Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepavargdamas kartoja ir kartoja, kad mokslu reikia tikėti. Žinia, dėl tokio savo užsidegimo anas pagrįstai susilaukė pajuokos viešojoje erdvėje, žmonėms atkreipiant dėmesį, kad mokslinės hipotezės yra grindžiamos įrodymais arba eksperimentine baze, paliekant tikėjimą Šventajame Rašte apreikštų tiesų išpažinimo sferai. Galima pasakyti ir taip, kad mokslo tiesų pagrindimui nėra jokio reikalo pasitelkti aukštesniosios tikėjimo sąmonės, neretai išeinančios už patirties ribų, resursų. Tai taip akivaizdu, kad mes iš inercijos pražiopsome faktą, kad Vakarų istorijoje iš tiesų jau ne vieną kartą buvo kviečiama tikėti mokslu, – šio fakto taip pat nederėtų apeiti!

Čia pat galime pateikti  kažką panašaus į apibrėžimą apie tai, kad mokslu paprastai yra kviečiama tikėti būtent tada, kai mokslo vardas yra ideologiškai nusavinamas kokios nors politinė grupuotė naudai, drauge visą mokslo infrastruktūrą nukreipiant prieš ideologiškai nepageidaujamus reiškinius arba politinius oponentus. Dar kitaip tariant, mokslu paprastai kviečiama tikėti tada, kai mokslas yra įpainiojamas į ideologines kolizijas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Mokslu kvietė tikėti dar XVII ir XVIII amžių Apšvietos filosofija, atstovaujanti III luomo arba, kitaip tariant, nekilmingųjų interesus, kovoje su privilegijuotais to meto visuomenėje bajorijos ir dvasininkijos luomais. Būtent Apšvietos filosofija sukūrė precedentą ypač radikaliam  mokslo ir religinės pasaulio interpretacijos priešpastatymui, šventai įtikėjusi, kad visuomenės pažangą galiausiai lemia mokslo žinių populiarinimas. Kaip atrodo, būtent tada užgimė posakis, kad mokslas yra šviesa, o ne mokslas – tamsa, bažnytininkus pavadinant tamsybininkais.

Apšvietos amžiaus filosofijos pozicijos yra tūkstančius kartus aptartos ir išnarstytos po kaulelį, taigi būtų nuodėmė dar kartą kalbėti apie tą minties sferą, kuri yra ne kartą apsvarstyta, išvaikščiota ir išvažinėta taip, tarsi viskas čia galop patampa suplūkta asla. Vis tik galbūt  reikėtų atkreipti dėmesį į ne tokią vienareikšmę kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio Apšvietos filosofijoje užgimusią iš esmės matematinę valstybės kaip bendrosios valios  santykyje su atskira individo valia sampratą, kai valstybė prieš atskirą individą iškyla kaip visų bendrijos individų valių suma -1 santykyje su nuogu vienetu. Todėl, be visa ko kito, čia laikomasi požiūrio, kad visa, kas skiria, individą ir valstybę, t. y patriarchalinė šeima ir patriarchalinė priklausomybė, bažnyčia, kitos žmonių organizuotumo korporacinės formos yra istoriškai netikslingi dariniai, kuriuos reikia panaikint.

Vilniaus Universitetas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Kita vertus, taip išlukštentas iš bendruomeniškumo formų atskiras žmogus dažnai praranda tą paskutinę apsaugos priemonę, kuri galėtų amortizuoti nemotyvuotą valstybės prievartą. Iš tiesų, istorinė patirtis rodo, kad ta pati Apšvietos filosofija, kuri suformulavo visuomenės demokratinio organizavimo pagrindinius principus, iš kitos pusės, korporacijos neigimu užtikrino palankios terpės autoritarizmo ar totalitarizmo atsiradimui išsaugojimą. Įdomu, kad Apšvietos filosofijos paruošta Didžioji prancūzų revoliucija buvo ne šiaip paprasta giljotinos šventė ir krikštas krauju, šios revoliucijos nusiteikimą mokslo labui rodo ir tai, kad to meto Prancūzija buvo padalinta į departamentus, žemėlapyje su liniuote nubraižius taisyklingus kvadratus.

