Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
 
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
 
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
 
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
 
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.10; 06:00

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
 
Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo TS-LKD frakcijos nariai Stasys Šedbaras, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė ir socialdemokratas Julius Sabatauskas.
 
Jų nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės atleidimas iš šių pareigų, nesant konstitucinio teisinio pagrindo ir ignoruojant Konstitucijos imperatyvus, laikytinas veikimu už Seimo nario turimo laisvo mandato ribų. „Toks elgesys niekaip nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principais“,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
 
„Konstitucijos 115 straipsnyje įtvirtinti teisėjų atleidimo pagrindai lemia, kad Seimas neturi konstitucinių įgaliojimų vienu metu atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš jo einamų pareigų ir tuo pačiu metu jo nepaskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Taip yra dėl to, kad Konstitucija, kartu ir ją įgyvendinantis Teismų įstatymas, nenumato galimybės atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką ne Konstitucijos 115 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo konkrečiu atveju Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punktas apima du būtinus Seimo balsavimu patvirtinti juridinius faktus, t. y. pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimą su sąlyga, kad pastarasis bus paskirtas šio teismo pirmininku. Atleidimas šiuo atveju yra sąlyginio pobūdžio, t. y. jis yra determinuotas teisėjo paskyrimo iš ankstesnių pareigų į naująsias“, – sakoma nutarimo projekte.
 
Jame pažymima, kad šioje konkrečioje situacijoje Seimas veikė ultra vires, t. y. ignoruodamas Konstitucinio Teismo doktriną, konstitucinius teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teismų nepriklausomumo principus.
 
Kreipimosi į KT tekste sakoma, kad Seimas nepaisė prezidento ir svarbiausios teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos, valios.
 
„Tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete, tiek Teisėjų tarybos dekrete buvo išreikšta šių subjektų valia atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš jos einamų pareigų tik su sąlyga, kad ji bus paskirta į šio teismo pirmininko pareigas“, – akcentuojama nutarimo projekte.
 
Kreipimosi iniciatoriai nurodo, kad Seimas paneigė Teisėjų tarybos, kaip svarbiausio teisminę valdžią atstovaujančio subjekto, valią ir taip buvo pažeisti konstituciniai valdžių padalijimo, stabdžių ir atsvarų principai.
 
Nutarimo projekte pažymima, kad Seimas, be kita ko, pažeidė teismų ir teisėjo nepriklausomumo principą, sumenkino konstitucines teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijas, nes „sukūrė politinę-teisinę netikrumo būklę, kai potencialūs kandidatai į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus (pavyzdžiui, paaukštinant Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus) ar šio Teismo pirmininką atsiduria tokioje situacijoje, kai gali būti atleisti be Konstitucinio teisinio pagrindo, t. y. vien todėl, kad Seimas, ignoruodamas sąlyginį atleidimo pagrindą, gali padaryti atskirus balsavimus dėl teisėjo atleidimo iš eitų pareigų ir nepaskirti jo į Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomas (ir Teisėjų tarybos pritarimo sulaukusias) pareigas“.
 
„Esant tokiai situacijai konstituciškai pagrįstas slaptas balsavimas gali būti tik tokiu atveju, jeigu dėl abiejų juridinių faktų (pirma, atleidimo iš ankstesnių pareigų ir, antra, paskyrimo į naujas pareigas) balsuojama vienu slaptu balsavimu išreiškiant pritarimą arba nepritarimą vienu metu patvirtinant arba nepatvirtinant abu juridinius faktus. Skirtingi balsavimai dėl abiejų šių juridinių faktų nėra ir negali būti suderinami su Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindu, kai jis perkeliamas eiti kitas pareigas“,- sakoma nutarimo projekte.
 
Kreipimosi į KT autoriai sako, kad  potencialus kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ar šio teismo pirmininkus niekada negalės būti užtikrintas, jog be pagrindo nebus atleistas iš vykdomų pareigų.
 
„Konstitucinės teisės doktrinoje pažymima, kad teisėjui, kuris sąžiningai atlieka savo pareigas, Konstitucijos 115 straipsnyje yra garantuota, kad jis nebus atleistas iš pareigų kitais negu jame nustatytais pagrindais. Šiuo atveju, atleidus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, nesant tam konstitucinio teisinio pagrindo, buvo paneigta konstitucinė idėja, jog teisminė valdžia yra formuojama, ne politiniu, o profesiniu pagrindu“,- mano kreipimosi į KT iniciatoriai.
 
