Auksas – lėkštutėje. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, gegužės 12 d. (ELTA). Kipras ir Malta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iš dešimčių asmenų atėmė vadinamuosius „auksinius pasus“.
43 rusai ir baltarusiai neteko Kipro, o du – Maltos pilietybės, rašo Vokietijos leidinys „Spiegel“, remdamasis Europos Komisijos atsakymu į atitinkamą vokiečių europarlamentaro Moritzo Körnerio paklausimą.
Šiose šalyse buvo taikoma praktika suteikti pilietybę dideles sumas investuojantiems asmenims. „Auksinių pasų“ turėtojai tada galėdavo apsigyventi visose ES šalyse ir vykdyti čia verslą.
Kipras, pavyzdžiui, už pasą reikalavo mažiausiai 2,5 mln. eurų investicijų.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Komisija dar kartą šią ginčytiną praktiką paskelbė neteisėta ir rekomendavo ES valstybėms įvertinti galimybę atimti tokią pilietybę, visų pirma – jei atitinkami asmenys įtraukti į ES sankcijų sąrašą. Prieš Maltą Komisija ėmėsi teisinių veiksmų, nes ji nutraukė pasų išdavimą tik rusams ir baltarusiams. Kipras šios praktikos visai atsisakė.
Auksas – lėkštutėje. Slaptai.lt nuotr.
Nikosija, spalio 15 d. (AFP-ELTA). Kipro vyriausybė penktadienį pranešė, kad panaikins 45 užsienio investuotojų ir jų giminaičių pasus, gautus pagal susikompromitavusią pilietybės už investicijas programą, kuri pernai žlugo dėl įtarimų korupcija.
Ministrų kabinetas savo sprendimą grindė atliktu nepriklausomu tyrimu, kuriame rekomenduota išnagrinėti galimybę panaikinti pilietybę ir imtis kitų veiksmų 102 atvejais, sakė vyriausybės atstovas spaudai Mariosas Pelekanosas.
„Kabinetas nusprendė pradėti 39 investuotojų ir šešių jų šeimų narių pilietybės atšaukimo procesą“, – sakoma jo pareiškime.
Kabinetas nagrinės dar šešis atvejus ir stebės dar 47, pridūrė jis.
Buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Mironas Nikolatosas vadovavo nepriklausomam komitetui, kuris atliko vadinamųjų „auksinių pasų“ išdavimo nuo 2007 iki praėjusių metų tyrimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad už tai reikia taikyti „baudžiamąją ir politinę“ atsakomybę.
„Akivaizdu, kad 2007-2020 metų Kipro investicijų programa veikė su spragomis ir trūkumais, netinkamu teisiniu pagrindu ir beveik be kontrolės sistemos“, – birželio mėnesį žurnalistams sakė M. Nikolatosas.
Kritiškoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 53 proc. iš 6 779 pagal programą išduotų pasų buvo gauti neteisėtai, ir nurodoma, kad trūko deramo asmens duomenų patikrinimo.
Kipras atsisakė šios pasų programos praėjusių metų lapkritį, po to, kai transliuotojas „Al Jazeera“ parodė dokumentinį filmą, kuriame žurnalistai apsimetė fiktyvaus kinų verslininko, neva turinčio teistumą ir siekiančio gauti Kipro pasą, patikėtiniais.
Parlamento pirmininkas Demetrisas Syllourisas ir opozicijos parlamento narys buvo slapta nufilmuoti, kaip tariamai bando palengvinti šį procesą.
Vėliau jie abu atsistatydino, nors tvirtino, kad yra nekalti.
„Al Jazeera“ pranešė, kad dešimtims asmenų, pateikusių prašymus išduoti pasus pagal šią programą, buvo iškeltos baudžiamosios bylos, taikomos tarptautinės sankcijos arba jie net buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis.
Ši programa pritraukė turtingus užsienio investuotojus, norinčius gauti Kipro – ES valstybės narės – pasą, kuris leistų laisvai keliauti ir gyventi 27 narių bloke.
Briuselis jau seniai spaudė Nikosiją reformuoti šią programą, nes nerimavo, kad ji gali padėti organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms prasiskverbti į ES.
Kipras teigė, kad tokiu būdu pritraukė būtinas investicijas po 2013 metais šalį ištikusio ekonomikos nuosmukio.
Pagal šią programą Nikosija išdavė tūkstančius pasų, kuriuos investuotojai galėjo įsigyti už 2,5 mln. eurų investiciją, o per kelioliką metų valstybė iš viso gavo daugiau kaip septynis milijardus eurų.
Europos Komisija įspėjo Nikosiją dėl pasų programos ir pradėjo teisinę procedūrą prieš Kiprą, kuri dar nesibaigė.
