Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Prezidentūros nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsiprašo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, jei jo interviu išsakyti pasvarstymai apie delsimą skiepytis galėjo įžeisti.
„Atsiprašau, jei mano žodžiai įžeidė ponią Nausėdienę. Tokios intencijos neturėjau, tik atsakiau į klausimą, užduotą man per ilgą interviu. Mano pagrindinis rūpestis – žmonės, kurie nesutinka skiepytis“, – fe Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
isbuke penktadienį rašė ministras.
Kiek anksčiau į G. Landsbergio duotame interviu išsakytą pastabą, kad svarbiausi valstybės žmonės nepasiskiepydami gali siųsti dvejones keliančius signalus, labai aštriai sureagavo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas patarė konservatorių lyderiui padaryti išvadas ir nesivelti į politines intrigas.
„Man labai apmaudu, kad jaunas politikas Gabrielius Landsbergis nuėjo tokiu žemu, nepadoriu keliu ir ima kaltinti žmones, net iki galo nesuvokdamas situacijos. Ir net nemėgindamas jos suvokti. Norėtųsi palinkėti, nes visgi žmogus dar gana jaunas, kad jis visgi padarytų tam tikras išvadas ir suvoktų, kad politika yra ne tik intrigų kūrimas, mezgimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas“, – teigė prezidentas, kartu pridurdamas, kad, pasirinkus tokią retoriką, politikams vėliau gali tekti nusivilti.
„Tai yra daugiau, nes reikės visa tai po savęs palikti, o kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, – bus ganėtinai nuviliantis momentas. Jeigu taip atsitiks, tai jau nebe politika, tai žodis, kuris taip pat prasideda raide p ir baigiasi raide a, tik jis ilgesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Landsbergis interviu Eltai svarstė, kad faktas, jog G. Nausėdienė iki šiol dar nepasiskiepijo, visuomenėje gali sukurti dvejones, kurias, pažymi jis, būtina išsklaidyti.
„Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo, gali būti, tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
Tai, kad pirmoji šalies ponia vis dar nepasiskiepijo, šią savaitę rašė portalas „Delfi“. Kaip skelbė portalas, Prezidentūra jį informavo, kad 56-erių metų G. Nausėdos žmona skiepysis netrukus. Taip pat pažymėjo, kad D. Nausėdienė pasitiki visomis ES ir Lietuvoje registruotomis vakcinomis nuo COVID-19.
Prezidentas pasiskiepijo kovo mėnesį „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcina.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija.
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Europos vaistų agentūrai (EVA) paskelbus, jog kraujo krešuliai yra itin retas „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinos šalutinis poveikis, skiepijimas šia vakcina ir toliau bus tęsiamas.
„Matyt, labai svarbu pabrėžti, kad toje EVA išvadoje nenustatytos jokios papildomos rizikos vyrams ir nustatytos, noriu pabrėžti, itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų, todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresniems nei 60 metų lieka nepakitęs“, – trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
„Taigi, vakcinacija „Vaxzevria“ arba labiau mums vis dar įprastu pavadinimu „AstraZeneca“ vakcina bus tęsiama“, – informavo jis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekviena vakcina, vaistas ar medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau, pasak jo, svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą.
„Ir būtent EVA aiškiai pasisako, kad „Vaxzevria“ vakcinos nauda net ir įvertinus papildomus itin retus šalutinius poveikius vis tiek yra didesnė nei su ja susijusios rizikos“, – akcentavo jis.
Visgi A. Dulkys pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ir toliau galės pasirinkti, kokio gamintojo vakcina nori skiepytis.
„Tiesiog visi, sutikę vakcinuotis „Vaxzevria“ vakcina bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti trečią-šešioliktą dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė jis.
Ministro teigimu, šiuo metu tiesiog „svarbiausia, kad visa ši papildoma informacija artimiausiu metu pasiektų visus vakcinavimo centrus ir gydytojus.“
„AstraZeneca“ vakcina. EPA – ELTA nuotr.
Airija sekmadienį sustabdė gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, pasirodžius pranešimams apie po skiepo susidarančius kraujo krešulius.
„Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra laikinai stabdomas nuo šio sekmadienio, kovo 14 d., ryto“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Toks sprendimas priimtas po Nacionalinio patariamojo imunizacijos komiteto (NIAC) rekomendacijos stabdyti skiepijimą. Pasak komiteto atstovų, rekomendacija yra pateikta „prevenciškai, sulaukus pranešimo iš Norvegijos vaistų agentūros apie keturis naujus sunkaus kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepijimo“.
„Nėra nustatyta ryšių“ tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių atvejų, o stabdymo imtasi „laukiant tolesnės informacijos“, pranešime teigė Airijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Ronanas Glynnas.
Paskutinį kartą trečiadienį atnaujintais oficialiais duomenimis, Airijoje iki šiol panaudota 570 tūkst. visų vakcinų dozių, iš jų 109 tūkst. – „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
„AstraZeneca“ atstovas savo ruožtu teigė, kad „mūsų saugumo duomenų analizė, apimanti 17 mln. panaudotų vakcinos dozių, nerodo padidėjusios kraujo krešulių rizikos“.
„Tokių atvejų skaičius tarp paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina yra net mažesnis nei būtų atsiradę natūraliai, neskiepytiems gyventojams“, – tvirtinama „AstraZeneca“ pranešime.
5 mln. gyventojų turinčioje Airijoje nuo COVID-19 mirė 4 534 žmonės.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba– apie „AstraZeneca“ vakciną. EPA-ELTA nuotr.