Žodyne rasime maždaug tokį paaiškinimą, kad korporacija yra vadinama teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai ar luominiai interesai. Žinia, luominėje visuomenėje korporacija visų pirma buvo vadinami cechas ir gildija. Tačiau ir šiuolaikinėje beluomėje visuomenėje galime rasti korporacijos likučius, tarkime, universitetų autonomijos principo užtikrinime ir sėkmės lydimoje profsąjungų veikloje. Kaip jau buvo užsiimta, korporacijos adaptuotu pavidalu, pritaikant ją mūsų laikmečio sąlygoms, susigrąžinimas yra svarbus dalykas, siekiant realios žmogaus teisių apsaugos. Paprastai modernioje visuomenėje perdarytos korporcijos principo didžiausi gynėjai būna konservatorių partijos, o Lietuvoje yra visiškai atvirkščiai, čia konservatoriais besivadinantys politikai yra didžiausi universitetų autonomijos ir profsąjungų priešai.

Gerasis nykštukas. Slaptai.lt foto

Jau XIXa. viduryje atsirandančio pozityvizmo pradininkai, vieninteliu pozityviu žinojimu pripažindami tik specialiojo mokslinio pažinimo rezultatus, ne tik atsiriboja nuo religinės tikrovės interpretacijos, bet su dar didesne aistra siekia užginčyti filosofinės refleksijos prasmingumą, kai filosofija tuometės mokslų diferenciacijos sąlygomis buvo radusi pakankamai patogų prieglobstį žmogaus tikrovės, istorijos ir visuomenės problematikos aptarimo sferoje. Taigi nenuostabu, kad pozityvistinės mąstysenos kūrėjams ypač svarbu buvo pagrįsti mokslinio visuomenės pažinimo galimybę, tai suprantant kaip užduotį į visuomenės pažinimą perkelti tas metodologine procedūras, kurios jau yra pasiteisinusios gamtos pažinime ir sukuriant visuomenės mokslą pagal gamtos mokslų pavyzdį, drauge tokiu būdu siekiant išmušti filosofijai bet kokį jos prasmingumo pagrindą, paliekant jai nebent teisę toliau vegetuoti tik kaip muziejinei disciplinai be jokio realaus turinio.

Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau, kaip atrodo šių eilučių autoriui, tai, ko nepavyko padaryti pozityvistinės mąstysenos korifėjams, su trenksmu ir pertekliumi, tiesa, remdamiesi visai kitais pagrindais, padarė  marksizmo kūrėjai, pagal gamtamokslio pavyzdį užsimoję nustatyti geležinius istorijos dėsnius, o po to su žiaurių režimų pagalba pabandę įkišti žmonių gyvenimus į taip nustatytus visuomenė raidos ir funkcionavimo dėsnius. Žmogus, nesugebantis susitapatinti su tokiais visuomenės raidos dėsniais, geriausiu atveju buvo atpažįstamas kaip psichinis ligonis. Taigi, kaip atrodo bent man, mokslinis komunizmas yra karikatūrinė visuomenės aiškinimo perspektyva ne dėl to, kad tokiam aiškinimui iš tiesų trūksta reikiamo mokslinio pagrindimo, o greičiau dėl mokslinio požiūrio pertekliaus, įvertinat tą aplinkybę, kad jokia kita doktrina negali prilygti moksliniam komunizmui pagal nuoseklumą ir ypač brangintiną universalaus mokslo teorijoje sugebėjimą iki loginės pabaigos įvykdyti gamtos mokslų patirties perkėlimą į žmogaus tikrovės aptarimo sferą.

