Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos ir JAV vyriausybės stengiasi viena kitą paremti ir surasti viena kitai argumentų, kaip užvilkinti karinę paramą Ukrainai. Tokį jų elgesį lemia pagrindo jau seniai nebeturinti Rusijos baimė, tačiau laiko delsimui jau nebėra.
Taip Eltai sakė vieno iš žymiausių JAV analitinių centrų „Atlantic Council“ vyresnioji ekspertė, buvusi viena iš šio centro Eurazijos instituto vadovių Melinda Haring. Ji lankėsi Užsienio reikalų ministerijos organizuojamame „Sniego susitikime“.
Tokiomis įžvalgonis M. Haring dalijosi komentuodama penktadienį Vokietijoje, karinėje Ramšteino bazėje įvykusį viršūnių susitikimą, kuriame taip ir nebuvo priimtas sprendimas siųsti vokiškus tankus į Ukrainą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas aiškino, kad Berlynas pasiųs „Leopard“ tankus į Ukrainą tik tuo atveju, jei pirmieji savo „Abrams“ tankus ten pasiųs amerikiečiai. Pastariejji teigia, jog amerikietiški tankai reikalauja sudėtingos priežiūros bei ilgo pasirengimo juos naudoti, todėl jų siuntimas neturėtų didelės karinės reikšmės.
Taigi, kai kurios Europos šalys, kurios taip pat turi vokiškus tankus, pavyzdžiui, Lenkija, paskelbė, jog vis vien siųs juos į Ukrainą, nelaukdamos Vokietijos palaiminimo tai daryti.
„Tai kažkokia nesibaigianti frustracija, o ją lemiantys dalykai vyksta užkulisiuose. Jake‘as Sullivanas (JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais – ELTA) ir jo partneris Vokietijoje nuolatos bendrauja vienas su kitu ir vienas kitam stengiasi numušti ryžtą bei ūpą, atkalbinėti vienas kitą nuo šio sprendimo, paremti vienas kito nenorą tai daryti. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Man atrodo, kad būtent tai ir yra pagrindinis dalykas – jie vienas kitą savotiškai dengia, remia. Jie dažnai kalba ir vienas kitam suranda argumentus, kodėl reikia delsti. Taigi, mes dėlto dabar ir esame įstrigę aklavietėje“, – Eltai sakė M. Haring.
Pasak ekspertės, būtent dabar Ukrainai reikia duoti ne tik tankus, bet ir kitą sunkiąją ginkluotę, reikalingą puolimui.
„Būtent dabar yra laikas tai daryti, prieš tai, kai Rusija persigrupuos ir sutelks naujas jėgas su tūkstančiais mobilizuotųjų.
Žinome, kad Rusija savo puolimą pradės šį pavasarį. Taigi, ukrainiečiai turi smogti dabar. O tam jiems reikia papildomos sunkiosios ginkluotės. Tačiau dabar mes matome daugybę išsisukinėjimų nuo to, kad jiems padėtume. Vašingtonas dengia Berlyną, Berlynas dengia Vašingtoną. Bent aš taip matau padėtį“, – tvirtino pašnekovė.
Ji ragino JAV administraciją žengti pirmąjį žingsnį, kuris atimtų iš vokiečių paskutinius argumentus, kodėl nereikia „išlaisvinti „Leopardų“.
„Kodėl amerikiečiams neduoti ukrainiečiams poros „Abrams“ tankų, jei tai padėtų išlaisvinti „Leopardus“? Tai – vienas pagrindinių klausimų, kuriuos mes kėlėme „Sniego susitikime“. Tankai vokiški Leopard 2. Youtube.com
Administracija atsako, kad tai būtų beprasmiška kariniu požiūriu – jų neišeitų tinkamai prižiūrėti, jie vartoja per daug degalų. Tačiau juk galima pasiųsti du tankus, kaip simbolį. Jeigu tai išlaisvins „Leopardus“, padarykite tai. Būtent tai ir būtų esminis dalykas“, – sakė ekspertė. Pasak jos, pagrindinė tokio elgesio priežastis – Rusijos baimė. M.Haring teigė, jog tiek JAV, tiek tokių valstybių, kaip Vokietijos, valdžioje vis dar bijoma „eskalacijos“, to, jog karas gali išsilieti per sienas, imti grasinti ne tik kitoms Europos valstybėms, bet ir tapti pasauliniu atominiu karu.
„Tačiau mes neturėtume bijoti. Rusija visuomet grasina ir gąsdina. Ji nuolatos grasina branduoliniu smūgiu ir niekados savo grasinimų neišpildo.