Viešojoje erdvėje pradėjus sklisti informacijai, kad Lietuvoje vyresni žmonės nebus skiepijami vakcina „AstraZeneca“, nes neva trūksta duomenų apie jos saugumą, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad ši žinia yra neatitinkanti tikrovės. Taip pat pabrėžia, kad vakcina yra registruota Europos vaistų agentūros. Tai reiškia, kad ji yra saugi, efektyvi ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
Keturių klinikinių tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje (JK), Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad vakcina „AstraZeneca“ saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų.
„Vakcinos saugumas buvo įrodytas keturiuose klinikiniuose tyrimuose. EVA savo skaičiavimus dėl vakcinos efektyvumo parėmė duomenimis iš dviejų tyrimų: vienas jų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kitas – Brazilijoje. Kituose dviejose tyrimuose buvo nustatyti mažiau nei 6 COVID-19 ligos atvejai, tad toks skaičius buvo per mažas, kad būtų galima apskaičiuoti vakcinos veiksmingumą“, – teigė VVKT patarėja, EVA Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto (angl. CHMP) narė Simona Stankevičiūtė.
Anot S. Stankevičiūtės, dauguma minėtų keturių klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų. Kol kas dar nėra pakankamai duomenų, kad EVA galėtų pateikti tikslų skaičių, koks yra vakcinos veiksmingumas tarp vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje pastebimas imuninis atsakas ir remiantis kitų vakcinų patirtimi, tikimasi, kad vakcina bus veiksminga ir šioje amžiaus grupėje.
Taip pat S. Stankevičiūtė priminė, kad bendras vakcinos „AstraZeneca“ saugumo vertinimas yra pagrįstas visų 4 klinikinių tyrimų, atliktų Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, bendrais tarpinės analizės duomenimis. Buvo analizuojami 23 745 tiriamųjų duomenys (18 metų ir vyresni). Tiriamieji stebimi buvo vidutiniškai 62 dienas po antros dozės suleidimo.
Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į vakciną buvo skausmingumas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, bendras negalavimas ir kiti. Dauguma šių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai praeidavo per kelias dienas po vakcinos. Po antros dozės nepageidaujamos reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės negu po pirmos. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių reaktogeniškumas buvo silpnesnis ir užfiksuotas rečiau.
„Moderna“ vakcinos siunta. EPA-ELTA nuotr.
Estiją pasiekė pirmoji JAV kompanijos „Moderna“ sukurtos vakcinos siunta, kurią sudaro 1 200 dozių. Tai trečiadienį pranešė šalies Sveikatos departamentas.
„Atnaujintais duomenimis, sausio mėnesį mes gausime 2 400 „Moderna“ vakcinos dozių, – pareiškė Socialinių reikalų ministerijos vicekanclerė Maris Jesse. – Dar 14 400 dozrių turėtų būti atgabenta į Estiją vasario mėnesį, bet mes būsime tikri dėl siuntų apimties tada, kai jos bus išsiųstos“.
Iš viso Estija turi gauti 234 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, kurių pakaks 117 tūkst. žmonių paskiepyti. Anksčiau Estija užsisakė 1,33 mln.
Didžiosios Britanijos ir Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos dozių, 300 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių ir 603 876 „Pfizer“ ir „BioNTech“ kompanijų vakcinos dozes.
Nuo gruodžio 27 d. Estijoje „Pfizer“ vakcina paskiepytas 13 481 gyventojas.
Šalyje nuo pandemijos pradžios koronavirusas nustatytas 34 991 žmogui, mirė 301 infekuotasis.
Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso yra saugi vyresniems žmonėms. EPA-ELTA nuotr.
Viena iš perspektyviausių vakcinų nuo koronaviruso saugiai padeda sukelti patikimą imuninę reakciją į koronavirusą ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių organizme, rodo ketvirtadienį paskelbti Oksfordo universiteto ir Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos klinikinių tyrimo rezultatai.
2-ojo etapo klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių organizme ši vakcina sukėlė mažiau šalutinių poveikių nei jaunesnių žmonių organizme.
Vakcinos kūrėjai tikino, kad šiuo metu atliekami platesnio masto 3-ojo etapo tyrimai.
Įprastai nuo vakcinų susiformuojantis imunitetas yra silpnesnis vyresnių žmonių organizme, o tai lemia didesnį senjorų pažeidžiamumą ligoms.
„Būtent todėl svarbu, kad vakcinos nuo COVID-19 būtų ištirtos su šios amžiaus grupės žmonėmis, kuriems taip pat būtų teikiamas prioritetas skiepijant“, – sakė Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš tyrimo autorių Andrew Pollardas. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „The Lancet“.
Šios vakcinos 2-ojo etapo tyrime dalyvavo 560 žmonių. 240 iš jų buvo vyresni nei 70 metų amžiaus, jie buvo padalyti į tris grupes. Pirmajai grupei suleista viena vakcinos dozė, antrajai – dvi, o trečiajai grupei suleistas placebas.
Imuninė reakcija į vakciną buvo įvertinta skiepijimo dieną, o tada dar keletą kartų per kelias savaites.
Tyrėjų teigimu, visų amžiaus grupių tyrimo dalyviams susidarė panašus imunitetas.
„Tyrimas rodo, kad imuninė reakcija buvo sukelta visose amžiaus grupėse, įskaitant vyresnių nei 70 metų amžiaus dalyvių grupę. Kadangi vyresni žmonės bus skiepijami vieni pirmųjų, kai vakcina bus prieinama, tai – gera žinia“, – tyrimo rezultatus komentavo Sautamptono universiteto, kuris nedalyvavo tyrime, mokslininkas Michaelas Headas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu iš viso 48 vakcinos nuo koronaviruso pasiekė tyrimų su žmonėmis etapą.
Šį mėnesį buvo paskelbti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ bendrovių kuriamų vakcinų 3-ojo etapo rezultatai, kurie parodė, kad abi vakcinos sukuria efektyvų imunitetą nuo COVID-19.
