Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dar nespėjo apšilti kojų naujojoje darbo vietoje, bet jau kuria fantazijas, kaip iššvaistyti 30 mln. eurų iš aplinkosaugos programų. Iššvaistyti? O kaip kitaip galima pavadinti užmojį dalinti po 1 tūkst. eurų senų automobilių savininkams?

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Vos tik pradedi ministrauti, žiū, į biudžetą, ogi guli visi 30 mln. eurų. Puiki dienelė nusimato! Taip turbūt pamanė naujasis ministras vos pradėjęs darbą.

Pats K. Mažeika yra viešai sakęs, kad ministerijoje situacija yra labai bloga – viceministrų nėra, kanclerio nėra, dauguma departamentų vadovų atleisti. Pagrindinis urėdijų reformos architektas (o tai buvo vienintelis rimtas Aplinkos ministerijos darbas per 2 metus) irgi atleistas. Net Lietuvos aplinkosaugos simbolis Selemonas Paltanavičius ir tas atleistas. Žmogus, kurio kompetencija niekas neabejoja, daug metų atidavęs, kaip valstybės tarnautojas, Lietuvos Respublikai, likus porai metų iki pensijos staiga tapo nereikalingas. Negi Lietuvos Respublikai nebereikia S. Paltanavičiaus žinių ir kompetencijų?

Maža to, kad ministerijoje prastas personalo mikroklimatas, tai ir darbai nevyksta. Trys mėnesiai be vadovo, tai tik ledkalnio viršūnė. Lietuvai iš Briuselio viena po kitos skrieja pastabos apie problemas su kanalizacija, apie prastą atliekų tvarkymą, nepakankamą oro taršos mažinimą ir daug kitų. Ir štai čia naujasis ministras neįsigilinęs į situaciją, uoliai bando statyti kažkokias oro pilis ir transliuoja utopišką idėją apie 1 tūkst. eurų prizą senų automobilių savininkams. Štai ministerija dirba, Briuseliui bus galima pranešti, kad imamasi priemonių, o pinigai atsidurs… kaip ir oranžinių dviračių istorijoje… „gudručių“ kišenėse.

Oro tarša niekam nerūpi

Ministerija jokių paskaičiavimų ir jokių tvarkos aprašų neturi, tai netiesiogiai pripažįsta ir ministras K. Mažeika. Nes jeigu bent kiek paskaičiuotų, pamatytų, kad dalinant po 1 tūkst. pinigai greit baigsis ir jokio pastebimo efekto niekaip nepavyks pasiekti. Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. automobilių, du trečdaliai dyzeliniai, vidutinis amžius 14 metų. Kad ir į kokią grupę automobilių grupę taikytų ministras, kad ir kaip stengtųsi, 30 mln. išdalinus po 1 tūkst., tai išeina vos 30 tūkst. automobilių arba 2 proc. O vien per 2018 metus Lietuvoje įregistruota 187 tūkst. naudotų transporto priemonių. Per 2019 m. pirmą ketvirtį beveik 50 tūkst. Tai tokie planai panašūs į Don Kichoto kovą su vėjo malūnais švaistant mokesčių mokėtojų išteklius.

Dviračiai. Slaptai.lt nuotr.

O kas bus, išdalinus tuos pinigus? Per kelis mėnesius automobilių perpardavėjai vėl į Lietuvą priveš dar daugiau senų automobilių, jei tik bus poreikis. O kas gaus tą 1 tūkst. – savininkai, pardavėjai, įmonės ar perpardavėjai? Kas kontroliuos, kaip išleidžiami pinigai? Kas tikrins, kad žmogus atidavęs seną automobilį utilizavimui, rytoj nenusipirks dar senesnio? Kaip nepasiturintis žmogus, gavęs 1 tūkst. eurų išmoką sugebės nupirkti naujesnį automobilį, kurio jis anksčiau neįpirko, nes neišgalėjo? Visi šie ir daug kitų klausimų sufleruoja vienintelį atsakymą, kad yra noras tik išdalinti pinigus, o oro taršos mažinimas niekam iš tikrųjų nerūpi.

Žiedinės ekonomikos specialistai sako, kad naujų automobilių protegavimas rūpi tik gamintojams, kurie suinteresuoti, kad pirkėjai kas kelerius metus vis pirktų ir pirktų po naują transporto priemonę. Bet kam pirkti naują, jeigu senas automobilis dar neblogai dirba? O kur dar tarša, norint pagaminti automobilį ir vėliau jį utilizuoti? Ministras sako, kad reikia siekti aukštesnių ekologinių Euro 5 ar Euro 6 automobilių standartų, bet specialistai sako, kad po kurio laiko, kai detalės nusidėvi, tie patys automobiliai jau jokių standartų neatitinka, o teršia kaip ir senesnio modelio. Tai kokių pinigų dalinimo rezultatų norima pasiekti?

Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ministras verčiau pasitartų su ekspertais, specialistais, pasitelktų mokslininkus ir gal rastų geresnių sprendimų, kaip iš tikrųjų sumažinti oro taršą. Prioritetas galėtų būti oro taršos mažinimas iš šildymo. Atsisakyti deginti mazutą, anglį, malkas ir pereiti prie dujų arba dar geriau prie atsinaujinančių ir ekologiškų būdų. O automobilių problemą, pirmiausia, reiktų pradėti nagrinėti išsiaiškinus, kiek ir kokių iš tų 1,5 mln. automobilių realiai eksploatuojama Lietuvoje?

2019.04.23; 11:50

Gedimino prospekte Vilniuje – modernūs, galingi, įvairiaspalviai lenktynininkų automobiliai. Yra kur pasižiūrėti, yra ką pamatyti. Slaptai.lt nuotr.

2018.06.17; 09:45

Pasaulyje per 1 sekundę jų padaugėja 173, kai kur jų jau daugiau nei žmonių. Jie užkemša gatves, kelia įtampą ir stresą, per juos žūva žmonės ir gyvūnai. Dar neseniai buvo prognozuojama, kad jų bus tiek pat daug, kiek ir gyventojų, tačiau prognozės keičiasi, galbūt ateityje jų reikės dar mažiau nei yra dabar. Jie – tai automobiliai. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Pasaulyje milijardas automobilių

Šiuo metu pasaulyje automobilių parkas sudaro beveik 1 mlrd. mašinų, arba maždaug 180 vienetų tūkstančiui gyventojų. Gamintojai prognozuoja, kad per 30 metų jų turėtų padvigubėti. Per paskutinį dešimtmetį transporto priemonių skaičius augo labai greitai, tam lemiamos reikšmės turėjo Kinijos proveržis. Šioje Rytų šalyje surenkami automobiliai smarkiai atpigo, ekonomika vystosi labai sparčiai, todėl mašinas gali įpirkti daugiau žmonių. Nuosavas automobilis tapo vienas iš pagrindinių ekonominės gerovės atributų. 2005–2014 m. vien Azijoje automobilių skaičius padidėjo 123 proc. Kiti regionai irgi sparčiai didino automobilizacijos lygį, tarp lyderių yra Rusija, NVS šalys, Turkija, Lotynų Amerika ir Afrika.

Šiuo metu automobilių gamybos pajėgumai yra stabilizavęsi. Vienose gamyklose automobilių pagaminama daugiau, kitur mažiau. Štai lyginant 2014 ir 2015 m. gamybos rezultatus, pokytis siekia tik apie 1 proc. Taigi visi, kas nori ir gali įsigyti automobilį, tą ir padaro, o noras turėti automobilį yra tarp pačių svarbiausių žmogaus troškimų. Tarptautinio tyrimo rezultatai iš 18 šalių, kuriuos pristatė OICA (Tarptautinė variklinių priemonių gamintojų organizacija) parodė, kad net 65 proc. respondentų turėti nuosavą automobilį yra svarbu.

4 didieji gamintojai, 4 šalys

Senovinių automobilių paradas Vilniuje. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Automobilių gamyba yra viena iš svarbiausių pasaulio pramonės šalių, turinti didelę įtaką viso pasaulio ūkiui, o ypač kai kurių valstybių ekonomikoms. Gamintojų geografijoje išsiskiria didieji gamintojai „Toyota“, „Volkswagen“, „General Motors“ ir „Hyundai“, kartu pagaminantys beveik 40 proc. visų pasaulio variklinių priemonių. Taip pat galima išskirti ir valstybes, kurios daro didžiausią įtaką – tai Kinija, JAV, Japonija ir Vokietija.

Vokietija yra pati didžiausia pasaulio automobilių eksportuotoja. Per 2014 metus automobilių ir jų dalių buvo parduota už 368 mlrd. eurų, 70 proc. eksportuota, tai 20 proc. viso šalies eksporto. Sektoriuje dirba beveik 800 tūkst. darbuotojų. Taigi nesunku suprasti kaip šalies vyriausybę išgąsdino vadinamasis „Volkswagen“ kompanijos dyzelgeito skandalas, kai koncernas pripažino klastojęs išmetamųjų dujų testų rezultatus. Tai sudavė smūgį visai Vokietijos pramonei, kuri didžiuojasi savo kokybės ženklu „Made in Germany“.

