Protestai prieš klimato kaitą – visame pasaulyje. EPA – ELTA nuotr.

Likus kelioms dienoms iki Pasaulio klimato konferencijos Madride, šimtai tūkstančių žmonių penktadienį visoje planetoje išėjo į gatves, reikalaudami saugoti klimatą. Protestai prasidėjo Australijoje ir nusirito per Aziją ir Europą – vyko daugiau kaip 150 šalių.
 
Australijos Sidnėjaus mieste, kurį dėl netoliese liepsnojančių miškų vėl dengė tiršti dūmai, šimtai moksleivių ir aktyvistų susirinko prie valdančiosios partijos būstinės. Demonstrantai klimato kaitą kaltino dėl gaisrų, kurie jau ne vieną savaitę alina Australijos pietrytinę dalį. „Jūs sudeginsite mūsų ateitį“ – buvo parašyta ant vieno plakatų.
 
Į švedų klimato aktyvistės Gretos Thunberg raginimą protestuoti žmonės atsiliepė ir Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Japonijos sostinėje Tokijuje šimtai demonstrantų žygiavo per pramoninį Šinjuko rajoną. Smogo kamuojamoje Indijos sostinėje Naujajame Delyje dešimtys moksleivių ir studentų protestavo prie Aplinkos ministerijos.
 
Protestuotojai ragina mažinti šilumos efektą, skatinantį klimato kaitą – atšilimą. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 630 000 žmonių. Berlyne protestas pritraukė 60 000 dalyvių, Hamburge – 55 000, Miunchene – 33 000.
 
Varšuvoje, Budapešte, Atėnuose, Romoje ir Kopenhagoje ypač jauni žmonės reikalavo didesnių pastangų saugant klimatą. Prancūzijoje virtinė protestų buvo nukreipti ir prieš perdėtą vartojimą – klimato streikas sutapo su „juoduoju penktadieniu“, kai prekybos koncernai vilioja pirkėjus nuolaidomis, o įsigytų prekių siuntimas sukuria papildomas teršalų emisijas. Ispanijos sostinėje Madride aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ išskleidė plakatą, kuriame besaikis vartojimas prilyginamas klimato krizei.
 
Europos Parlamento užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, anot europiečių, kova su klimato kaita parlamentarams turi būti didžiausias prioritetas. 11 ES šalių ši tema buvo minima dažniausia. ES mastu 32 proc. respondentų reikalavo klimato apsaugą įrašyti pirmuoju darbotvarkės punktu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 05:00

Visuotinis atšilimas aplenkė branduolinio karo šešėlį ir tapo didžiausia žmoniją kamuojančia grėsme, įspėja buvęs Kolumbijos prezidentas ir 2016 m. Nobelio taikos premijos laureatas Juanas Manuelis Santosas.
 
„Po Antrojo pasaulinio karo visas pasaulis susidūrė su branduolinio karo grėsme“, – Pasaulio žaliosios ekonomikos viršūnių susitikime Dubajuje sakė užkietėjęs aplinkosaugininkas J. M. Santosas.
 
„Branduolinio karo grėsmė išlieka, bet turime kai ką užtikrinto ir gerokai blogesnio. Tai yra klimato kaita. Jei nesiimsime veiksmų, žūsime. Turime veikti, kad išgyventume“, – įspėjo jis.
 
Už savo pastangas užbaigti 50 metų vykusį Kolumbijos pilietinį karą 2016-aisiais Nobelio taikos premija apdovanotas J. M. Santosas taip pat sulaukė pagyrų už savo žaliąją politiką.
 
Konferencijoje susirinkę ekspertai ragino imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų. Paryžiuje beveik visos pasaulio valstybės sutarė neleisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti labiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su iki pramonės revoliucijos buvusia temperatūra.
 
Ekspertai taip pat paragino imtis veiksmų mažinant anglies emisiją ir sparčiau įgyvendinti atsinaujinančios energetikos projektus bei įvesti mokesčius anglies taršai.
 
