Povas. Slaptai.lt nuotr.
Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti dvi naujas dienas: balandžio paskutinį šeštadienį – Tarptautinę veterinarijos dieną ir spalio 4-ąją – Pasaulinę gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, dieną. Kengūra. Slaptai.lt foto
Tokį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis kartu su įvairioms frakcijos atstovaujančiais parlamentarais.
Tarptautinė veterinarijos diena skirta paminėti ir atsidėkoti visiems veterinarinės medicinos specialistams už jų darbą, rūpestį gyvūnų sveikata ir gerove.
Lietuvoje minint Pasaulinę gyvūnijos dieną tradiciškai vyksta paramos renginiai, kurių metu skatinama aukoti ir rinkti lėšas gyvūnų prieglaudoms ir organizacijoms, besirūpinančioms gyvūnų gerove. Taip pat organizuojamos diskusijos, skirtos pabrėžti gyvūnų gerovės ir sveikatos svarbą, vykdomos edukacinės programos, skirto Prie tvoros. Slaptai.lt foto
s supažindinti gyventojus su gyvūnų teisėmis ir jų apsauga.
Idėja siūlyti Seimui įteisinti naujas atmintinas atsirado siekiant dalinai atsižvelgti į Svetlanos Katkauskienės peticiją Seimo Peticijų komisijai, kuria ji siūlė į atmintinų dienų sąrašą įtraukti su gyvūnų elgesio sutrikimais dirbančiųjų specialistų profesijos dieną.
Susidomėjimas. Slaptai.lt foto
Nors šiai peticijai nebuvo pritarta, tačiau politikai atkreipė dėmesį į tai, kad atmintinų dienų sąraše nėra įrašyta nei Tarptautinė veterinarijos diena, kurią tradiciškai švenčia gausi Lietuvos veterinarijos gydytojų bendruomenė, nei Pasaulinė gyvūnų diena ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, šventė, kuriai paminėti jau ne vienerius metus Lietuvoje organizuojami įvairūs renginiai.
Stirnos. Slaptai.lt foto
Atmintinų dienų įstatymo pataisas kartu su E. Pupiniu teikia Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Kazys Starkevičius, Kęstutis Mažeika, Vigilijus Jukna, Linas Jonauskas.
ELTA primena, kad birželio 8 d. 77 atmintinų dienų sąrašas pasipildė naujomis dienomis. Prie tokių reikšmingų dienų Seimas priskyrė dar 12 dienų.
Avinas. Slaptai.lt nuotr.
Pagal priimtas naujas Atmintinų dienų įstatymo nuostatas, sausio 4-ąją minėsime Pasaulinę Brailio rašto dieną, vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną, vasario 27-ąją – Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną, kovo 1-ąją – Tarptautinę žmonių su negalia vežimėlio dieną, balandžio 2-ąją – Pasaulinę autizmo supratimo dieną, gegužės 5-ąją – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, rugpjūčio pirmąjį šeštadienį – Bitininkų dieną, rugsėjo 23-iąją – Tarptautinę gestų kalbų dieną, spalio 10-ąją – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 15-ąją – Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, lapkričio 16-ąją – Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių dieną, gruodžio 3-iąją – Tarptautinę žmonių su negalia dieną.
Šias naujas atmintinas dienas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen, Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, Seimo nariai Gintautas Paluckas ir Robertas Šarknickas.
Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atmintinų dienų sąraše atsirado naujos septynios dienos. Tai nutarė Seimas, priėmęs Atmintinų dienų įstatymo pataisas. Už jas praėjusį ketvirtadienį balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 16.
Seimo sprendimu, vasario 11 d. bus Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena; kovo 15 d. – Lietuvos žydų gelbėtojų diena ir Pasaulinė vartotojų teisių diena; kovo 30 d. ‒ Prokuratūros diena; balandžio 26 d. – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena; birželio 23 d. ‒ Tarptautinė valstybės tarnautojų diena; spalio 29 d. ‒ Teismo ekspertų diena.
Dėmesio sulauks kai kurių profesijų atstovai
Vasario 11 d. yra Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena, nes 1919 m. vasario 11 d. buvo įsteigtas Lietuvos kalėjimų departamentas ir nuo šios dienos buvo atverstas nepriklausomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos istorijos puslapis.
Kovo 30 d. paskelbta atmintina Prokuratūros diena, nes 1990 m. kovo 23 d. Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos prokuroras.
Birželio 23 d. pasirinkta minėti Tarptautinę valstybės tarnautojų dieną, nes 2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl valstybės tarnautojo dienos paminėjimo birželio 23 d. Šią dieną visa tarptautinė valstybės tarnautojų bendruomenė mini profesinę šventę.