Žinoma, mes neturime būti beatodairiški ir nutrūktgalviai. Tačiau tankų siuntimas neperžengia jokios „raudonosios linijos“, kuri net neegzistuoja. Ši JAV administracija nuolatos teisindavosi, kodėl negalime siųsti vis sunkesnės ginkluotės. Tačiau esminis dalykas – jokia „raudona linija“ neegzistuoja“, – sakė M. Haring.
Ji pridėjo, jog, jos nuomone, nuolatinį Vokietijos delsimą priimti ryžtingus sprendimus gali lemti ir išskaičiavimas, jog ji galės pirmoji grįžti prie „įprasto biznio“ su Rusija po to, kai baigsis karas.
Paklausta, kaip vis dėlto baigsis „Leopard“ istorija, ji prognozavo, kad po kelių savaičių Vokietija vis dėlto leis kitoms šalims siųsti šiuos tankus į Ukrainą, nors pati greičiausiai jų ir nepasiųs.
M. Haring, kalbėdama apie strateginį visų Vakarų mąstymą Rusijos atžvilgiu, teigė, jog jis keičiasi, tačiau pernelyg lėtai.
„Manau, kad apie esminius strateginio mąstymo pokyčius vis dėlto galime kalbėti. Aš tikiu prezidentu Joe Bidenu, kai jis nuolatos kartoja, kad mes būsime ten tiek, kiek reikės. Bet ar tie pokyčiai vyksta pakankamai sparčiai? Ne. Aš nuolatos dėl to kritikuoju J. Bideno administraciją. Mano nuomone, ji veikia per lėtai, vilkdama kojas.
Amerikiečių karinė kolona. Vytauto Visocko nuotr.
Deja, manau, kad jūs teisus – Vakarų mąstymas išlieka iš esmės reaktyvus. Jis keičiasi tik po naujos Bučos, Borodiankos, po naujo Dniepro bombardavimo“, – sakė ekspertė.
Pasak jos, toks Vakarų delsimas kelia ir vis didesnį pyktį Ukrainos visuomenėje, kuri vis labiau kenčia nuo karo.
„Auga pyktis ir nusivylimas Vakarais. Jie padeda Vakarams kovoje su Rusija, jie silpnina Rusiją. Mes norime apmokėti didelę dalį to karo sąskaitos, tačiau patys aukotis nesame pasiryžę“, – sakė M. Haring.
ELTA klausė JAV ekspertės, ką ji mano apie tai, jog tiek JAV politikoje garsėja raginimai sustabdyti arba apskritai nutraukti paramą Ukrainai, o lėšas verčiau nukreipti Amerikos reikmėms.
„JAV Kongrese visada buvo stipri bendra abiejų partijų koalicija, kuri remia Ukrainą. Ji neišnyks ir tai man teikia daug vilties. Net, nepaisant visos Donaldo Trumpo administracijos beprotybės, bendra politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu buvo iš esmės gera. Tačiau tas augantis skepticizmas išties yra ir šį procesą reikia atidžiai stebėti“, – sakė M.Haring.
Ji paminėjo įtakingo konservatyvaus analitinio centro „The Heritage Foundation“ neseną ataskaitą, kurioje visiems konservatyviems JAV parlamentarams nurodoma neberemti J. Bideno administracijos prašymų skirti papildomą finansavimą Ukrainai, o ankstesni paramos Ukrainai paketai vadinami „nepagrįstais“ ir „neskaidriais“.
„Taigi, ta grupuotė Respublikonų partijos viduje toliau puls paramą gynybai ir tai procesas, kurį tikrai turėsime atidžiai stebėti. Aš maniau, kad parama Ukrainos gynybai bus neliečiama bent iki J. Bideno administracijos kadencijos pabaigos. Tačiau jie tai vis vien puls, aiškindami, kad išleidžiame tam per daug pinigų, kuriuos verčiau turėtume išleisti keliams Montanoje. Dar labiau nerimauju dėl pavojaus Ukrainos biudžeto rėmimui. Juk tai pinigai, kurie leidžia išgyventi pačiai Ukrainos valstybei. Tai – daugiau nei vien tik ekonomikos palaikymas. JAV pernai skyrė 9 milijardus ir tai leido veikti mokykloms, geležinkeliams, išmokėti pensijas. Ukraina nėra žlugusi valstybė, tai ne Afganistanas ir didele dalimi tai yra būtent dėl šitos paramos biudžetui. O daliai respublikonų labai nepatinka ši parama. Tad šiemet šiai paramos Ukrainai daliai kils tikrai didelė grėsmė“, – sakė M. Haring.