„Kai kurios šalys vis dar mano, kad judėjimas žaliosios ekonomikos link yra prabanga. Iš tiesų, tai tapo savotišku klausimu – būti ar nebūti“, – sakė Pasaulio žaliosios energetikos tarybos pirmininkas Mohamedas Kafafy, suorganizavęs konferenciją kartu su Dubajaus miesto valdžia.
 
M. Kafafy teigimu, iš anglies mokesčių gautos lėšos turėtų būti naudojamos žaliosios ekonomikos ir atsinaujinančių išteklių iniciatyvoms skatinti.
 
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šį mėnesį paragino daugiausiai pasaulyje klimatą teršiančias per artimiausią dešimtmetį įvesti mokesčius anglies emisijoms, kurie siektų 75 dolerius už toną. Taip esą klimato kaita būtų sulaikyta.
 
Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiria įvairūs ūkio sektoriai, nuo energetikos iki gamybos, laivybos ir žemės ūkio.
 
Mokesčiai anglies emisijai galėtų paskatinti verslą sumažinti taršą. TVF teigimu, tokie mokesčiai yra pats efektyviausias būdas kovoti su visuotiniu atšilimu.
 
Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas klimato kaitai Ovais Sarmadas įspėjo, kad pasaulis susiduria su egzistencine krize.
 
„Turime visus susitarimus, įstatymus ir įrankius. Dabar turime pagerinti jų įgyvendinimą“, – tvirtino O. Sarmadas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 06:30

Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr. 

16-metė aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume rėžė emocingą kalbą ir paragino imtis neatidėliotinų priemonių prieš klimato kaitą. „Aš noriu, kad jūs imtumėtės veiksmų, lyg degtų jūsų namas, – kalbėjo švedė forume penktadienį. – Suaugusieji vis sako: mes turime suteikti jauniems žmonėmis viltį. Bet man nereikia jūsų vilties. Aš noriu, kad jus ištiktų panika, kad jaustumėt baimę, kokią aš jaučiu kiekvieną dieną“.

Mandagumų laikai baigėsi, pabrėžė 16-metė diskusijoje apie klimato kaitą. „Dabar metas aiškiai kalbėti. Išspręsti klimato krizę yra didžiausias ir sudėtingiausias iššūkis, su kuriuo kada nors yra susidūrusi žmonija, – sakė paauglė. – Tokiose vietose, kaip Davosas, žmonės mielai pasakoja sėkmės istorijas. Tačiau jų finansinė sėkmė turi neįsivaizduojamą kainą. Ir klimato kaitos klausimu turime pripažinti, kad mums nepavyko“.

Davose, kaip ir visur, kalba eina tik apie pinigus, kalbėjo G. Thunberg. Atrodo, kad pinigai ir augimas yra vienintelės prasmė. O kadangi klimato krizė yra krizė, kuri iki šiol nėra pripažinta krize, daugelis žmonių nesuvokia jos padarinių.

Vis dėl to dar yra galimybių veikti, kalbėjo jaunoji aktyvistė. Tai esą supranta net mažas vaikas. „Mes turime sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – sakė 16-metė. Tačiau apsispręsti turi kiekvienas. Esą nėra pilkųjų zonų, kai kalbama apie išgyvenimą.

G. Thunberg į Davosą iš Švedijos atvažiavo traukiniu – nes skrendant lėktuvu išskiriama daug CO2 ir tai kenkia aplinkai. Paauglė aktyviai ragina kovoti su klimato kaita. Ji kiekvieną penktadienį prie parlamento Stokholme dalyvauja akcijoje „Mokyklos streikas už klimato išsaugojimą“. Ši akcija jau sulaukė pasekėjų visame pasaulyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 06:16

Kodėl prasidėjo karas Sirijoje? Kodėl į Europą plūsta pabėgėliai? Kam naudinga brangi nafta? Kada visa tai baigsis?! Atsakymai yra daug sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visi jie glūdi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione.

