ir mūšis dėl „trečiojo pasaulio“ („The World Was Going Our Way: The KGB and the Battle for the Third World“).

„Jurijus Andropovas, vadovavęs KGB 1967–1982 metais, uždraudė dirbti su agentais egiptiečiais Egipto teritorijoje, nuogąstaudamas, kad jų areštas įsiutins Sadatą ir sunaikins tai, kas liko iš nusilpusių sąjungininkiškų santykių“, – rašoma leidinyje.

Veiso nuomone, „Visa tai, be abejo, davė amerikiečiams pakankamai laiko nusipelnyti pasitikėjimo Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje ir įgyvendinti priemones, kurios iki pat SSSR žlugimo klaidino „Maskvos centrą“ ir trukdė jam. „Pritraukimas ir parengimas“ išryškina virtinę konkrečių atvejų, kurie liudija apmaudų KGB veiklos  regione finalą“.

„Pavyzdžiui, kad ir piliečio „B“ istorija. Kaip mums praneša, jis buvo užverbuotas vienoje Vakarų ambasadoje Artimųjų Rytų šalyje, kuri draugavo su SSSR, o paskui pats užverbavo agentą viename arabų konsulate iš savo šalies (taip originale, – red. past.). Jo kuratoriai iš KGB sekė jo pažangą ir duodavo jam vis sunkesnių užduočių, kad įvertintų jo tinkamumą pogrindiniam darbui – šiuo atveju jis buvo gana gabus, kad šauniai atliktų užduotis. Jie siuntė jam siuntinius, kuriuos reikėjo atidarinėti atsargiai, kad išvengtų bet kokių manipuliavimo jais ženklų, ir kartą siuntinį, „kurį derėjo atidaryti vadovaujantis įtarimais, jog tai bomba“. Apie šešerius metus jis dirbo puikiai. O paskui pabėgo iš neįvardytos Šiaurės Afrikos šalies po to, kai, „kaip manoma“, buvo pastebėtas vietinės žvalgybos.

Tačiau tai buvo gudrybė, nes vėliau KGB aptiko dokumentus, patvirtinančius, kad pilietis „B“ buvo dvigubas agentas, infiltruotas tos pačios vietinės žvalgybos, kuri padėdavo jam atidarinėti visus įtartinus siuntinius“, – sakoma straipsnyje.

Viena iš didžiausių problemų sovietų rezidentūroms arabų pasaulyje devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo gerų agentų-verbuotojų trūkumas. „Dauguma atvejų tai paaiškinama tuo, kad trūko Sovietų Sąjungos kontroliuojamų agentų, kurie galėtų sukinėtis aplink amerikiečius Vakarų šalių ar arabų šalies – „šeimininkės“ vardu. Tinkamų verbuotojų iš trečiųjų šalių paieška galėjo trukti 2–3 metus“. Perspektyviausi būdavo specialiųjų tarnybų ir policijos bendradarbiai ir šalies–„šeimininkės“.

„Vienas kontržvalgybos karininkas, „M.“, buvo užverbuotas sovietų rezidentūros; jis, savo ruožtu, užverbavo „K.“ – vietinį gyventoją, dirbusį techniniu specialistu JAV ambasadoje toje šalyje. „K.“ manė, kad šnipinėja savo vyriausybei. O kai ambasados bendradarbiai amerikiečiai aptiko jo šnipinėjimo įkalčius, „KGB ranka“ liko nepastebėta. „K.“ atsisakė išduoti „M.“, nes pagrįstai nuogąstavo, kad vietinė žvalgyba pasodins jį už grotų, kankins arba nužudys (o toji žvalgyba net nenuvokė apie jo darbelius, nes nebuvo davusi nurodymų tokiai operacijai)“, – sakoma straipsnyje.

Beveik tokie pat geri agentai-verbuotojai buvo juristai, dėstytojai ir aukštos kvalifikacijos specialistai, o taip pat žurnalistai, tvirtina autorius. Puiki „legenda“ būdavo ir europiečio – pardavimų agento ar po kitas šalis keliaujančio pramonininko kaukė.

Autoriaus nuomone, KGB sudarytas godaus ir linkusio į intrigas amerikiečio psichologinis profilis komiškai juokingas – tarsi jį būtų sukūręs „Gremas Grinas, o apdorojęs Feliksas Dzeržinskis“. Veisas cituoja: „Aiškus individualizmas ir nuolatinis siekis asmeniškai praturtėti (ir) neaiški ateitis dažnai stumia kai kuriuos amerikiečius į konfliktą su reikalavimais, kuriuos jiems kelia valstybės tarnyba“.

„Kita svarbi sritis, į kurią reikia taikytis Amerikos įstaigose, – tai mašininkės, sekretorės, biuro vadybininkai ir pan.“, – tokia dar viena citata.

Bet pasitaikydavo, kad viskas vykdavo ne pagal planą, pastebi autorius. „Aptarsime tragišką atvejį, kuris nutiko vietiniam verslininkui „K.“. Pastarasis buvo pritrauktas, kad užverbuotų „L.“, vienos Amerikos įstaigos sekretorę. „L.“ gyveno savo tėvų sąskaita, ir todėl jis bendravo su ja kaip Europos kompanijos bendradarbis, ieškantis konfidencialios informacijos, kuri buvo prieinama „L.“, o už tai ji turėjo gauti atlygį. „K.“ netenkino paprasto „kasininko“ Maskvos auksui vaidmuo, ir vėliau jis pasakė savo kuratoriams, jog jis su „L.“ užmezgė meilės ryšį, kad labiau priviliotų visaverčiam verbavimui. 