Klausiama, kiek ši tendencija gali plėstis, ji teigė, jog padėtis dabar daugmaž stabili, be to, su radikaliausiais respublikonais mėginama kalbėtis bei derėtis šiuo klausimu.
„Tačiau aš nežinau, ar jie girdi kokius nors argumentus ir juos priima. Aš manau, kad jie nelaiko Ukrainos tikra šalimi. Jie mano, kad Ukraina yra politinis futbolas, kurio pagalba galima įmušti įvarčius prezidentui J. Bidenui.
Tai – vienas iš baisiausių dalykų, kuriuos aš matau šiose diskusijose. Jie nežino nei kas yra Buča, nei Dniepro bombardavimas, jiems apskritai tai nesvarbu.
Aš visą gyvenimą esu respublikonė, bet aš šiandien nebeatpažįstu savo partijos. Jie atrodo tarsi pamiršę Šaltąjį karą. Jie nepagalvoja, kaip buvęs prezidentas Ronaldas Reaganas elgtųsi tokioje situacijoje. Tai iš tiesų gąsdina. Senieji argumentai, kurie buvo naudojami kalbant su konservatyvių pažiūrų, į gynybos klausimus orientuotais politikais, dabar neturi jokios prasmės ir efekto“, – sakė M. Haring.
Kaip kitą „problemą“ ji paminėjo dešiniąją JAV žiniasklaidą, pirmiausia – televizijos kanalą „Fox news“, kuris kursto priešiškumą Ukrainai.
O paklausta apie paties karo eigą šiais metais, ji nedrįso prognozuoti, ar Ukraina tikrai gali šiemet jį laimėti.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visi nori, kad Ukrainai šiais metais laimėtų. Bet ar tai pavyks, labai priklauso nuo mūsų, Vakarų. Itin daug – nuo Vašingtono.
Rusija nebegali pasiekti didelių pergalių mūšio lauke, nors dabar žūtbūt stengiasi tai daryti. Jie meta viską į Bachmutą, tačiau jų aprūpinimo grandinės, kariuomenės kovinė dvasia – prastos būklės. Nežinia, kiek V. Putinas dar gali mobilizuoti žmonių. Galbūt tiek, kiek jam reikės, tačiau aš manau, kad gali būti pasiektas taškas, kai visuomenė ims su tuo nebesutikti.
Žiema buvo šilta ir ne tokia sunki, kaip tikėjomės. Europa išlaikė vienybę ir tai labai svarbu. Ukrainiečiai kaunasi kaip padūkę. Bet jie pavargę, jiems dar daug visko reikia, o mane labai neramina tas visuomenėje augantis pyktis“, – sakė JAV ekspertė.
Rusija „nepageidautina“ užsienio organizacija paskelbė JAV analitinį centrą „Atlanto taryba“ (Atlantic Council). Šio centro veikla kelia pavojų Rusijos konstitucinei tvarkai ir saugumui, paskelbė generalinė prokuratūra.
Rusijoje politiškai aktyvios organizacijos, kurios visiškai arba iš dalies yra finansuojamos užsienio, nuo 2012 metų įstatymu verčiamos registruotis „užsienio agentais“. Tai smarkiai riboja jų darbą. 2015-aisiais prezidentas Vladimiras Putinas, be to, pasirašė dar vieną įstatymą, kuriuo remiantis, užsienio nevyriausybinės organizacijos gali būti įvertintos ir kaip „nepageidaujamos“.
Iki šiol „nepageidaujamomis“ paskelbtos, pavyzdžiui, tokios organizacijos, kai JAV milijardieriaus George‘o Soroso fondai ir Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio remiamos organizacijos. Dar dešimtys organizacijų, tarp jų – daug žmogaus teisių organizacijų, priskirtos „užsienio agentams“.
Stopfake.org nuotraukoje: klaidinantys, meluojantys, dezinformuojantys Rusijos pranešimai ir pareiškimai.
Spalio 2–4 dienomis Vašingtone vyksta JAV analitinio centro „Atlantic Council” organizuojamas globalus forumas strateginės komunikacijos ir kovos su dezinformacija klausimais.
“Demokratinės valstybės turi turėti viską apimančią strategiją kaip kovoti su dezinformacija. Turime dar labiau susitelkti ir imtis veiksmų, kurie atgrasytų galimas dezinformacijos atakas ateityje,” – sakė forume kalbėjęs Ministro Pirmininko patarėjas nacionalinio saugumo ir vidaus politikos klausimais Arnoldas Pikžirnis.