Sausiausias periodas per 900 metų

Mokslininkai nebesiginčija, kad klimatas Žemėje šyla. Tai fiksuoja viso pasaulio meteorologai, ir neigti tai būtų labai drąsu. Kaip šylančio klimato iliustracija dažnai vaizduojami tirpstantys ledynai, bet tolimoje Šiaurėje žmonės negyvena ir tų vietų pokyčiai aktualiausi baltosioms meškoms. Visai kitaip yra karščiausiose pasaulio vietose, kur gyventojų tiršta ir net menki klimato svyravimai veikia milijonų gyvenimus. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

NASA studija parodė, kad Artimųjų Rytų regione 1998–2012 m. laikotarpis buvo pats sausiausias nuo 1100 metų. Per tuos metus iškrito 10–20 proc. mažiau kritulių nei per bet kurį kitą istorijai žinomą to regiono tarpsnį. Sausra susijusi su dideliu karščiu. Makso Plancko instituto mokslininkai suskaičiavo, kad Artimųjų Rytų regione nepakeliamai karštų dienų skaičius nuo 1970 m. išaugo dvigubai, o amžiaus viduryje tokių dienų padaugės dar keturis kartus. Karštis ir sausra lemia didėjančią oro taršą. Dykumų dulkių dalelių skaičius atmosferoje padvigubėjo.

Dideli karščiai jau dabar yra didžiulis iššūkis, pirmiausia Persijos įlankos šalims, o ateityje grėsmės tik dar labiau didės. Dubajuje, Abu Dabyje, Irano pakrantėje fiksuojami karščio rekordai. Dėl vyraujančių vėjų iš jūros atnešamas drėgnas oras įkaista ir žmonėms tampa nepakeliamas. Kaip aiškina Vilniaus universiteto dėstytoja Judita Liukaitytė, kai santykinis drėgnumas aukštas, net ir prakaituojant žmogui sunku atvėsti, taigi organizmas jaučiasi dar blogiau. Esant 35 laipsnių karščiui ir 80 proc. santykiniam drėgnumui, žmogus jaučia 54 laipsnių kaitrą. Mokslininkai fiksuoja vis daugiau dienų, kai Persijos įlankos pakrantėse tiesiog tampa pavojinga ilgai būti lauke, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir ligoniams.

SOS: vandens ir maisto!

Karštis, smėlio dulkės ir sausra niekaip nesuderinama su našiu žemės ūkiu. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje vis mažėja žemės plotų, tinkamų augalininkystei, ką jau kalbėti apie gyvulių auginimą. Maroke dabar ūkininkaujama tik trečdalyje to ploto, kur buvo ūkininkaujama anksčiau. Tas pats Alžyre ir Mauritanijoje. Saudo Arabija ir kitos dykumų šalys beveik visą reikalingą maistą importuoja jau 40 metų!

Pasaulio išteklių institutas skelbia, kad iš 33 labiausiai vandens trūkumo kamuojamų šalių 14 yra Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl vis didėjančių karščių senka upės, mažėja požeminio vandens, taigi kyla ir jo kaina. Vanduo Magribo ir Levanto šalyse vadinamas baltuoju auksu. Naftos turtinguose Katare, Omane ar Bahreine vandens trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų, bet šios šalys turtingos ir kaip nors gali tai spręsti. O ką daryti skurdžioms valstybėms, tokioms kaip Jemenas?

Dauguma Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių jau daugybę metų dirbtinai mažina vandens ir maisto kainas. Vyriausybės bijo savo visuomenių, todėl daro viską, kad žmonės bent jau nebadautų, nes trūkstant maisto neramumai garantuoti. Bahreine valdžia subsidijuoja 30 proc. jautienos ir net 70 proc. avienos kainos. Šioms ir kitoms būtiniausių prekių subsidijoms išleidžiama per 30 proc. viso šalies biudžeto. Tai daroma dešimtmečius, ir net tik Bahreine, bet ir Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitur. Iki šiol maisto piginimo programos buvo finansuojamos už naftą gaunamais pinigais. Įdomu, kad maistas atkeliauja daugiausia iš tų šalių, kurios tą naftą perka! Kritus gamtinių išteklių kainai, Artimųjų Rytų vyriausybės neišgali palaikyti žemų maisto kainų, todėl jau ieškoma būdų, kaip didinti mokesčius ir mažinti subsidijas.