O iš tikrųjų to nebuvo. Ir kai tik „L.“ susirado jaunikį – turtingos šeimos atžalą, kuris galėjo jai duoti tai, ko neįstengė mama su tėčiu, informacijos srautas nutrūko, ir visa operacija žlugo. „Vyriškas išdidumas“ (kaip pats „K.“ vėliau prisipažino savo kuratoriui) neleido jam sąžiningai pranešti tiesą „Centrui“, – sakoma straipsnyje.

Baigdamas Veisas apibendrina: „Be abejo, ne paskutinę vietą tarp istorinių veiksnių, sąlygojusių SSSR žlugimą, – greta ekonomikos komandinės struktūros vidinių prieštaravimų, ginklavimosi varžybų, Reigano, Gorkio, liberalios reformistinės inteligentijos sustiprėjimo Maskvoje, – užėmė atviras laiko, pinigų ir gyvosios jėgos švaistymas dėl sovietinių žvalgybos tarnybų stereotipinio mąstymo“.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast

2018.01.10; 04:46

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Maskvoje priėmė su valstybiniu vizitu atvykusį Saudo Arabijos karalių Salmaną bin Abdelazizą al Saudį (Salman bin Abdelasis al-Saudi). Kremliaus šeimininkas per pokalbius patvirtino savo norą bendradarbiauti Artimuosiuose Rytuose.

Susitikimas suteikia dvišaliams santykiams stiprų impulsą, sakė V. Putinas. Turėdami omenyje Maskvos vaidmenį Sirijos kare, ekspertai pokalbius įvertino kaip aiškų Rusijos siekio plėsti įtaką Artimuosiuose Rytuose patvirtinimą.

Karalius Salmanas yra pirmasis Saudo Arabijos monarchas, viešintis Rusijoje. „Vien tai yra labai svarbus įvykis“, – sakė V. Putinas. Karalius pabrėžė, kad dvišaliai santykiai turi būti stiprinami „taikos, saugumo ir ekonomikos plėtros labui“.

Stebėtojai reikšmę įžvelgia pirmiausiai štai kur: Saudo Arabija, nors tradiciškai bendradarbiauja su JAV, dabar atsigręžia į Rusiją. Didėjanti Maskvos įtaka arabų pasaulyje verčia Rijadą ieškoti alternatyvių partnerių.

Susitikime pirmiausiai buvo kalbama apie padėtį naftos rinkoje ir pilietinį karą Sirijoje. Anot rusų naujienų agentūrų, delegacijos pasirašė memorandumą dėl galimo rusiškų ginklų pardavimo Rijadui.

Karalius Salmanas pabrėžė, kad Saudo Arabijos ir Rusijos požiūris į regiono klausimus daugeliu atvejų sutampa. Tačiau kad yra ir problemų, įrodo griežtas perspėjimas Iranui. Vadovybė Teherane neturėtų destabilizuoti padėties pilietinio karo alinamame Jemene, sakė svečias.

Iranas yra artimas Rusijos sąjungininkas ir kartu su Maskva karinėmis priemonėmis remia Sirijos vadovybę pilietiniame kare. Sunitų vyraujama Saudo Arabija ir šiitiškas Iranas rungiasi dėl viešpatavimo regione.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 05:55

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.

Sausiausias periodas per 900 metų

Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.

Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.

SOS: vandens ir maisto!

Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!

Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?

Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.

Blogas oras pranašauja konfliktą

Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.

Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.

Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.

Artimuosiuose Rytuose bus ankšta

Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.

Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.

Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?

Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.30; 06:34

JAV skelbiant, kad NATO misija Afganistane praktiškai baigta, sukilėliai neseniai užėmė svarbų Kunduzo miestą Afganistano šiaurėje netoli sienos su Tadžikija. Magistralėje iš Dušanbė į Kabulą. Ukrainos TV laidos Shuster-live vedėjas Savikas Šusteris atkreipė dėmesį, kad miestą užėmė mišri kovotojų grupuotė, sudaryta iš visų postsovietinės Centrinės Azijos respublikų, Rusijos Federacijos Čečėnijos ir Dagestano, Kinijos uigurų atstovų, nepripažintos Islamo valstybės (NIV) ir Al Qaedos grupių.

Toks štai islamiškas Internacionalas. Žinia, kokiam ir kieno Internacionalui JAV, Europos Sąjungoje ir Rusijoje priešpastatytas.

Continue reading „Bjaurus reikalas Artimuosiuose Rytuose“

barakas_obama

Ką gi, su Ukraina kaip ir viskas aišku. Nes apsisprendė pagrindinis žaidėjas, nuo kurio priklauso baigtis. JAV.

Tokiais atvejais ne viskas politikoje skelbiama viešai. Tai, dėl ko sutarta ir kas nutarta, parodo įvykių eiga ir paprasta logika.

Pasaulyje subrendo du dideli konfliktai. Vienas – Europoje. Kitas – Artimuosiuose Rytuose. Abiejuose JAV pilna jėga dalyvauti ir visiškai kontroliuoti situaciją negali. Teko rinktis.

Continue reading „Amerika apsisprendė“