Londonas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Praėjus beveik dviem savaitėms po trumpo pabuvojimo ligoninėje, britų karalienė Elžbieta II pirmadienį nufotografuota už automobilio vairo Vindzoro pilies teritorijoje. Britų žiniasklaidos paskelbtoje nuotraukoje 95-erių monarchė viena sėdi žaliame „Jaguar“. Ji dėvi akinius nuo saulės ir skarelę.
Bakingemo rūmų duomenimis, karalienė spalio 20 dieną „prevenciniams tyrimams“ buvo paguldyta į privačią Londono ligoninę ir čia praleido naktį. Tai ir penktadienį paskelbtas nurodymas Elžbietai II dvi savaites ilsėtis sukėlė susirūpinimą dėl monarchės sveikatos.
Karalienė, be kita ko, atšaukė savo dalyvavimą JT klimato konferencijoje Glazge.
Elžbieta II yra žinoma dėl stiprios savo sveikatos. Net po savo vyro princo Filipo mirties balandį ji nemažino apsukų. Tačiau neseniai karalienė pirmą kartą pastebėta besiramsčiuojanti lazdele. Jai teko atsisakyti ir jodinėjimo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienio pavakarę pritarė automobilio registracijos mokesčiui, pasiūlytam Seimo narės Agnės Širinskienės.
Mokestį mokėtų automobilio savininkai prieš kiekvieną sandėrį. Mokestis būtų taikomas už CO2 kiekį vienam kilometrui. Pagal šį principą minimali mokesčio suma būtų 13,5 euro už dujų automobilį, o maksimali – 540 eurų už dyzelinį automobilį“, – sakė Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius.
Dabar pasiūlymas keliaus į Seimo plenarinį posėdį.
Konservatorė Gintarė Skaistė iš karto pastebėjo, kad šis mokestis neskatina rinktis kito automobilio, bet skatina išlaikyti senąjį ir dar mažiau motyvuoja jį keisti į mažiau taršų.
Dar pridurčiau, kad komitetas priėmė sprendimą, kuris ne tik neskatins persėsti į mažiau taršų, bet brangesnį automobilį, bet ir neskatins mažiau teršti aplinką daugiau naudojantis viešu transportu. Sykį susimokėjai, važinėk savo automobiliu, kiek nori ir kiek nori, teršk aplinką.
Ir apskritai, niekaip negaliu suprasti, kaip susijęs transporto priemonės savininko pasikeitimas su tarša.
Dar gerokai prieš Biudžeto ir finansų komitetui pradedant posėdį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ valdžia atsakinėjo į klausimus apie automobilių taršos apmokestinimą. Į klausiančiojo klausimą, o kodėl nesivadovauti ir automobilio ridos dydžiu, fiksuotu techninės apžiūros metu, valdžia atsakė, kad tuomet savininkai pradės masiškai klastoti ridos duomenis.
Buvo rašyta, kad pernai Šiaulių pareigūnai nutraukė visoje Lietuvoje tarp automobilių prekeivių paklausaus automobilių ridų klastotojo neteisėtą veiklą. Nuo 2015 metų tokia veikla buvo kriminalizuota ir Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniu, kuriuo už transporto priemonės ridos klastojimą numatyta atsakomybė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Taigi ridos klastojimas yra kriminalinis nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu. Todėl toks valdžios paaiškinimas yra nepateisinamas. Tai būtų tas pats, jeigu valdžia atsisakytų tirti vagystes, nes vis tiek jos neišvengiamos. Baudžiamajame Kodekse ridos klastojimas pagal bausmės dydį artimas vagystei.
178 straipsnis. Vagystė
Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kas trukdo Seimui sugriežtinti bausmes už ridos klastojimą? Kas trukdo Policijai imtis papildomų priemonių demaskuojant klastotojus, kai kalbama jau apie valstybės, o ne paskiro piliečio, apgavimą?
Aš tik vieno dalyko nesuprantu. Juk automobilių gamintojai turėtų būti suinteresuoti tuo, kad automobilių ridos „atsukimas” būtų neįmanomas, ir techniškai tai realizuoti. Juk tuo būdu seni automobiliai ilgiau išbūna rinkoje ir mažina visai naujų automobilių pirkimo apimtis.
Stasio Brunzos pasiūlymas
Laidoje nuskambėjo senajai kartai plačiai žinomo buvusio tarptautinio automobilių lenktynininko Stasio Brunzos pasiūlymas mokestį už taršą prijungti prie degalų kainos juos prisipilant degalų kolonėlėse. Jis sakė, jau seniai jį siūlęs valdžiai.
Gana logiškas pasiūlymas: kiek nusipirkai degalų sudeginimui, tiek maždaug užterši aplinką.
