Sausio 13-osios minėjimas 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija skelbia nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. Nors prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Prokuratūra laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos prašė skirti ir KGB karininkui Michailui Golovatovui. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę. 

,,Vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą“, – paskelbė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Didžiausia bausmė skirta buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui bei Sausio 13-osios naktį Loretą Asanavičiūtę pervažiavusio tanko borto vadui Nikolajui Astachovui – 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

12 metų atėmimo bausmė skirta Vasilijui Kustrio, Genadijui Golubkovui, Valerijui Sibiriakovui, Vladimirui Demidovui, Sergejui Panikarovui, Aleksandrui Gomziakovui, Aleksandrui Sidorkovui, Eduardui Michailovui, Javgenijui Gavrilovui.

10 metų atėmimo bausmė skirta – Algimantui Naudžiūnui, Vladislavui Švedui, Romui Juchnevičiui, Jevgenijui Gavrilovui, Nikolajų Demidovą, Vasilijui Savvinui, Bogdanui Suščikui, Vladimirui Sofjinui, Sergejui Kosteckui, Vladimirui Sorokinui, Ivanui Šepiliovui, Vladimirui Šechovcovui, Ivanui Šepiliovui, Aleksandrui Zolotuchinui, Vladimirui Prokofevui, Sergejui Golovko, Sergejui Machovui, Konstantinui Usovui, Anatolijui Fefelovui, Aleksandrui Navozovui, Vladimirui Gončiarikui, Sergejui Voroninui, Aleksandrui Žitnikovui, Eduardui Roskovui Jurijui Ondai Albertui Galinaičiui, Olegui Abramovui, Nikolajui Sakarai, Anatolijui Urbanui, Anatolijui Kimui, Dmitrijui Filippovui, Dmitrijui Bolšakovui, Nikolajui Ogurcovui, Aleksandrui Korobočkinui, Aleksandrui Radkevičiui, Jevgenijui Čiudesnovui, Sergejui Fiodorovui, Olegui Morkovskij, Michailui Chabarovui, Jurijui Strašnenko.

8 metų – Viktorui Moroziukui. 

6 metų laisvės atėmimo bausmė skirta Ruslanui Junusovui, Anatolijui Lepichovui, Aleksejui Filimonovui. 

4 metų – Anatolijui Ivanickij, Aleksandrui Cepotai, Grigorijui Belousui, Genadijui Ivanovui, Vladimirui Uspenskij, Arkadijui Bajukovui, Viktorui Romančevskij, Viktorui Šulikovui, Genadijui Poltoraninui. 

Jurijui Meliui skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Karaliaučiuje gyvenantis Rusijos pilietis Lietuvoje buvo suimtas 2014 m. kovą. 

Skelbiant nuosprendį nualpo advokatas Algirdas Grinevičius. Teismas padarė pertrauką, iškviesti greitosios pagalbos medikai. 

Per Sausio 13 įvykius tėvo netekęs Robertas Povilaitis žurnalistams teigė, kad jam tai – istorinė diena. Jis pabrėžė neturįs jokių išankstinių lūkesčių. 

,,Svarbiausias dalykas yra, kad šis istorinis procesas vyksta, kad šiandien yra skelbiamas nuosprendis šitiems kaltinamiesiems (…) Manau, kad tai Lietuvai – istorinė diena, ir tarptautinei bendruomenei – istorinė diena“, – kalbėjo R. Povilaitis. 

Šioje byloje teismas kaip specialų liudytoją norėjo apklausti tuometį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, bet Rusija teismo šaukimo jam taip ir neįteikė. Pats M. Gorbačiovas viešai paneigė davęs įsakymą šaudyti. Pasak R. Povilaičio, tai rodo Rusijos valdžios atsainų bei neigiamą požiūrį į Sausio 13-osios įvykius. 

Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėjamų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų. Kaltinimai pareikšti 67 asmenims, kuriuos gina 126 valstybės paskirti gynėjai. Teismui nagrinėti buvo perduota daugiau nei 760 bylos tomų. Vien tik kaltinamasis aktas sudaro 16 tomų.

Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.03.28; 00:10