Spalio 29 d. – Teismo ekspertų diena, nes 2002 m. spalio 29 d. buvo priimtas Teismo ekspertizės įstatymas, reglamentuojantis teismo ekspertų veiklą.
Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 m. kovo 15 d. Europos Sąjungoje (ES) ši diena dar vadinama Europos vartotojų diena. Šią dieną už vartotojų teises atsakingos institucijos, vartotojų gynimo organizacijos visame pasaulyje organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus, atkreipti dėmesį į vartotojų teisių pažeidimus.
1970 m. balandžio 26 d. įsigaliojo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), kuri rūpinasi intelektinės nuosavybės plėtra ir pasauliniu teisiniu reguliavimu, konvencija, ir šią dieną PINO nariai nusprendė paskelbti pasauline intelektinės nuosavybės diena.Lietuvoje intelektinės nuosavybės diena minima nuo 2000 m., organizuojami įvairūs renginiai, konferencijos ir kt. Manoma, kad tai yra puiki proga atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės svarbą.
Šių atmintinų dienų iniciatorė Teisingumo ministrė parlamentarė Ewelina Dobrowolska sako, kad jos padės sutelkti šių profesijų bendruomenę, atkreipti visuomenės dėmesį į jų sudėtingą bei atsakingą kasdieninį darbą. Taip pat siekiama didinti šių profesijų prestižą ir patrauklumą.
Siekiama įvertinti Lietuvos žydų gelbėtojų nuopelnus
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei pasiūlius, į atmintinų dienų sąrašą įrašyta Lietuvos žydų gelbėtojų diena, kuri bus minima kovo 15 d. Birželio sukilimo 70-mečio minėjimas Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.
Tokiu būdu siekiama įvertinti Lietuvos žydų gelbėtojų nuopelnus žmogiškumui ir Lietuvos valstybei. Projekto iniciatorių nuomone, jų žygdarbiai verti išskirtinės valstybės ir visuomenės pagarbos.
Pasak Seimo narės P. Kuzmickienės, Lietuvos žydų gelbėtojai – žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė, bet išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų gyvybe.
Kovo 15-oji pasirinkta prisimenant Oną Šimaitę. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.
Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius, lapkričio 3 d. (ELTA). Seimas svarstys Teisingumo ministrės Seimo narės Ewelinos Dobrowolskos ketvirtadienį pateiktas šešias naujas iniciatyvas dėl atmintinų dienų sąrašo papildymo.
Jeigu Seimas pritartų, vasario 11 d. būtų Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena; kovo 15 d. – Pasaulinė vartotojų teisių diena; kovo 30 d. ‒ Prokuratūros diena; balandžio 26 d. – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena; birželio 23 d. ‒ Tarptautinė valstybės tarnautojų diena; spalio 29 d. ‒ Teismo ekspertų diena.
Už tai numatančias Atmintinų dienų įstatymo pataisas ketvirtadienį po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 22 parlamentarai.
Įveikęs svarstymą Seimo komitetuose, projektas į Seimo salę turėtų sugrįžti gruodžio 6 d.
Įstatymas numato, kad „atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu“.
Šiemet jau antrą kartą oficialiai minėsime skaudžią istorinę datą – Romų genocido atminimo dieną. 2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją ,,Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą, ir paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena.
Pernai Seimas šią dieną įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą.
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vykęs romų genocidas padarė didelę žalą Lietuvoje gyvenusiems romams ir paliko skaudžius pėdsakus jų atmintyje. 1942 m., nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje prasidėjus masiniams romų areštams, sulaikyti romų kilmės asmenys buvo gabenami į koncentracijos stovyklas ir darbams į Vokietiją bei Prancūziją.
Iš Lietuvos darbams buvo deportuota maždaug tūkstantis romų, dauguma jų grįžo atgal į Lietuvą. Romai buvo žudomi ir Lietuvos teritorijoje.
Daugiausiai romų buvo sušaudyta Pravieniškėse, taip pat romai buvo žudomi netoli Švenčionių, Šalčininkų rajone, Kauno IX forte, Paneriuose ir kitur. Istorikų vertinimu, nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje nužudyta ne mažiau kaip 500 romų, arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Ne visi atvejai buvo žymimi dokumentuose, todėl spėjama, kad šis skaičius gali būti ir didesnis. Dalis iš Lietuvos išvežtų romų buvo įkalinti Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, kurioje 1944 m. rugpjūčio 2 d. buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių.
Europoje gyvena apie 10–12 mln. romų. Jie sudaro didžiausią etninę mažumą Europoje ir yra Europos kultūros ir vertybių dalis.
