Automobilis – prabangos ar pirmojo būtinumo prekė? Slaptai.lt nuotr.
Idėja apmokestinti automobilių eismą senamiestyje dar nenugulė oficialiuose savivaldybės dokumentuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Deimantė Rimkutė. Ji nurodo – kol kas tarša mažinama kitais būdais, iki 2023 metų žalesniu taps ir viešasis transportas.
D. Rimkutė Eltai atskleidė, kad konkretūs planai apmokestinti taršių automobilių judėjimą centrinėje sostinės dalyje nesvarstomi – siūlymai dar tik formuluojami.
„Idėja kažkaip riboti ar apmokestinti taršius automobilius ir jų įvažiavimą į senamiestį yra svarstoma idėjų lygmenyje, tačiau kol kas konkrečių planų kaip ir dėl to neturime, nesvarstome. (…) Ateityje jų galima tikėtis“, – sakė D. Rimkutė.
Jos teigimu, kol kas apsiribojama kitomis priemonėmis, į kurias miesto valdžia jau investuoja. Anot politikės, taršą mieste mažina gatvių valymas vakuuminėmis šlavimo mašinomis, taip pat gatvės yra želdinamos, mieste kuriamos žaliosios erdvės, taip skatinant gyventojus rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiais, sako ji.
„Siekiant identifikuoti problemiškiausius taškus, natūralu, kad reikia turėti ir taršos matavimo mechanizmus. Neseniai įrengėme papildomas dvi naujas mobilias taršos matavimo stoteles, ketiname įrengti dar vieną, jos leidžia įvertinti taršos lygį. Žinoma, dar greičio mažinimas dalyje gatvių yra priemonė, kad būtų patogiau važinėti dviratininkams“, – kitas priemones įvardijo D. Rimkutė.
„Tas pats kilpinis eismas prisidėjo prie taršos mažinimo senamiestyje“, – pridūrė politikė.
Apie tai, kad didieji Lietuvos miestai galėtų svarstyti riboti taršiausių automobilių eismą miestų centruose, šią savaitę viešai teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, pristatydamas Aplinkos ministerijos (AM) parengtus taršai mažinti skirtus mokestinius pakeitimus, S. Gentvilas pažymėjo, kad oras Vilniuje užterštas labiau, nei kituose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, Briuselyje, Stokholme ar Kopenhagoje.
„Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilnius yra taršesnis už didžiąsias Europos sostines, mums tiesiog būtina tvarkytis“, – posėdyje kalbėjo ministras.
Žada daugiau viešojo transporto
D. Rimkutė pasakojo, kad savivaldybė iki 2023 m. planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, kurį, nurodo pašnekovė, sudarys 221 elektrinis ir 349 dujiniai autobusai, 200 troleibusų, iš kurių 120 – autonominės eigos.
Tokį atnaujinimą, anot D. Rimkutės, savivaldybė įgyvendins iki 2023 m., investicija kainuos 245 mln. eurų.
Paklausta kaip Vilnius ketina skatinti miestiečius iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, savivaldybės atstovė teigė, kad naudotis viešuoju transportu svarbiausia įpratinti besiplečiančių sostinės rajonų gyventojus.
„Miestas yra plėtros stadijoje, atsiranda ir naujų rajonų, tai tikslas yra, kad naujų rajonų ir gyvenviečių gyventojai turėtų galimybę iškart persėsti į autobusą. Jei mes nesukuriame infrastruktūros, kai tas projektas konkretus atsiranda, tai yra kaip ir skatinamas tas paprotys važinėti automobiliu, o ne viešuoju transportu“, – kalbėjo D. Rimkutė.
Pritarta priemonėms mažinti transporto taršą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė dviem AM pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą. Senoviškų automobilių paradas. Vilnius. Vytautas Visockas (Slaptai.lt) nuotr.
Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui AM siūlo didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino.