Už mokslinį komunizmą mokslingesnis gali būti nebent tik mokslinis ateizmas!

2021.11.22; 16:30

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
 
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
 
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
 
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
 
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
 
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
 
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.08; 00:30

Vyriausybė nusprendė nebetęsti judėjimo tarp savivaldybių ribojimo, antradienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
 
„Nuo vidurnakčio, (balandžio – ELTA) 7 dienos 00.00 valandos atveriamas judėjimas tarp visų savivaldybių. Šis ribojimas buvo grąžintas ribotam laikui, per Velykas“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
 
„Vyriausybė priėmė sprendimą šio ribojimo nebetęsti ir naudoti priemones, kurios yra susijusios su vakcinavimu, testavimu ir pačios visuomenės palaikymu“, – pridūrė sveikatos apsaugos ministras.
 
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje patvirtinti 686 nauji koronaviruso atvejai, mirė 6 žmonės. Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šiuo metu siekia 382,3 atvejo.
 
Šiuo metu karantino režimas yra pratęstas iki balandžio 30 dienos imtinai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 11:43

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nauji ribojimai, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, bus įvesti ilgesniam laikui nei dvi savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys po šeštadienį vykusio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
 
„Nekalbama apie tai, kad mes savaitei ar dviem savaitėms nusistatysime ribojimus. Kalbama apie tai, kad reikės ilgesnio laiko“, – žurnalistams Vyriausybės prieigose teigė A. Dulkys.
 
„Tokiems skaičiams, kokie šiuo metu yra Lietuvoje, ekspertai neturi net mokslinių tyrimų ar studijų, kurios galėtų mums patarti, kaip elgtis. Tai reiškia – situacija yra labai rimta“, – esamą epidemiologinę situaciją šalyje apibendrino sveikatos apsaugos ministras.
 
„Dabar reikia visiems kartu susivienyti, o negalvoti, kad aš elgsiuosi taip, kaip noriu, o kažkas už mane padarys ir pasieks tą tikslą“, – pažymėjo jis.
 
Visgi įrankių, kurių Vyriausybė artimiausiu metu ketina imtis stabilizuojant situaciją šalyje, A. Dulkys nekonkretizavo.
 
„Pagrindinis tikslas, kai yra valdomos krizės, negalima skleisti prieštaringų pranešimų visuomenei. Negalima sakyti nesuderintų pranešimų. Tad mes stengsimės komunikuoti kuo sklandžiau, kad visuomenė gautų tą žinią, kuri yra tikra ir už 3 valandų nekeičiama“, – sakė jis. 
 
Sudėtingą situaciją nulėmė stresas, užsitęsęs įgaliojimų perdavimas
 
A. Dulkys taip pat tvirtino, kad dieną anksčiau Vyriausybėje posėdžiavę ekspertai sutiko, kad būtina siekti tikslų, kuriuos jis penktadienį įvardino kaip esminius suvaldant situaciją.
 
Tarp tokių tikslų – siekis, kad kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiuoju turėję asmenys būtų kuo greičiau izoliuoti, kad teigiamų testų skaičius, nemažinant testavimo apimčių, nuo visų atliktų tyrimų neviršytų penkių procentų ir kad pačių atvejų skaičius būtų mažesnis nei 200 per dieną. Taip pat ministras deklaravo, kad bus siekiama, jog šimtas COVID-19 sergančių žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių.
 
„Jeigu mes visų tikslų nepasiekiame, nesugebame pasiekti, tai reiškia, kad mes pripažįstame pralaimėjimą virusui, ir mes pripažįstame, kad sveikatos apsaugos sistema eina visiško sugriuvimo link. Tad tam tikslui pasiekti reikės sutarti įvairias priemones“, – teigė jis.
 