Istorikų teigimu, romai yra diskriminuojama etninė grupė, amžiams bėgant praradusi galimybę išsaugoti savo kultūrą.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Valerijaus Simuliko teigimu, šios dienos minėjimas labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, nes tai tampa svarbia romų identiteto kūrimo dalimi. Tai vienas iš veiksmingų būdų atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į skaudžius istorijos faktus ir pagerbti šio nusikaltimo aukas.
Algimantas Zolubas, šios analizės autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1941 m. birželio sukilimo diena – Birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.
Ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą – istorinį akcentą? Turime pareiškimą „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti.
Štai jis: „Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais. „Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. priimto, per Kauno radiją paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ tekstas yra įrašytas Kauno radiofono garso plokštelėje Decelith 36251, kuri saugoma Lietuvos vaizdo ir garso archyve, saugojimo Nr. 2772.
Vilniuje Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų rūpesčiu minėjimas jau treti metai iš eilės vyko Nepriklausomybės aikštėje, vyksta Kaune ir kitose Lietuvos vietose, tik valstybiniu lygmeniu neskiriama ir minutė pagerbti 2000 žuvusių sukilimo dalyvių atminimą.
2016 m. birželio 23 d. Seimas, užuot „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimą“ savo nutarimu įteisinęs kaip mūsų vadavimosi iš okupacijos istorinį akcentą – Valstybės aktą, svarstė ir balsavimui pateikė rezoliuciją-pareiškimą, tačiau net tokiai rezoliucijai-pareiškimui nebuvo pritarta (už – 31, prieš – 1, susilaikė – 45). Pasigirdus iš pasisakančiųjų, kad Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė gali būti siejami su žydų genocido pradžia, vienam Seimo nariui pasiūlius ją ta kryptimi redaguoti, Seimas redagavimui pritarė.
Pritrūkus argumentų Sukilimui ir Laikinajai vyriausybei mesti šešėlį, pasitelkta absurdiškai pritempta sąsaja su žydų genocido pradžia. Tiek Sukilimo paskelbimas, tiek Laikinosios vyriausybės veikla niekaip nėra susijęs su žydų genocido pradžia. Genocidas vyko pagal nacių planus Laikinajai vyriausybei nedalyvaujant ir jos neatsiklausus. Sukilimo skelbėjus ir Laikinąją vyriausybę tuomet reikėtų kaltinti ir už anuomet vykusias Rainių, Pravieniškių, Juodupės, Panevėžio gydytojų žudynes, nes jų pradžia sutapo su Sukilimo paskelbimu.
Jei Sukilimas įtrauktas į Minėtinų dienų sąrašą, jei tą dieną mini visuomenė, tai sukilimą jau esame įvertinę kaip teigiamą reiškinį. Tiek Lietuvoje, tiek JAV, kur Sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, šešėlis dėl žydų genocido pradžios Sukilimui ir Laikinosios vyriausybės vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas. JAV atstovų rūmų Teisės komiteto Imigracijos pakomisės pirmininkas Jashua Eilbergas 1975 metų sausio 13 d. oficialiai kreipėsi raštu į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininką Algimantą Gečį informuodamas, kad kaltinimai J.Brazaičiui ir J. Šlepečiui yra nepagrįsti ir patikino, kad šis dokumentas padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tie du vyrai ir jų draugai turėjo patirti. Tačiau kažkam įtampas ir nusivylimus teberūpi skatinti, kažkokią naudą iš to išpešti.
Yra kita akivaizdžiai esminė, ne menama, o reali priežastis. Šiuo balsavimu Seimas parodė nuoseklų palankumą LKP atžvilgiu – Seimo posėdyje 2016 m. birželio 9 d. partijos nepasmerkę ir neįvardinę nusikalstama, Tautos genocidą vykdžiusia organizacija, dauguma balsavo prieš arba susilaikė, nes sukilimas buvo nukreiptas prieš sovietinį okupantą, o pastarojo organizatorė ir įkvėpėja buvo SSRS Komunistų partija, kurios padalinys buvo LKP, taigi balsuojant už rezoliucijos priėmimą, drauge būtų smerkiamas ir SSRS KP padalinys – LKP. Todėl ir prisireikė rezoliucijos redagavimo. Balsuoti už redaguotą rezoliuciją Seimas nusprendė birželio 28 d. Tačiau redaguotos rezoliucijos redakcinė grupė nepateikė, todėl dėl jos balsavimas neįvyko, taigi liko galioti Seimo sprendimas – rezoliucijai-pareiškimui nepritarti.