Plėtojant  Konstitucinio teismo idėjas, jų nuomone,  darytina loginė išvada, kad Seimas nėra laisvas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš pareigų, jeigu tam nėra konstitucinio teisinio pagrindo.
 
„Taigi darytina išvada, kad konstitucinis Seimo nario laisvo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad Seimas negalėtų įgyvendinti iš Konstitucijos kylančių reikalavimų ir kad būtų priimti nesuderinami su Konstitucija sprendimai; priešingas konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo aiškinimas reikštų Seimo nariui iš Konstitucijos ir iš Seimo nario priesaikos kylančių imperatyvų nepaisymą“,- pažymima kreipimosi tekste.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas atleido Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepaskyrė jos Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
 
Už tai, kad S. Rudėnaitė būtų atleista iš dabartinių pareigų, balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 17 parlamentarų. Po atleidimo ji nebuvo paskirta AT pirmininke, nes už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 46, susilaikė 23 tautos atstovai.
 
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas sako, kad dėl galimų pažeidimų jo vadovaujama komisija svarstys galimybę siūlyti Seimui atšaukti priimtą nutarimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Jo nuomone, šis Seimo sprendimas galimai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui, Seimo Statutui ir prezidento Gitano Nausėdos dekretui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 11:30

Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00

Borisas Johnsonas žada „Brexitą“ iki spalio pabaigos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) Aukščiausiasis Teismas antradienį paskelbė nuosprendį, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas elgėsi neteisėtai, kai patarė karalienei Elžbietai II suspenduoti šalies parlamento darbą penkių savaičių trukmės laikotarpiui – iki spalio 14 dienos, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), skelbia „Reuters“.
 
„Teismas yra priverstas padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos didenybei suspenduoti parlamento darbą buvo neteisėtas, niekinis ir negalioja“, – skelbdama nuosprendį, sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale ir pridūrė, kad 11 teisėjų sprendimas buvo vieningas.
Pasak Teismo, neteisinga buvo stabdyti parlamento veiklą, artėjant JK išstojimo iš ES terminui – spalio 31 d.
 
B. Hale teigimu, B. Johnsono vyriausybė nepateikė jokio pagrindimo penkių savaičių trukmės parlamento darbo pertraukai.
 
Nežinoma, kaip greitai parlamentarai gali sugrįžti į darbą, nes Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Bendruomenių rūmų ir Lordų rūmų pirmininkai dabar privalo spręsti, ką daryti toliau.
 
B. Johnsonas rugpjūčio 28 d. patarė karalienei suspenduoti parlamento veiklą. Pagal nerašytinę JK konstituciją, įgaliojimai suspenduoti ar paleisti parlamentą lieka monarcho rankose, o monarchas – politiškai nešališkas asmuo, veikia atsižvelgdamas į premjero rekomendacijas.
 
Premjeras tvirtino, kad parlamento darbo pertrauka yra standartinė procedūra naujam premjerui, ir tai visai nesusiję su artėjančiu „Brexitu“. Tuo metu kritikai kaltino B. Johnsoną siekiant sumažinti parlamentų galimybes sutrukdyti jo „Brexito“ planams.
 
B. Johnsonas atkakliai tvirtina išvesiąs JK iš ES spalio 31 d. su ar be sutarties dėl išstojimo sąlygų.
 
JK dar šių metų kovo 29 d. turėjo pasitraukti iš ES, bet gilūs politiniai nesutarimai šalyje dėl to, kokio „Brexito“ ji nori, privertė du kartus atidėti šalies išstojimo datą.
 
Dabartinė JK išstojimo data yra spalio 31-oji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.25; 06:00

Antradienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, po slapto balsavimo paskyrė šešis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Teisėjais paskirti du kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai – teisės mokslininkas Pranas Kuconis ir Algirdas Taminskas, du itin patyrę baudžiamosios teisės ekspertai – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas Artūras Ridikas, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Antradienį už Sigitos Bieliauskienės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Prano Kuconio kandidatūrą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Artūro Ridiko kandidatūrą palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Algirdo Taminsko kandidatūrą pasisakė 90 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai.

Gabrielės Juodkaitės-Granskienės kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš balsavo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Už Danguolės Bublienės kandidatūrą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 03:05

Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.

Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jis išnagrinėjo kasacinę bylą pagal viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų, valstybinės žemės nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo. AT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Tai, kad teismas atsižvelgė ir patenkino visus prokuroro ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rodo sudėtingą ir nuoseklų prokurorų, šioje byloje gynusių viešąjį interesą, darbą“, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis generalinio prokuroro pareigas.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjęs viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, buvo priėmęs sprendimą, kad Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.

Su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu Vijūnėlės namo savininkas nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas jį panaikinti.

Generalinės prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, žemės nuomos sutartis, išduotus statybos leidimus, susijusius su gyvenamojo namo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statybomis, kurie buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prokuroras teismo taip pat prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą.

Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, konstatavo, kad esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 metų įsakymas, kuriuo sujungus du Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus į vieną ir prijungiant tarp jų įsiterpusį valstybinės žemės fondo sklypą, buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas žemės sklypo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto naudojimo būdas, iš rekreacinės teritorijos ji tapo gyvenamąją teritoriją, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

Teismas sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus detaliojo planavimo medžiagą, neaišku, kokiam visuomenės ar miesto poreikiui buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas ir sklypo naudojimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. Tokiu sprendimu buvo patenkintas tik vieno asmens privatus interesas, nes naujai suformuotame ir tam pačiam asmeniui išnuomotame sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso nebuvo galimos. Be to, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešajame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.

Ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei valčių prieplaukos pagrindinė naudojimo paskirtis buvo susijusi išimtinai su poilsiu ir paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Valstybinės žemės fondo sklypo prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.

Teismas nusprendė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus ginčytinoje teritorijoje.

Teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, 2010 metais sudegus valčių nuomos punktui, šis sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Žemės nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.

Nustačius, jog sklypų sujungimas, detalaus plano patvirtinimas ir žemės nuomos sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikinami, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais ir nustatyta tvarka išduoti leidimai statybai.

Teismas pabrėžė, kad jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Todėl buvo priimtas sprendimas gyvenamąjį namą nugriauti ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.

Slaptai.lt manymu, tai – teisingas sprendimas. Tegul tai bus karti pamoka tiems, kurie nori būti lygesni už lygius. Tegul tai bus atgrasymo priemonė visiems kitiems gudručiams, manantiems, kad jei turi kišenėje daug pinigų, gali daryti, ko tik geidžia širdis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.23; 01:00

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės. Po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią kito automobilio vairuotoją.

Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.

Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW 525. Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.

Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.

Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.

Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h. Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.

Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.

Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.

Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių. Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.

Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. „K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.

„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.

Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.05.27; 03:02

Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo ir atmetė Panevėžio viešbučio „Romantic“ savininkės Dalios Kuklierienės kasacinį skundą. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

D.Kuklierienė 2016 m. sausio 15 d. Apeliacinio teismo ir  2015 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiais buvo pripažinta kalta dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.

Už šias nusikalstamas veikas jai skirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Be to, iš D. Kuklierienės valstybės naudai nuspręsta konfiskuoti beveik 57, 5 tūkst. eurų.

Apeliacinis teismas buvo pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo ir kitą šios baudžiamosios bylos dalyvį – vienos bendrovės direktorių Arvydą Kiškį. Jam skirta bausmė – pusantrų metų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. A. Kiškis nuosprendžio kasacine tvarka neskundė.

Ši byla buvo išskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo dėl galimai apgaule užvaldytų Panevėžio miesto savivaldybės lėšų, kurios turėjo būti skirtos krepšinio plėtrai Panevėžyje, ir jų neteisėto panaudojimo rekonstruojant viešbutį „Romantic“.

Ikiteisminio tyrimo metu STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad bendrovės, kuriai priklauso viešbutis „Romantic“, generalinė direktorė 2012 metų birželio pabaigoje susitarė su vienos bendrovės direktoriumi Arvydu Kiškiu, jog jis suras įmonę, kuri, neatlikusi viešbučio „Romantic“ remonto darbų, išrašys už juos tikrovės neatitinkančią sąskaitą. Buvo suklastota statybos subrangos sutartis, pažyma apie neva atliktus statybos ir remonto darbus, sąskaita faktūra. Vėliau šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į bendrovių apskaitą. 2012 metų rudenį viešbučio „Romantic“ savininkė pasisavino jos vadovaujamai bendrovei priklausančius pinigus, iš kurių dalį pagal susitarimą sumokėjo šiose machinacijose jai talkinusiam asmeniui.