Blogas oras pranašauja konfliktą

Pasaulio išteklių institutas rėžė tiesiai – vandens trūkumas buvo pagrindinis veiksnys, sukėlęs Sirijos pilietinį karą! Iki konflikto Siriją alino didelės sausros ir blogi derliai, todėl apie 1,5 mln. žmonių per trumpą laiką iš kaimo vietovių persikraustė į miestus, kur laukė didelis nedarbas ir prastos gyvenimo sąlygos. Galiausiai tai išvirto į protestus prieš Vyriausybę ir tarpusavio vaidus.

Klimato pokyčių įtakos konfliktams neneigia ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kalbėdamas apie Sirijos karą, jis tiesiai nenurodė klimato kaitos kaip pagrindinės priežasties, bet sutiko, kad Siriją kamavusi „sukrečianti sausra blogą situaciją padarė dar blogesnę“.

Jau ir dabar daugumą regiono šalių – Libiją, Egiptą, Jemeną, Palestiną – kamuoja konfliktai. Neseniai regionas išgyveno Arabų pavasario neramumus. Naujas iššūkis yra žemos naftos kainos, kurios kaitina atmosferą ir tik skatina tarpusavio nesutarimus, tokius kaip Saudo Arabijos ir Irano priešiškumas.

Artimuosiuose Rytuose bus ankšta

Maža to, kad regionas patiria sudėtingus klimato pokyčius, trūksta maisto bei vandens, dar prisideda ir demografiniai iššūkiai. Dėl vyraujančių kraštutinių pakraipų islamo srovių įtakos šeimos vis dar susilaukia daug vaikų. Nors gimstamumo lygis mažėja, kol kas žmonių daugėja sparčiai. Saudo Arabijos gyventojų nuo 10 mln. 1980 m. išaugo iki 28 mln. 2010 m., panaši situacija ir kaimyninėse valstybėse.

Pasaulio bankas jau ne kartą įspėjo Levanto ir Magribo valstybes, kad joms būtina atsikratyti priklausomybės nuo naftos, spręsti chronišką jaunimo nedarbo problemą, reformuoti švietimą, pritraukti investicijų ir diegti inovacijas. Deja, šalys, ypač tos, kurios turtingos gamtinių išteklių, ilgai nenorėjo klausyti patarimų.

Artimiausioje perspektyvoje visam regionui prognozuojamas nedidelis ūkio augimas, bet spartus gyventojų daugėjimas, o kylant pragyvenimo lygiui didės priklausomybė nuo naftos eksporto ir visų kitų prekių importo. Žemės ūkio specialistai skaičiuoja, kad Artimųjų Rytų šalys kasmet importuoja maisto už 35 mlrd. dolerių ir per 20 metų šis skaičius padvigubės. Ar ateityje regionas sugebės brangiai parduoti dukart daugiau naftos?

Mokslininkai ir sociologai skelbia, kad vienas labiausiai dėl klimato kaitos kenčiančių regionų yra Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika. Kuo labiau šils oras, tuo bus sudėtingesnės gyvenimo sąlygos. Norint prisitaikyti prie gamtos, reikės milžiniškų investicijų, o pagrindinis vietos ūkio sektorius – naftos pramonė – neatrodo turintis šviesią perspektyvą. Ar regione bus pakankamai išteklių išgyventi vis didėjančiai visuomenei? Labai tikėtina, kad alternatyva taps masinė emigracija į kitus kraštus, pirmiausia į turtingą ir senėjančią Europą.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.30; 06:34