Senoviškas automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Europos Sąjungai (ES) muitais automobilių importui, jei Briuselis nedelsiant neatšauks muitų jūros gėrybėms iš Jungtinių Valstijų. Diskusijoje su žvejais jis penktadienį Bangore Meino valstijoje kritikavo, kad ES taiko 20 proc. muitus omarams ir kitoms jūros gėrybėms iš JAV. Tuo tarpu omarai iš Kanados – to paties regiono – į ES importuojami be muitų. Senoviškas automobilis Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kanada nemoka muitų už lygiai tuos pačius omarus iš tų pačių vandenų, o mes muitus mokame. Jei Europos Sąjunga nedelsiant neatšauks šių muitų, mes lygiavertiškai apmuitinsime jų automobilius“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jis pridūrė, kad šie muitai gali būti ne tik lygiaverčiai, bet net dar didesni. „Europos Sąjunga taip nulupo šitą šalį, neįtikėtina“, – tęsė prezidentas. Tačiau ši problema „lengvai išsprendžiama“, – pridūrė.
„Aš jiems paskambinsiu, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje europiečius. – Ir jei jie nesikeis, mes apmuitinsime jų automobilius, kol jie pasikeis. Ir jie iš karto pasikeis“.
D. Trumpas paskelbė, kad jo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarras bus atsakingas už derybas su ES. „Peteris Navarras dabar bus omarų karalius“, – pabrėžė prezidentas.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiryžo pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, numatančioms už aplinkos teršimą transporto priemonės konfiskavimą.
Už tokią kodekso pataisą, kurią antradienį Seimui pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė, po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 39 Seimo nariai.
Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak A. Gedvilienės, projekto rengimą paskatino tai, kad gamtoje vis dar yra gausiai šiukšlinama, į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai. Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Todėl, siekiant sugriežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus ir drausminti pažeidėjus, buvo siūloma Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, bei kitų administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą.
Šiuo metu kodekse yra numatomos baudos už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra numatytas.
Senovinis automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūloma leisti Seimo nariams iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų apmokėti ir automobilio trumpalaikės nuomos iki 30 dienų išlaidas, tačiau tam skirta suma negalėtų viršyti 25 proc. tokių lėšų.
Tokią nuostatą Seimo valdybai siūlo įteisinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri trečiadienį svarstė „Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašo“ pakeitimo projektą.
„Yra atvejų, kada parlamento narys, norėdamas nuvykti, parvykti į namus arba pas rinkėjus, turi vykti autobusu, arba pasiimti iš ūkio dalies transportą (…) Etikos ir procedūrų komisija siūlo leisti trumpalaikę automobilių nuomą – ne ilgiau iki 30 dienų, ir ta nuoma negalėtų viršyti mėnesiui skirtų parlamentinių išlaidų daugiau kaip 25 procentus. Tai sudarytų kažkur apie 200 eurų“, – žurnalistams sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Jeigu Seimo valdyba patvirtintų šį aprašą, jis galiotų, anot jo, dar šiai kadencijai. A. Matulo nuomone, tie pasiūlymai, kuriems bendru sutarimu pritarė komisija, nedidins išlaidų, bet jas taupys.
Taip pat etikos sargai linkę leisti Seimo nariams kadencijos pradžioje įsigyti kompiuterinę įrangą, nes tai būtų pigiau nei nuoma. Taip pat siūloma numatyti saugiklį – neleisti Seimo nariams pirkti tokios technikos likus 12 mėnesių iki kadencijos pabaigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – senoviškų automobilių paradas Vilniuje.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija pritarė tam, kad iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų būtų galima apmokėti Seime viešinčių parlamentarų svečių maitinimo išlaidas. Taip pat siūloma leisti skirti dalį lėšų parlamentarų kvalifikacijos tobulinimui.
Seimo valdyba turės galutinai apsispręsti, kaip pakeisti 2016 m. patvirtintą „Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos aprašą“.
Kaip ELTA skelbė, pernai lapkričio 6 d. Seimo valdyba panaikino savo spalio 23 d. priimtą sprendimą dėl Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojimo.
Seimo valdyba nutarė dar kartą kreiptis į Seimo frakcijas ir į Etikos ir procedūrų komisiją, kad būtų suformuluotas naujas siūlymas dėl parlamentinių lėšų panaudojimo tvarkos.
Pernai gruodį po skandalingo Seimo valdybos sprendimo grąžinti Seimo nariams privilegijas į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipęsis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ragino atsisakyti kenksmingų valstybei veiksmų, vadovautis STT rekomendacijomis ir priiminėti skaidrumą Seimo veikloje užtikrinančius sprendimus.
R. Karbauskis pabrėžė, kad sudaryti sąlygas Seimo nariams privilegijoms ir savo reikmėms leisti mokesčių mokėtojų lėšas yra apgailėtinas, žemas ir neteisingas veiksmas prieš visus Lietuvos žmones.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Europos Sąjungai muitais automobilių importui.
