Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Baltijos šalys siekė pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu dar prieš jam susitinkant su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pasak jos, norėta užsitikrinti, kad Kremliui JAV lyderis perduos atitinkamas žinutes nuo Baltijos valstybių.
 
„Susitikome su Lietuvos draugu, su Baltijos šalių draugu, ir jo noras susitikti prieš jam susitinkant su Putinu, manau, yra labai reikšmingas. Tiesą sakant, ir prašėme susitikimo su Bidenu, nes žinojome, kad už poros dienų jis susitinka su Rusijos prezidentu. Ir kokios žinutės bus perduotos prezidento Bideno prezidentui Putinui, norėjome tai sužiūrėti iš anksto“, – „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, pažymėdama, kad Baltijos šalių lyderiai vieningai sutarė, kokias žinutes Maskvai turėtų perduoti J. Bidenas.
 
„Tiek prezidentas Nausėda, tiek Latvijos ir Estijos vadovai sakė iš esmės tą patį, kad Rusijai būtų duota aiškiai suprasti, kad Rusija kaimynystėje negali elgtis kaip savo kieme, kad turi gerbti kitų šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą (…), kad bet kokiu atveju NATO sąjungininkai bus ginami – tai yra pagrindinė mintis, kurią visi trys Baltijos šalių vadovai pabrėžė“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
 
Pasak jos, JAV prezidentas šiuos lūkesčius priėmė labai natūraliai ir pažadėjo apie tai užsiminti V. Putinui.
 
„Prezidentas Bidenas labai natūraliai tai priėmė. Sako taip, tai tikrai perduosiu Putinui, būkite visiškai užtikrinti“, – tikino A. Skaisgirytė.
 
J. Bideno ir V. Putino susitikimas numatytas trečiadienį Ženevoje. Tai bus pirmas jų susitikimas nuo JAV prezidento kadencijos pradžios.
Pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje J. Bidenas susitiko su Baltijos šalių lyderiais. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.15; 09:32

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentūra tikina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda artimiausiomis dienomis atsakys premjerei Ingridai Šimonytei, kuri pastarąją savaitę raštu informavo prezidentą apie savo poziciją dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
 
Tačiau, kaip leidžia suprasti vyriausioji G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė, prezidento atsakyme siurprizų nereikėtų laukti. Jos teigimu, Prezidentūrai ir toliau nekyla jokių abejonių, kad Lietuvai EVT toliau turėtų atstovauti tik prezidentas.
 
„Prezidentas premjerei atsakys į šį klausimą ir į šį laišką taip, kaip jis yra pažadėjęs. Mums kaip ir nekyla abejonių, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai turi atstovauti prezidentas, kaip, kad jam priklauso pagal Konstituciją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
 
„Atsakymas tikrai bus, tai dienų klausimas. Žinoma, neįmanoma, kad tai bus privatus atsakymas, jis bus komunikuojamas“, – pridūrė ji.
 
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigė, kad yra parašiusi G. Nausėdai laišką, kuriame deklaravo savo poziciją dėl trintis tarp Prezidentūros ir konservatorių įplieskusio Lietuvos atstovavimo EVT klausimo. Kaip tuomet teigė ministrė pirmininkė, jos pozicija dėl EVT atstovavimo – apie ką ji informavo ir prezidentą – yra tokia, kad prieš kiekvieną ES viršūnių susitikimą būtų galima nuspręsti, kas atstovautų šaliai EVT, atsižvelgiant į klausimų turinį.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Tačiau A. Skaisgirytė tikina, kad Prezidentūra ir toliau skeptiškai vertina tokią galimybę. Pasak jos, prezidentas turi glaudžiai bendradarbiauti su Vyriausybe derinant pozicijas, tačiau Lietuvai EVT atstovauti turi tik šalies vadovas.
 
„Derinant pozicijas, kokioms prezidentas atstovauja, bei vėliau Europos vadovams priėmus tam tikras politines nuostatas, jas įgyvendinant šalyse narėse, reikia labai glaudžiai dirbti su Vyriausybe“, – sakė ji, pažymėdama, kad būtent tokios praktikos šiuo metu ir yra laikomasi.
 
„Dėl labai glaudaus darbo su Vyriausybe prezidentas su premjere tariasi ir kalbasi kiekvieną kartą susitikę. Manome, kad tai turėtų likti ir ateityje“, – teigė S. Skaisgirytė.
 
Praėjusią savaitę Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovas G. Nausėda atstovavimo EVT klausimą su premjere aptars artimiausio judviejų susitikimo metu.
 
Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra iki šiol tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kuomet Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį išvykus į Briuselyje vykstančią Europos Vadovų Tarybą (EVT), jo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tvirtina, kad tarybos metu tikimasi pasiekti kelis tikslus, tarp kurių – galiausiai susitarti dėl ES sankcijų baltarusiams, atsakingiems už smurtą šalyje.
 
A.Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva nebuvo informuota, kokie mūsų šalies piliečiai buvo įtraukti į Baltarusijos atsakomąjį sankcionuojamų asmenų sąrašą.
 