A. Dulkys tokių priemonių nekonkretizavo, tačiau pažymėjo, kad jos bus susijusios su mobilumo ir judėjimo apribojimais.
 
„Manau, kad rytoj mes galėsime pasakyti. Dabar vyksta įtemptas darbas, analizė, diskusija“, – sakė ministras, atkreipdamas dėmesį, kad daugelis veiksnių lėmė itin blogą epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
 
„Įtampa, stresas, medikų bendruomenės nuovargis, rinkimų procesas, užsitęsęs įgaliojimų Vyriausybei perdavimas, šventinis periodas. Visa tai yra koks tik begali būti blogiausias kokteilis“, – apibendrino ministras.
 
Priesaiką penktadienį davusi I. Šimonytė šeštadienį susitinka su dešimčia savo Vyriausybės ministrų aptarti kitų metų biudžeto projekto bei COVID-19 valdymo klausimų.
 
Lietuva ketvirtą parą fiksuoja didesnį nei trys tūkstančiai užsikrėtimų koronavirusu skaičių per parą. Penktadienį, ištyrus 13 428 ėminius, nustatyta 3303 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.
 
Neatmeta griežtesnių karantino priemonių
 
Kaip penktadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė, nereikėtų atmesti galimybės, kad nuo pirmadienio Lietuvoje gali būti įvesti nauji karantino ribojimai. Sekmadienį kaip tik numatomas ir pirmasis Vyriausybės posėdis. Jis bus skirtas koronaviruso pandemijos valdymo klausimams.
 
Dar iki Seimui penktadienį patvirtinant Vyriausybės programą, I. Šimonytė ne kartą išsakė nuomonę, kad reikia griežtinti karantino sąlygas, jei norima suvaldyti pandemiją. COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimus I. Šimonytė aptarė penktadienį su ekspertais. 
 
Penktadienį A. Dulkys konkrečių priemonių neįvardino, tačiau minėjo, jog šios bus susijusios su karantinu ir žmonių judėjimo apribojimu, su gyventojų vakcinacija, pagalba gydymo įstaigoms, globos namų ir kitų rizikos objektų priežiūra. Galiausiai – su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbo optimizavimu.
 
Vyriausybės sprendimu karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.13; 06:00

Prezidentas susitinka su kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus A.Dulkiu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys teigia prezidentui Gitanui Nausėdai pateikęs pandemijos valdymo planą, sudarytą iš daugiau nei 130 skirtingų priemonių.
 
„Planas išėjo tikrai gana ilgas, virš 130 skirtingų priemonių, tačiau jos dar nėra viešinamos (…), jam dar trūksta kelių sudedamųjų dalių, nes, norint jo pilno, reikia turėti visą informaciją“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
 
Visgi kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus spaudos konferencijos metu detalizavo keletą plano sudedamųjų punktų.
 
„Pirmas žingsnis tai būtų harmonizuoti visas veikiančias valdymo struktūras: tiek tai, kas veikia prie prezidento, tiek (prie – ELTA) Vyriausybės, suvienyti visas savo veiklas ir komunikavimą į vieningą sistemą. Antras dalykas – reikėtų įsivertinti, kokia yra tikroji situacija su duomenimis, ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką kokybiškų duomenų, galbūt kažkokių duomenų dar neturime ir reikėtų tas spragas ištaisyti“, – žurnalistams teigė jis.
 
„Lygiai taip pat bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar galbūt yra nepilnai įgalintos, ir jas įgalinti, pataisyti, suteikti įgaliojimus ir motyvuoti tai daryti“, – pridūrė jis.
 
A. Dulkys taip pat teigė, kad viena priemonių plano grupė yra susijusi ir su pandemijos valdymui reikalingais rezervais.
 
„Tam tikra priemonių grupė yra susijusi su rezervais, ir kokia yra jų tikroji situacija tam, kad mes kuo greičiau galėtume pradėti naudotis antigenais, o vakcinavimas turėtų tapti kertine mūsų plano dalimi“, – kalbėjo A. Dulkys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:00