Jei ES ir JAV nesusitars dėl prekybos sutarties, tokie importo mokesčiai bus „labai rimtai“ svarstomi, sakė D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forumo Davose kuluaruose. „Mes manome, kad su Europa galime pasiekti susitarimą“, – pabrėžė jis.
Prieš tai D. Trumpas Davose susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. JAV tikisi greito prekybos susitarimo, pareiškė Baltieji rūmai. JAV ir ES yra svarbios prekybos partnerės. Jos 2018-aisiais pasikeitė prekėmis ir paslaugomis už beveik 1,3 trln. dolerių.
D. Trumpo vyriausybė jau pernai grasino ES 25 proc. muitais automobilių importui, tačiau grasinimų neįgyvendino.
D. Trumpą erzina tai, kad ES šalys į JAV eksportuoja daugiau prekių nei atvirkščiai. ES yra pareiškusi, kad į muitus automobiliams atsakytų naujais importo muitas JAV produkcijai. Dėl to gali grėsti prekybos karas tarp dviejų ekonominių milžinių.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas, kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?
Reikia pinigų? Pinigų yra!
Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą.
Pats K. Mažeika yra viešai sakęs, kad ministerijoje situacija yra labai bloga – viceministrų nėra, kanclerio nėra, dauguma departamentų vadovų atleisti. Pagrindinis urėdijų reformos architektas (o tai buvo vienintelis rimtas Aplinkos ministerijos darbas per 2 metus) irgi atleistas. Net Lietuvos aplinkosaugos simbolis Selemonas Paltanavičius ir tas atleistas. Žmogus, kurio kompetencija niekas neabejoja, daug metų atidavęs, kaip valstybės tarnautojas, Lietuvos Respublikai, likus porai metų iki pensijos staiga tapo nereikalingas. Negi Lietuvos Respublikai nebereikia S. Paltanavičiaus žinių ir kompetencijų?
Maža to, kad ministerijoje prastas personalo mikroklimatas, tai ir darbai nevyksta. Trys mėnesiai be vadovo, tai tik ledkalnio viršūnė. Lietuvai iš Briuselio viena po kitos skrieja pastabos apie problemas su kanalizacija, apie prastą atliekų tvarkymą, nepakankamą oro taršos mažinimą ir daug kitų. Ir štai čia naujasis ministras neįsigilinęs į situaciją, uoliai bando statyti kažkokias oro pilis ir transliuoja utopišką idėją apie 1 tūkst. eurų prizą senų automobilių savininkams. Štai ministerija dirba, Briuseliui bus galima pranešti, kad imamasi priemonių, o pinigai atsidurs… kaip ir oranžinių dviračių istorijoje… „gudručių“ kišenėse.
Oro tarša niekam nerūpi
Ministerija jokių paskaičiavimų ir jokių tvarkos aprašų neturi, tai netiesiogiai pripažįsta ir ministras K. Mažeika. Nes jeigu bent kiek paskaičiuotų, pamatytų, kad dalinant po 1 tūkst. pinigai greit baigsis ir jokio pastebimo efekto niekaip nepavyks pasiekti. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią grupę automobilių grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius.
Dviračiai. Slaptai.lt nuotr.
O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių, jei tik bus poreikis. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos, kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo? Visi šie ir daug kitų klausimų sufleruoja vienintelį atsakymą, kad yra noras tik išdalinti pinigus, o oro taršos mažinimas niekam iš tikrųjų nerūpi.
Žiedinės ekonomikos specialistai sako, kad naujų automobilių protegavimas rūpi tik gamintojams, kurie suinteresuoti, kad pirkėjai kas kelerius metus vis pirktų ir pirktų po naują transporto priemonę. Bet kam pirkti naują, jeigu senas automobilis dar neblogai dirba? O kur dar tarša, norint pagaminti automobilį ir vėliau jį utilizuoti? Ministras sako, kad reikia siekti aukštesnių ekologinių Euro 5 ar Euro 6 automobilių standartų, bet specialistai sako, kad po kurio laiko, kai detalės nusidėvi, tie patys automobiliai jau jokių standartų neatitinka, o teršia kaip ir senesnio modelio. Tai kokių pinigų dalinimo rezultatų norima pasiekti?