„Lietuva siūlo kelis konkrečius punktus – pirma, kviečiame, kad įvyktų prezidento rinkimai skaidriai, demokratiškai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams. (…) Reikalaujame, kad būtų nutrauktas smurtas prieš taikius gyventojus – reikalavimas išlieka. Trečia, tikimės, kad Europos vadovams pavyks sutarti dėl to, kad turi būti įvestos sankcijos Baltarusijos pareigūnams, kurie arba klastojo rinkimus, arba naudojo smurtą prieš savo gyventojus“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė A. Skaisgirytė.
 
Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos, sprendimas, ar viešinti sankcionuojamų asmenų sąrašą, yra kiekvienos valstybės pasirinkimas.
 
„Deja, negavome laiško ir sąrašo, kas iš Lietuvos pusės yra įtrauktas į šituos sankcionuojamų asmenų sąrašus. Baltarusija laikosi tokios politikos, kad neinformuoja sankcionuojamų asmenų apie tai, kad jie įtraukti į sąrašą. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, demonstruoja atvirumą – mūsų sąrašai yra viešai prieinami ir paskelbti“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, tikimasi, kad Europos vadovams pavyks susitarti dėl sankcionuojamų asmenų sąrašo patvirtinimo.
 
„Kalbame apie 40 Baltarusijos pareigūnų, kurie būtų įtraukti“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
 
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė apie simetriškas sankcijas Latvijai, Lietuvai ir Estijai. Tai atsakas į sankcijas,
 
kurias šios valstybės įvedė Minskui, naujienų agentūrai BelTA sakė ministerijos atstovas Anatolijus Glazas. Į kiekvieną sąrašą įtraukiama po maždaug 100 pareigūnų, kuriems nuo šiol draudžiama įvažiuoti į Baltarusiją.
 
Rugpjūčio 31 dieną Baltijos šalys įvedė sankcijų 30-čiai Baltarusijos pareigūnų. Penkerių metų trukmės įvažiavimo draudimas buvo įvestas ginčijamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, vidaus reikalų ir teisingumo ministrams, generaliniam prokurorui, prezidento administracijos atstovams, Centrinei rinkimų komisijai ir nacionalinio saugumo agentūroms.
Rugsėjo 25 dieną šalys sankcijas išplėtė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.01.09:00

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, parodo, jog Rusija ciniškai primena apie prieš šešerius metus įvykdytą Krymo aneksiją.
 
A. Skaisgirytė taip pat pažymi, kad Lietuva ES turi bendraminčių, raginančių palikti įvestas sankcijas Kremliui.
 
„Kalbant apie Donbasą, Normandijos ketvertukas rinkosi ne taip seniai ir dar sykį buvo pakartota – Minsko susitarimai tebegalioja, juos reikia vykdyti. Rusija turi atitraukti savo pajėgas. Deja, vietoje to, matome dar vieną jėgos proveržį. Iš tikrųjų labai ciniškas būdas paminėti šešerius metus nuo Krymo aneksijos pradžios“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
 
Jos teigimu, ES yra daugiau šalių, siekiančių, kad situacija Ukrainoje nebūtų pamiršta, o įvestos sankcijos Rusijai paliktų galioti.
 
„Turime bendraminčių, ir mūsų bendraminčiai pirmiausia yra Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija. Kitaip sakant, regioninės šalys, kurios supranta, kas darosi Ukrainoje, ir bendromis pastangomis siekia europiniu mastu kalbėtis apie tai, kad Ukrainos reikalas nebūtų pamirštas.
 
Po tiek laiko gali kilti iniciatyvų, kad gal jau Rusija buvo pakankamai nubausta, gal jau reikia atšaukti sankcijas. Ne. Sankcijos buvo įvestos dėl to, ką Rusija darė Ukrainoje, ir kol nepajudėjo Ukrainos reikalas, tol nemanome, kad sankcijos gali būti atšauktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
 
„Europos lyderiai įvedė sankcijas, ir jos kol kas yra išlaikomos. ES nėra ta institucija, kuri kalbėtų apie kažkokias karines poveikio priemones. Turime tik politines ir jos yra naudojamos“, – pridūrė ji.
 
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.20; 11:01

Penktadienį Helsinkyje vyko Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijų politikos direktorių konsultacijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Asta Skaisgirytė susitiko su Suomijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktoriumi Jukka Salovaara.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimo, susitikimo metu aptarti aktualūs užsienio ir saugumo politikos klausimai, dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo darbotvarkė.

Politikos direktorė A. Skaisgirytė teigė, kad „Lietuva pasirengusi toliau stiprinti dvišalius santykius su Suomija bei gilinti Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą“. Konsultacijų metu didelis dėmesys skirtas saugumui Baltijos jūros regione užtikrinimui, tolimesniam santykių su JAV stiprinimui, energetinių iššūkių sprendimui. Politikos direktoriai aptarė kovos su hibridinėmis grėsmėmis, strateginės komunikacijos, Rytų Partnerystės klausimus. Susitikimo metu sutarta, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentuotas poreikis tęsti sankcijas.

A. Skaisgirytė taip pat aplankė Helsinkyje įsikūrusį Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centrą. Susitikime su direktoriumi tarptautiniams ryšiams J. Mustonenu aptarti Centro tikslai, veikla, ateities planai. Sutarta, kad artimiausiu metu Lietuva atsiųs ekspertą nuolatiniam darbui šiame Centre kaip indėlį jo veikloje.

2018.01.28; 00:02