“Lietuva turi ilgametę patirtį, kaip atpažinti ir atsispirti Kremliaus dezinformacijai. Mūsų visuomenė pati ėmėsi veiksmų, kurie demaskavo daugybę melagingų naujienų ir koordinuotų informacijos atakų iš užsienio šalių. Lietuvoje gimęs elfų judėjimas ar žurnalistų ir ekspertų iniciatyva demaskuok.lt stiprina ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono atsparumą propagandai iš užsienio,” – pažymėjo premjero patarėjas.
A.Pikžirnis taip pat atkreipė dėmesį ir į kitas hibridines grėsmes, įskaitant ir investicijas į strateginius ekonomikos sektorius, kuriomis gali būti siekiama ne ekonominių, bet politinių tikslų. Pasak jo, viską apimanti strategija kovoje su dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis turi užkirti kelią kišimuisi į mūsų vidaus politiką ir apsaugoti mūsų visuomenes, jeigu nenorime turėti daugiau Solisberių.
„Atlantic Council” jau antrus metus iš eilės organizuoja forumą strateginės komunikacijos klausimais, kuriame dalyvauja JAV Kongreso nariai, Administracijos pareigūnai, užsienio šalių strateginės komunikacijos vadovai, žymūs žurnalistai, ekspertai, akademikai. Šiais metais forume Vašingtone dalyvauja ir privačios kompanijos tokios kaip Facebook ar Twitter.
Forumo partneriais šiemet yra Lietuvos Respublikos ambasada JAV, taip pat Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir JAV kompanija Twitter.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Amerikoje metu
Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.
Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“.
KAM vadovo Raimundo Karoblio vizitas į JAV buvo sėkmingas
Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.
Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.
Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.
Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.
Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.
Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.
KAM nuotraukos
1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu
2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio
3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).
4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Kovo 28 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su aukšto lygmens saugumo ir gynybos srities ekspertais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikimo metu ministras akcentavo Baltijos regioną supančių grėsmių kompleksiškumą, pristatė Lietuvos Vyriausybės prioritetus stiprinat krašto apsaugą.
Ministras R. Karoblis pažymėjo, jog JAV parama stiprinant atgrasymą ir teikiant saugumo užtikrinimo priemones Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas pamatinių saugumo garantų regione.
Susitikimo su JAV ekspertais metu krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasikeitus saugumo aplinkai, turi keistis ir NATO. „NATO turi adaptuotis prie pasikeitusios saugumo aplinkos. Būtina ne tik atgrasyti, bet ir būti pasiruošus greitai reaguoti į bet kokią galimą grėsmę. Atgrasymas ir pasirengimas apima viską – ir pajėgų buvimą mūsų šalyje bei regione, ir pasirengimą greitai atsiųsti papildomas sustiprinimo pajėgas, ir gebėjimą greitai priimti sprendimus Aljanso viduje“, – sakė R. Karoblis.
Ministras su JAV saugumo ekspertais taip pat diskutavo apie kibernetinį saugumą, priešišką propagandą informacinėje erdvėje, Lietuvos institucijų įsitraukimą stiprinant saugumo situaciją Lietuvoje.
JAV saugumo ir gynybos ekspertai iš JAV analitikos centrų „Atlantic Council“ ir „Heritage Foundation“ bei Kongreso tyrimų centro lankosi Lietuvoje pagal Krašto apsaugos ministerijos kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centru „Atlantic Council“ vykdomą projektą „Saugumo stiprinimas ir kova prieš konvencines ir hibridines grėsmes Šiaurės Rytų Europoje“.
Šis JAV ekspertų vizitas yra viena iš bendrame projekte numatytų veiklų, kurio metu JAV ekspertai susipažindinami su saugumo situacija Lietuvoje ir regione, Lietuvos nacionalinių gynybos pajėgumų vystymu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo priemonėmis, NATO ir JAV saugumo užtikrinimo priemonėmis Lietuvoje ir regione.
Vykdant projektą numatomos ir „Atlantic Council“ ekspertų publikacijos projekto tematika, konferencija Vašingtone bei baigiamasis projekto metu parengtų įžvalgų ir rekomendacijų pristatymo renginys Vilniuje. Bendradarbiaudama su įtakingu JAV analitikos centru Krašto apsaugos ministerija šiuo projektu siekia aktualizuoti ir įtvirtinti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus JAV politinėje darbotvarkėje, gauti rekomendacijas dėl papildomų JAV ir NATO saugumo ir atgrasymo priemonių užtikrinimo Lietuvoje, trūkstamų pajėgumų vystymo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