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras verčiau pasitartų su ekspertais, specialistais, pasitelktų mokslininkus ir gal rastų geresnių sprendimų, kaip iš tikrųjų sumažinti oro taršą. Prioritetas galėtų būti oro taršos mažinimas iš šildymo. Atsisakyti deginti mazutą, anglį, malkas ir pereiti prie dujų arba dar geriau prie atsinaujinančių ir ekologiškų būdų. O automobilių problemą, pirmiausia, reiktų pradėti nagrinėti išsiaiškinus, kiek ir kokių iš tų 1,5 mln. automobilių realiai eksploatuojama Lietuvoje?
Pasaulyje per 1 sekundę jų padaugėja 173, kai kur jų jau daugiau nei žmonių. Jie užkemša gatves, kelia įtampą ir stresą, per juos žūva žmonės ir gyvūnai. Dar neseniai buvo prognozuojama, kad jų bus tiek pat daug, kiek ir gyventojų, tačiau prognozės keičiasi, galbūt ateityje jų reikės dar mažiau nei yra dabar. Jie – tai automobiliai.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Pasaulyje milijardas automobilių
Šiuo metu pasaulyje automobilių parkas sudaro beveik 1 mlrd. mašinų, arba maždaug 180 vienetų tūkstančiui gyventojų. Gamintojai prognozuoja, kad per 30 metų jų turėtų padvigubėti. Per paskutinį dešimtmetį transporto priemonių skaičius augo labai greitai, tam lemiamos reikšmės turėjo Kinijos proveržis. Šioje Rytų šalyje surenkami automobiliai smarkiai atpigo, ekonomika vystosi labai sparčiai, todėl mašinas gali įpirkti daugiau žmonių. Nuosavas automobilis tapo vienas iš pagrindinių ekonominės gerovės atributų. 2005–2014 m. vien Azijoje automobilių skaičius padidėjo 123 proc. Kiti regionai irgi sparčiai didino automobilizacijos lygį, tarp lyderių yra Rusija, NVS šalys, Turkija, Lotynų Amerika ir Afrika.
Šiuo metu automobilių gamybos pajėgumai yra stabilizavęsi. Vienose gamyklose automobilių pagaminama daugiau, kitur mažiau. Štai lyginant 2014 ir 2015 m. gamybos rezultatus, pokytis siekia tik apie 1 proc. Taigi visi, kas nori ir gali įsigyti automobilį, tą ir padaro, o noras turėti automobilį yra tarp pačių svarbiausių žmogaus troškimų. Tarptautinio tyrimo rezultatai iš 18 šalių, kuriuos pristatė OICA (Tarptautinė variklinių priemonių gamintojų organizacija) parodė, kad net 65 proc. respondentų turėti nuosavą automobilį yra svarbu.
4 didieji gamintojai, 4 šalys
Senovinių automobilių paradas Vilniuje. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Automobilių gamyba yra viena iš svarbiausių pasaulio pramonės šalių, turinti didelę įtaką viso pasaulio ūkiui, o ypač kai kurių valstybių ekonomikoms. Gamintojų geografijoje išsiskiria didieji gamintojai „Toyota“, „Volkswagen“, „General Motors“ ir „Hyundai“, kartu pagaminantys beveik 40 proc. visų pasaulio variklinių priemonių. Taip pat galima išskirti ir valstybes, kurios daro didžiausią įtaką – tai Kinija, JAV, Japonija ir Vokietija.
Vokietija yra pati didžiausia pasaulio automobilių eksportuotoja. Per 2014 metus automobilių ir jų dalių buvo parduota už 368 mlrd. eurų, 70 proc. eksportuota, tai 20 proc. viso šalies eksporto. Sektoriuje dirba beveik 800 tūkst. darbuotojų. Taigi nesunku suprasti kaip šalies vyriausybę išgąsdino vadinamasis „Volkswagen“ kompanijos dyzelgeito skandalas, kai koncernas pripažino klastojęs išmetamųjų dujų testų rezultatus. Tai sudavė smūgį visai Vokietijos pramonei, kuri didžiuojasi savo kokybės ženklu „Made in Germany“.
„Automobilių piko“ teorija
Jeigu automobilių žmonės taip nori ir iškart perka, kai tik leidžia piniginė, tai kas atsitiks, jeigu kiekvienas žmogus įsigis po automobilį? Kaip atrodys gatvės, ar užteks jiems visiems kuro, kur reikės laikyti tokią gausybę mašinų, kaip smarkiai padidės tarša?