„Automobilių piko“ teorija

Jeigu automobilių žmonės taip nori ir iškart perka, kai tik leidžia piniginė, tai kas atsitiks, jeigu kiekvienas žmogus įsigis po automobilį? Kaip atrodys gatvės, ar užteks jiems visiems kuro, kur reikės laikyti tokią gausybę mašinų, kaip smarkiai padidės tarša?

Mokslininkai, nagrinėjantys automobilių gausėjimo reiškinį, atrado, kad mašinų daugėja tik iki tam tikro lygio, vadinamo automobilių piko. Išsivysčiusiose šalyse Amerikoje, Australijoje, Europoje per didelis automobilių parkas ima kelti rūpesčių visuomenei ir politikams, todėl pradedama taikyti ribojimus: didinant mokesčius, griežtinant reikalavimus vairuotojams, specialiai siaurinant gatves ar mažinant stovėjimo vietų skaičių, o pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui sukuriant geresnes sąlygas. Naujasis Londono meras Sadiqas Khanas kaip vieną iš savo kadencijos prioritetų įvardino siekį sumažinti taršą ir automobilių skaičių centrinėje miesto dalyje. Kiekvienoje šalyje automobilių pikas pasiekiamas skirtingu laiku ir esant skirtingam skaičiui transporto priemonių.

Paskutiniu metu fiksuojama, kad nuosavais automobiliais važinėjama mažiau JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir kitose automobilių gausiose šalyse. Tam labai didelę įtaką turi miestų, ypač didžiųjų, savivaldybės, kurios vis aktyviau riboja vairuotojų norus. Kopenhagoje, viename iš labiausiai automobiliams nepalankių miestų, vidutiniškai automobilių yra net 32 proc. mažiau nei kitur Danijoje, o apskritai šalyje automobiliai ir taip nėra populiarūs dėl 150 proc. transporto priemonės vertės siekiančių mokesčių.

Naujos technologijos keičia taisykles

2015 m. pasaulyje į gatves išriedėjo milijoninis elektrinis automobilis. Daugelis apžvalgininkų sutaria, kad tai ateities technologija. Milijonas yra nedaug visoje transporto priemonių jūroje, bet žinant, kad 2015 m. pardavimai buvo 70 proc. didesni nei 2014 m., tai daug ką pasako. Automobilių gamintojai nestovi vietoje ir jau varžosi naujais elektriniais modeliais, o Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Kinijos, Norvegijos vyriausybės teikia prioritetą įsigyjant tokias transporto priemones ir skiria tam subsidijas.

Šios naujovės neramina naftos eksportuotojas, tokias kaip Rusija, Saudo Arabija, Kuveitas, kurių biudžetai kritiškai priklauso nuo naftos kainų. Paskutiniu metu, nukritus žaliavų kainai, Persijos įlankos šalys susiduria su finansiniais sunkumais, tai galimai skatina Rusijos agresiją ir sukėlė didelę krizę Venesueloje. Kol kas elektriniai automobiliai tesudaro 0,1 proc. visų pasaulio automobilių, bet prognozuojamas greitas jų augimas siunčia signalą, kad žaliavų kainos labai ilgai gali nepakilti į buvusias aukštumas. 

Senoviniai automobiliai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Uber“ kompanijos įkūrėjas ir direktorius Travis Kalanickas rėžė dar radikaliau, pareikšdamas, kad pasaulio laukia dideli pokyčiai: „30 žmonių reikia 30 mašinų, tačiau jos tik nuveža žmones į darbą. Tai užima 4 proc. laiko, o 96 proc. mašinos tiesiog stovi užimdamos daugybę vietos.“ Pasak jo, tokios kompanijos kaip „Uber“ dirba kurdamos savaeiges išmaniosiomis technologijomis valdomas mašinas, kurios veiks dalinimosi principu. Žmonėms nebereiks turėti savo nuosavo automobilio, pakaks paspausti mygtuką ir mašina-robotas Jus patogiai nugabens į norimą vietą ir pargabens atgal. Tai kainuos pigiau nei pirkti savo nuosavą transporto priemonę, todėl pasak T. Kalanicko, nuosavus automobilius turės tiek pat žmonių, kiek dabar laiko nuosavus arklius.

Milijardai mašinų, milijardai eurų, milijardai žmonių. Kai sukasi tokie dideli skaičiai, tai būtinai turi patraukti pasaulio išradėjų, verslininkų ir politikų dėmesį. Kaip sako ekonomistas Laszlo Varras, elektrinių automobilių sektoriaus inovacijos 10 metų atsilieka nuo saulės ir vėjo elektrinių technologijų, taigi spartūs pokyčiai jau pakeliui. 

2017.03.28; 19:40