Tik jis turi trūkumą. Tiek pat sudeginęs tų pačių degalų naujas automobilis žymiai mažiau terš aplinką, negu senas, net jei sąnaudos vienam kilometrui būtų tos pačios.
Viskas susitvarkytų, jei dar būtų reguliariai sumokamas atskiras mokestis už automobilio amžių atsižvelgiant į automobilio tipą. Tik tuo atveju mokesčio administravimas būtų sudėtingesnis, negu techninėje apžiūroje užfiksavus automobilio ridą, gamybos metus ir tipą.
Bet abiem atvejais (fiksuojant ridą ar degalų sunaudojimą) būtų siekiama, kad taršos mokestis būtų sumokamas už realų aplinkos teršimą individualiai.
Atsitiko, pavyzdžiui, taip, kad ilgą laiką tavo automobilis nejudėjo, aplinkos tu neteršei, tad tu už tą laiką niekam nieko nesi skolingas.
Klastingi tie konservatoriai
Iš Seimo komiteto posėdžio išėjus opozicijai, liko penki valdantieji, o tiek jų neužteko sprendimui priimti – reikia bent šešių Seimo narių. Nutarta laukti, kol į posėdį atvyks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Visgi vėliau opozicija persigalvojo. Balsavimas įvyko. „Už“ balsavo 5 komiteto nariai, 3 buvo prieš.
Matyt, konservatoriai ir Seimo plenariniame posėdyje, kai bus svarstomas įstatymo projektas, taip pat stengsis, kad jis ne jų balsais būtų priimtas.
O po to kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo neatitikimo Konstitucijai, kadangi pagal jį gamtos neteršiantys turės mokėti už gamtą teršiančius, esant galimybei kiekvienam susimokėti už teršimą individualiai. Nes tai neatitinka teisingumo kriterijaus.
Sekmadienį miesto žygiu „Atleisk, automobili“ Vilniuje prasidėjo Europos judumo savaitė. Ji minima visoje Europoje, o savaitę inicijuoja Europos Komisija, paskelbdama vis kitą temą. Šiemet judumo savaitės tema „Žingsniuokime kartu“.
Sostinės gatvėse pirmą kartą pasklido pėsčiųjų, dviračių, paspirtukų, riedlenčių, vaikų vežimėlių ir viešojo transporto žygis. Automobilio atsisakę vilniečiai ir miesto svečiai susibūrė aikštėje prie Seimo, o nuo ten pajudėjo Lukiškių aikštės link.
„Nuo pavasario kiekvieną mėnesį vilniečius skatinome išbandyti vis kitą judėjimo priemonę, o Europos judumo savaitės proga nusprendėme suorganizuoti žygį, kuriame draugiškai susiburtų tiek visi darniai judantys, tiek jų transporto priemonės. Susirinko didelė minia miestiečių, pasirinkusių mieste judėti be automobilio. Judėjimo alternatyvų sostinėje tikrai daug, ir vilniečiai jas vis noriau atranda. Dar smagiau, kad šias alternatyvas jie jau renkasi ne tik kaip laisvalaikio praleidimo būdą, tačiau ir kaip kasdienę transporto priemonę – į susitikimą darbo metu ar sporto klubą važiuoja ne automobiliu, o paspirtuku, dviračiu, vakare iki miesto centro nebe važiuoja, o eina pėsčiomis,“ – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
Įvairiai mieste keliaujantys bendraminčiai į SĮ „Susisiekimo paslaugos“ organizuotą masinį žygį rinkosi skirtingais maršrutais. Dviratį arba paspirtuką minantys įveikė 6 kilometrus nuo Žirmūnų paplūdimio iki Seimo dviračių taku palei Nerį. Savomis kojomis ar riedučiais judėjo 3 kilometrus nuo Vingio parko estrados. Viešojo transporto mėgėjai rytą pradėjo „Spaudos rūmų“ stotelėje laukdami specialaus autobuso, vežančio į žygį.
Europos judumo savaitės kulminacija yra Tarptautinė diena be automobilio, minima rugsėjo 22 d. Šią dieną Vilniuje sostinės gyventojai ir miesto svečiai galės nemokamai keliauti visais sostinės autobusais ir troleibusais – kaip bilietą tądien tereikės parodyti galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
Šiemet šios dienos išvakarės viešojo transporto keleiviams taps išskirtinės ir dėl dar vienos priežasties – rugsėjo 20 d. vilniečiams pristatomi pirmieji sostinės elektriniai autobusai.
Mažiausiai septyni žmonės nukentėjo Londono pietvakariuose, kai į juos įsirėžė automobilis. Tai sekmadienį pranešė laikraštis „Daily Star“.