Nuteistajai Daliai Kuklierienei – tai dar vienas nuosprendis jos biografijoje. Ši panevėžietė jau yra nuteista dėl kyšininkavimo ir dėl piktnaudžiavimo bei pasikėsinimo sukčiauti.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.12; 09:28

STT: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteisto Kauno advokato skundą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo advokato V. K. skundą, nutarė jį atmesti ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už prekybą poveikiu. Advokatui skirta beveik 5 300 eurų bauda.

Continue reading „STT: Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteisto Kauno advokato skundą“

Analizuoti teismų, ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, sprendimus – nemalonus užsiėmimas, nes juk visi suprantame, kad teisėjai – irgi žmonės ir gali klysti.

Be to, jie dar gali būti ir išdidūs bei turėti gerą atmintį, todėl kritikams gali atsirūgti.

Tačiau kartais būna situacijų, kai užsimerkti negalima, juk Aukščiausiasis Teismas yra ta institucija, kuri gali arba padėti Lietuvos visuomenei įveikti oligarchiją, arba šias viltis palaidoti.

Continue reading „Aukščiausiasis Teismas atvėrė Pandoros skrynią, arba Butkevičiui jau metas džiovinti batoną“

Ilja Laursas, prieš dvejus metus Europos verslo laikraščių asociacijos pripažintas geriausiu Europos metų vadovu, yra taikliai pasakęs, jog didžiausia Lietuvos bėda ta, kad čia nesilaikoma bendrų visiems taisyklių. Anot I.Laurso, tokiu atveju jau geriau laukinis kapitalizmas, nes ten visi žino, jog visiems nėra jokių taisyklių. Lietuvos atveju tie, kurie laikosi taisyklių, iškart pralaimi tiems, kurie jų nesilaiko ar kuriems jos netaikomos.

Andriaus Kubiliaus vyriausybei nusprendus ignoruoti Aukščiausiojo Teismo nutartį griauti neteisėtus Preilos botelius, o Algirdo Butkevičiaus vyriausybei tai pradėjus įgyvendinti, gauname tiesiog chrestomatinį iš visų pusių neigiamą dvigubų taisyklių pavyzdį. Iš vienos pusės, po tokio sprendimo akivaizdu, kad Preilos botelio statytojai, nesilaikydami Kuršių nerijos generalinio plano, jau laimėjo prieš tuos, kurie jo laikėsi ir nepasistatė ten, kur planas neleido.

Continue reading „Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?“

temide

Litlandija – Europos dėmesio centre

Europos Sąjungos šalių žvilgsniai prikaustyti prie novacijomis pagarsėjusios ES narės Litlandijos. Joje nagrinėjama naujausiais laikais dar neregėta byla, kurioje neprivataus kaltinimo tvarka bylinėjasi du numirėliai. Vienas, dar būdamas gyvas, apkaltino kitą, tuo metu dar gyvą, pedofilijos nuodėme savo mažametės atžalos atžvilgiu. Tas kitas numirėlis kaltina jį šmeižtu, o pastarasis su savo dar gyva mažamete atžala laiko save ir ją nuo jo nukentėjusiais. Nei vienas, nei kitas gyvi būdami Litlandijos teismų nuteisti ar teisiami nebuvo.

Pomirtinio ginčo išsprendimui talkininkauja Litlandijos teisėjai, prokurorai, advokatai.

Continue reading „Ledai pavojingai pajudėjo, JE Prezidente, ponai prisiekusieji, tarėjai…“

kojos_3

Ajovos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad darbuotojos atleidimas nepažeidžia pilietinių teisių, galiojančių šioje Amerikos valstijoje, rašo „La Stampa“ korespondentas.

„Labai graži ir patraukli pavaldinė, kelianti pavojų boso santuokiniam gyvenimui, gali būti atleista. Tokį sprendimą priėmė Ajovos Aukščiausiasis teismas, patikslindamas: tai nereiškia, kad atleidimas dėl tokių priežasčių teisingas ir korektiškas, bet jis nepažeidžia šioje valstijoje galiojančių normų pilietinių teisių atžvilgiu“, – sakoma žinutėje.

Continue reading „Jei esi per daug graži, šefas turi teisę tave atleisti“

zurnalistas_zmogus

Sekantys teismuose žinaisklaidai ir žurnalistams keliamas bylas turėjo pastebėti dvi naujas neraminančias tendencijas: bylų prieš žurnalistus daugėja, ir jos keliamos nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismai tokius sprendimus dažnai panaikina.