Mokslininkai, nagrinėjantys automobilių gausėjimo reiškinį, atrado, kad mašinų daugėja tik iki tam tikro lygio, vadinamo automobilių piko. Išsivysčiusiose šalyse Amerikoje, Australijoje, Europoje per didelis automobilių parkas ima kelti rūpesčių visuomenei ir politikams, todėl pradedama taikyti ribojimus: didinant mokesčius, griežtinant reikalavimus vairuotojams, specialiai siaurinant gatves ar mažinant stovėjimo vietų skaičių, o pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui sukuriant geresnes sąlygas. Naujasis Londono meras Sadiqas Khanas kaip vieną iš savo kadencijos prioritetų įvardino siekį sumažinti taršą ir automobilių skaičių centrinėje miesto dalyje. Kiekvienoje šalyje automobilių pikas pasiekiamas skirtingu laiku ir esant skirtingam skaičiui transporto priemonių.
Paskutiniu metu fiksuojama, kad nuosavais automobiliais važinėjama mažiau JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir kitose automobilių gausiose šalyse. Tam labai didelę įtaką turi miestų, ypač didžiųjų, savivaldybės, kurios vis aktyviau riboja vairuotojų norus. Kopenhagoje, viename iš labiausiai automobiliams nepalankių miestų, vidutiniškai automobilių yra net 32 proc. mažiau nei kitur Danijoje, o apskritai šalyje automobiliai ir taip nėra populiarūs dėl 150 proc. transporto priemonės vertės siekiančių mokesčių.
Naujos technologijos keičia taisykles
2015 m. pasaulyje į gatves išriedėjo milijoninis elektrinis automobilis. Daugelis apžvalgininkų sutaria, kad tai ateities technologija. Milijonas yra nedaug visoje transporto priemonių jūroje, bet žinant, kad 2015 m. pardavimai buvo 70 proc. didesni nei 2014 m., tai daug ką pasako. Automobilių gamintojai nestovi vietoje ir jau varžosi naujais elektriniais modeliais, o Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Kinijos, Norvegijos vyriausybės teikia prioritetą įsigyjant tokias transporto priemones ir skiria tam subsidijas.
Šios naujovės neramina naftos eksportuotojas, tokias kaip Rusija, Saudo Arabija, Kuveitas, kurių biudžetai kritiškai priklauso nuo naftos kainų. Paskutiniu metu, nukritus žaliavų kainai, Persijos įlankos šalys susiduria su finansiniais sunkumais, tai galimai skatina Rusijos agresiją ir sukėlė didelę krizę Venesueloje. Kol kas elektriniai automobiliai tesudaro 0,1 proc. visų pasaulio automobilių, bet prognozuojamas greitas jų augimas siunčia signalą, kad žaliavų kainos labai ilgai gali nepakilti į buvusias aukštumas.
Senoviniai automobiliai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Uber“ kompanijos įkūrėjas ir direktorius Travis Kalanickas rėžė dar radikaliau, pareikšdamas, kad pasaulio laukia dideli pokyčiai: „30 žmonių reikia 30 mašinų, tačiau jos tik nuveža žmones į darbą. Tai užima 4 proc. laiko, o 96 proc. mašinos tiesiog stovi užimdamos daugybę vietos.“ Pasak jo, tokios kompanijos kaip „Uber“ dirba kurdamos savaeiges išmaniosiomis technologijomis valdomas mašinas, kurios veiks dalinimosi principu. Žmonėms nebereiks turėti savo nuosavo automobilio, pakaks paspausti mygtuką ir mašina-robotas Jus patogiai nugabens į norimą vietą ir pargabens atgal. Tai kainuos pigiau nei pirkti savo nuosavą transporto priemonę, todėl pasak T. Kalanicko, nuosavus automobilius turės tiek pat žmonių, kiek dabar laiko nuosavus arklius.
Milijardai mašinų, milijardai eurų, milijardai žmonių. Kai sukasi tokie dideli skaičiai, tai būtinai turi patraukti pasaulio išradėjų, verslininkų ir politikų dėmesį. Kaip sako ekonomistas Laszlo Varras, elektrinių automobilių sektoriaus inovacijos 10 metų atsilieka nuo saulės ir vėjo elektrinių technologijų, taigi spartūs pokyčiai jau pakeliui.