Leidinio žiniomis, incidentas įvyko prie viešbučio Batersio rajone šeštadienį apie 23 valandą 15 minučių vietos laiku (sekmadienį 1 valandą 15 minučių Lietuvos laiku). Ten buvo nusiųsta policininkų. Trys žmonės sulaikyti pagal įtarimą pasikėsinimu nužudyti, dar keturi – už viešosios tvarkos pažeidimą.
Pranešama, kad vienam iš nukentėjusiųjų sulaužyta koja, jis nugabentas į ligoninę.
Policijos atstovas žurnalistams pareiškė, kad šis incidentas nelaikomas teroro aktu.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis prašo žiniasklaidos priemonių paneigti melagingą informaciją apie neva jam priklausantį automobilį, policijos pareigūnų sustabdytą Palangoje, ir jį neva vairavusį kitą asmenį, kuris pažeidė kelių eismo taisykles.
R. Karbauskis pareiškė, kad nei jam, nei su juo siejamam verslui „lrytas.lt“ portale minimas automobilis nepriklauso, o automobilį vairavusio asmens R. Karbauskis nepažįsta ir prašo paneigti paskelbtą informaciją, atsiprašant visuomenės, kad ji buvo suklaidinta neteisingą informaciją paskelbusių žurnalistų.
Pasak jo, nerimą kelia tai, kad portalo „lrytas.lt“ žurnalistai nesivargina tikrinti duomenų, skelbia melagingą informaciją, o kitos žiniasklaidos priemonės, taip pat nepatikrinusios informacijos teisingumo, skelbia tas pačias melagingas žinias. R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos komisija viešai yra pareiškusi susirūpinimą, kad šio dienraščio žurnalistai aplaidžiai tikrina faktus ir šaltinius. Pasak jo, minėta komisija yra ne kartą konstatavusi, kad portalas „lrytas.lt“ pažeidžia Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas.
„Nors „lrytas.lt“ paskelbto straipsnio autorei, kuri domėjosi, ar R. Karbauskis tuo metu (t. y. vakar) yra Palangoje, buvo pranešta, kad LVŽS sąjungos pirmininkas nei vakar, nei kitomis dienomis šiais metais nesilankė Palangoje, o fizinio asmens (nurodant jo vardą ir pavardę), dėl kurio taip pat buvo klausta, nepažįsta, portale buvo paskelbta, esą „Palangoje pareigūnams įkliuvo Ramūno Karbauskio „Cadillac“, kurį vairavo „kitas asmuo“ (t. y. tas pats, kurio R. Karbauskis nė nepažįsta). Didžiausią nuostabą kelia ne pats melagingos naujienos kūrimo ir skleidimo faktas, o tai, kad žurnalistai taip drąsiai skelbia tiek neva mano automobilio, tiek ir greta stovėjusių mašinų numerius, nors numeris yra asmens duomuo, saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo neapykantos ir melo, kurį viena ar kita žiniasklaidos priemonė skleidžia mano ar kito viešo asmens atžvilgiu, būtina išvengti niekuo dėtų asmenų duomenų skelbimo“, – sako Seimo narys R. Karbauskis.
Ilgai Lietuvoje dabartinis Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis prisistatinėjo esantis ištikimas socialdemokratas ir paprastų darbo žmonių gynėjas, bet užteko pabūti keletą metų Briuselyje ir iš socialdemokratinių vertybių teliko automobilių pramoninkų peršamas automobilių mokestis. Kaip toks mokestis prisidėtų prie socialinio teisingumo ir padėtų socialiai jautriausiems gyventojams, solidžią algą gaunančiam eurokomisarui turbūt sunkoka suprasti?
Automobilių pramonė Europoje labai įtakinga
Iš Briuselio parsibeldęs V. Andriukaitis iškart puolė nurodinėti Vyriausybei įvesti automobilių mokestį. Anot jo, Lietuva neturi jokių argumentų neįvesti tokio mokesčio ir pagąsdino, kad kitaip Lietuva taps antrarūšių automobilių sąvartynu.
Labai keistas požiūris, nes neįvesti tokio mokesčio argumentų gausu, o kaip Lietuva galėtų tapti sąvartynu taip pat mįslė. Dabar Lietuvos automobilių parkas yra senas, tai tiesa, tačiau tai susiję ne su kokiais nors valdžios nurodymais, bet su gyventojų pajamomis. Vos tik vairuotojas gali sau leisti pirkti geresnę transporto priemonę, jis tą ir padaro. Tai kaip galėtų Lietuvoje dar labiau padaugėti senų automobilių, nei jų yra? Negi V. Andriukaitis mano, kad gyventojai savo kiemuose sumanys laikyti po 3, 4 ar 5 mašinas?