Ypač jautri sritis – vadinamosios šmeižto ir reputacijos bylos. Bet kokia kritika gali būti pavadinta šmeižtu, o žurnalistas yra priverstas teisme apginti savo pareigą informuoti visuomenę ir teisę komentuoti įvykius.

Viena šią tendenciją atspindinčių ir kai kurias baugias naujas „strategijas“ atskleidžiančių bylų prasidėjo pernai po LRT transliuotos laidos „Ypatingas atvejis“, kurioje Seimo narys Kęstutis Masiulis, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas ir žurnalistas-apžvalgininkas Artūras Račas pažėrė kritikos Gariūnų turgavietei.

Continue reading „Slystkelis žiniasklaidai: manipuliacijos teismais“

bikulcius

Teisė yra valstybės karkasas, griaučiai. Pasitikėjimą valstybe, jos santvarka, valdžia lemia jos teisėtvarka, teisėsauga. Lietuvoje pasitikėjimas teisėtvarka ir teisėsauga yra tragiškai mažas ir toliau sparčiai mažėja.

Paskutiniai tyrimų duomenys liudija, kad per vieną – birželio – mėnesį pasitikėjimas prokuratūra sumažėjo nuo 18,6 iki 14,5 proc., o teismais – nuo 17,3 iki 15,5 proc.

Pasitikėjimas Lietuvos Seimu, kuris leidžia įstatymus ir organizuoja jų vykdymą, smuko nuo keliolikos iki 8,5 proc. Tai yra liudijimas, kad valdžių nužmogėjimas yra katastrofiškas. Net valstybinių švenčių proga girdime viešą nuoskaudą: „Ne už tokią Lietuvą kovojome“.

Bolševikai, kalbant be apylankų, buvo banditų šutvė. Jie, veikdami banditiniais metodais, apgaule ir smurtu užgrobusi valdžią, atėmė visos šalies žmonių turtą ir 70 metų SSRS, 50 metų Lietuvoje jį valdė kaip savo. Bolševikai sukurpė uzurpatoriams palankią teisę ir sukomplektavo teisės vykdytojus bei juos apmokė, kaip reikia vykdyti uzurpatorių valią ir užtikrinti klano viešpatavimą šalyje.

Continue reading „Teisėtvarkoje ir teisėsaugoje išvešėjusio puvinio kosmetinėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma“

kkkoral_a

Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė“ poliklinikos direktorę naujam puolimui.

Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.

Continue reading „Ant sienos kabantys reikalavimai svarbiau nei darbuotojos sveikata“

venckiene_mergaite-k

„Kai antstolė su pareigūnais įsiveržė į namą, mergaitė verkė ir šaukė, kad neis su Stankūnaite. Niekas iš buvusių kambaryje: nei antstolė, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, nei psichologė, nei policijos pareigūnai nesutrukdė naudoti L.Stankūnaitei ir G.Černiauskui fizinę prievartą vaiko atžvilgiu“, – teigė N.Venckienė birželio 12 d. kalbėdama Seimo laikinajai komisijai.

Continue reading „Neringa Venckienė: “Pati mažametė mergaitė reikalavo neįleisti antstolės”“

meskauskaite_1

Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog Lietuvos visuomenė vis garsiau ir pikčiau analizuoja lietuviškosios Temidės trūkumus.

Apie privalumus nė nekalbama, nes, matyt, manoma, jog trūkumų akivaizdžiai daugiau nei privalumų.

Nepasitenkinimas kai kuriais Lietuvos teisėjų sprendimais auga, bylų, kurios visuomenėje sukėlusios dviprasmiškus atgarsius, gausėja. Visuomenė net protesto mitingus prie Lietuvos Seimo pradeda rengti.

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: “Didžiausia mūsų teisėsaugos bėda – baimė pripažinti savo klaidas”“

meskauskaite_1

Pareigūnų klaidos, nedovanotinas nemokšiškumas, populiarumo ištroškusių politikų trigrašis, beatodairiškas žiniasklaidos kišimasis, – visa tai Lietuvą, šokiruotą Drąsiaus Kedžio dukros bylos, atvedė prie teisinio nihilizmo bedugnės.

Praėjusios savaitės įvykiai Garliavoje, kai teismo sprendimo įgyvendinimas D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti į motinos rankas virto šokiruojančiomis mergaitės artimųjų grumtynėmis, pribloškė ne tik visuomenę, bet ir daug ko mačiusius teisininkus. 

Continue reading „Advokatė Liudvika Meškauskaitė: „Tai brutalus teisėsaugos fiasko““