Rezoliucijomis paprastai išreiškiami siekiai, įpareigojimai, padėties vertinimai, nesuteikiantys sankcijos privalomai juos vykdyti, todėl valstybės aktais nelaikomi. Taigi Seimas pasinaudojo tokiu dokumento statusu, savo aukščiausios valstybės institucijos galiomis, ir, tarsi pingpongo kamuoliuką atmetė, grąžino 2015 m. gegužės 22 d. konferencijai, vietoj Seimo nutarimo paskelbti „Birželio sukilimo deklaravimą Valstybės teisės aktu.
Praėjo metai, išrinktas naujas Seimas 2017-06-27 savo rezoliucija ryžosi pasmerkti ir įvardyti LKP kaip nusikalstamą represinę organizaciją. Štai ji:
Lietuvos Respublikos Seimas,
minėdamas 1941 m. birželio 14-osios Sovietų Sąjungos okupacinio režimo vykdytų tremčių 76-ąsias metines;
pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo;
primindamas, kad panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo ir kad šio proceso metu buvo įvertinti ne tik atskirų nacių režimo lyderių ar veikėjų padaryti nusikaltimai, bet ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama;
sveikindamasjungtinę 2015 m. lapkričio mėn. 5d. Baltijos šalių Teisingumo ministrų deklaraciją, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pripažinta būtinybė tinkamai įvertinti okupacinio komunistinio režimo padarytą žalą ir užtikrinti, kad ateities kartos įgautų pilną supratimą apie okupacinio laikotarpio nusikaltimus ir jų vykdytojus.
įsitikinęs, kad siekiant adekvataus tarptautinio sovietinių okupacinių nusikaltimų įvertinimo, pati Lietuva turi būti atlikusi viską, kas yra būtina, kad tokie nusikaltimai būtų politiškai ir teisiškai įvertinti nacionaliniu lygiu;
pabrėždamas, kad 1998 m liepos mėn. 16 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS Valstybės Saugumo Komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ 1-uoju straipsniu buvo konstatuota, kad „SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB – toliau VSK) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje“;
primindamas, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes (Kuolelis ir kiti prieš Lietuvą, Ždanoka prieš Latviją, kt. bylos);
atsižvelgdamas į 1949 m. vasario mėn. 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaraciją, kurioje paskelbta, kad „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, yra nelaikoma teisine partija“;
pažymi, kad Lietuvos komunistų partija (LKP) sovietinės okupacijos laikotarpiu (1940–1941 m. ir 1944–1990 m.) šalyje įtvirtino diktatūrą, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi SSKP valios reiškėja ir įgyvendintoja srities organizacijos teisėmis bei yra atsakinga už šias SSRS okupacines valdžios priemones: Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizaciją ir konfiskaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą;
konstatuoja, kad SSKP padalinio Lietuvoje Lietuvos Komunistų partijos veikloje galimai yra nusikalstamos veiklos požymių, organizuojant ir per pavaldžias represines struktūras vykdant nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus – genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus;
kviečiaLietuvos Respublikos Vyriausybę, vadovaujantis susiklosčiusia Lietuvos įstatymų leidybos tradicija vertinant Sovietų Sąjungos represines struktūras Lietuvoje (žr. įstatymą „Dėl SSRS Valstybės Saugumo Komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“), kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija;
pabrėžia, kad šioje rezoliucijoje yra sprendžiama Lietuvos Komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o konkrečių asmenų, vykdžiusių ar dalyvavusių vykdant okupacinio režimo nusikaltimus, baudžiamosios atsakomybės klausimas yra sprendžiamas šiuo metu galiojančiais, baudžiamąją atsakomybę realizuojančiais įstatymais.
Balsavo Seimo nariai 78 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 1, susilaikė – 24, rezoliucijai pritarta. Tai sveikintinas, pagarbos vertas naujo Seimo žingsnis, liudijantis išrinktųjų apsivalymą nuo komunistinio paveldo. Kadangi tariami kliuviniai „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ įteisinti Respublikos teisės aktu jau pašalinti, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga 2017-07-12 kreipėsi į LR Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su raginimu 1941 m. birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ teisiškai įvertinti ir paskelbti LR teisės aktu.
Visuomenė viliasi, kad netrukus bus žengtas ir antras, įtvirtinantis Valstybės raidai svarbų Birželio 23-sios istorinį akcentą teisės aktu, žingsnis.
Diskutuotini atrodo ir minėtojo LR Seimo “balsavimo mašinos” suštampuoti argumentai, jog tą Gegužės 3-iosios konstituciją būtina įteisinti, kad galėtume pretenduoti į LDK palikimą, kaip tariamai buvusį labai pažangų.
Tačiau kas tik rimčiau susipažįsta su tuo dokumentu, pamato, kad jis daugiau rodo tuometinį net valstybės valdymo sampratos atsilikimą, žmonių beteisiškumą negu pažangą.