Vienintelis tikrai logiškas paaiškinimas yra tai, kad tiek Europos Komisija, tiek eurokomisaras V. Andriukaitis labai įdėmiai klauso Europos automobilių pramonės atstovų argumentų. Gamintojai suinteresuoti, kad naujų automobilių būtų perkama daug, nes pastaruoju metu virš europietiškų bendrovių kaupiasi tamsūs debesys. Tai ypač aktualu Vokietijos automobilių pramonei, kurią neseniai sukrėtė „dyzelgeito“ skandalas, o prisideda ir auganti elektromobilių rinka, kur pirmauja ne Europos gamintojai, tokie kaip „Tesla“, „Nissan“ ir „Toyota“. Automobilių mokestis „seniems ir taršiems“ labai patiktų pramonininkams, nes skatintų naujų transporto priemonių pirkimą.
Europos automobilių pramonė yra viena svarbiausių gamybos šakų Europoje, kurioje dirba milijonai žmonių ir su ja susiję daugybė kitų sektorių. Vokietija yra didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje per metus parduodanti mašinų ir jų dalių už 400 mlrd. eurų, tai 20 proc. viso valstybės eksporto. Neatsitiktinai ištikus 2009 m. krizei Vokietijos vyriausybė pasirinko gaivinti ekonomiką per automobilių pramonę. Buvo skirta vyriausybės subsidija 2,5 tūkst. eurų kiekvienam vokiečiui, kuris pirks naują automobilį. Tai suveikė, 1,2 mln. vokiečių nupirko po naują automobilį. Kai kurių gamintojų, tokių kaip „Škoda“, pardavimai išaugo net 95 proc. 2009 m. Vokietijos politikos modelį taikė Prancūzija, skyrusi po 1 tūkst. eurų subsidiją automobiliui, ir dar 10 Europos šalių.
Mokestis smogtų skurdžiausiems ir vidurinei klasei
Kas tinka Vokietijai, netinka Lietuvai. Vokietija turi puikiai išplėtotą naujų automobilių gamybos grandinę, todėl greitai veikiantys fabrikai pildo Berlyno biudžetą ir įpučia kaitros visam ūkiui. Lietuva automobilių gamybos pramonės beveik visai neturi, tačiau išmano kaip parduoti jau naudotas mašinas ne tik Europoje, bet ir Azijoje. Lietuvoje per metus sudaroma apie 400 tūkst. automobilių pirkimo ir pardavimo sandorių. Tai rodo plačiai išplėtotą prekybos mastą, žinant, nedidelį Lietuvos gyventojų skaičių. Gal V. Andriukaitis ir Vyriausybė galėtų daugiau galvoti apie vietos verslą, o ne tik klausytis užsienio gamintojų norų?
Mokestis seniems ir taršiems automobiliams Lietuvoje paliestų apie 1 mln. gyventojų. Mažiausiai tai būtų aktualu pasiturintiems, kurie gali sau leisti važinėti naujomis mašinomis. Ar tokio socialinio teisingumo siekia V. Andriukaitis? Automobilis nėra prabangos prekė, o būtina ir dažnai vienintelė adekvati susiekimo priemonė. Tai kodėl reikėtų mokėti vien už turėjimą? Panašu į pagalvės mokestį. Juk yra automobilių, kurie kai kuriuo metu nenaudojami (sezoniškai naudojami automobiliai), yra sugedusių ir ilgai neremontuotų automobilių. Kodėl pensininkas tris kartus per metus nuvykstantis į sodą ir kartą aplankyti kapų turi mokėti tiek pat kaip žmogus per mėnesį pralekiantis penketą tūkstančių kilometrų? Juk dabar vairuotojai moka mokesčius pirkdami degalus. Akcizas sudaro net trečdalį benzino ar dyzelino kainos. Kuo daugiau važiuoji, tuo daugiau perki degalų, tuo daugiau moki mokesčių.
Automobilių mokestį propaguojantis V. Andriukaitis kalba apie ekologiją, tačiau pamiršta sudėti visus kaštus. Juk yra ne tik pilami į baką degalai, bet yra ir daug svarbesni naujo automobilio gamybos kaštai ir senos transporto priemonės utilizavimo kaštai. Abiejų procesų metu reikia daug energijos, žaliavų ir išteklių, o visa tai irgi susiję su ekologija. Kai mažiau gaminama, labiau tausojama gamta. Juk būtent tokį principą skatina ta pati Europos Sąjunga, kai kalbama, kad nereikia išmesti maisto, verta rinktis jau dėvėtus rūbus, rūšiuoti atliekas, atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių ir t.t. O kai kalba pasisuka apie automobilius, tai viskas priešingai – kuo greičiau pirkti naujus.
Na ir paskutinis argumentas apie saugumą. Gamintojai mėgsta pabrėžti, kad nauji automobiliai saugesni. Pažangių technologijų naujose mašinose tikrai yra daugiau, tačiau jas galima įdiegti ir senesniuose modeliuose, o kokios nors 1992 m. „Audi 100“ skardų storio net nėra ko lyginti su dabartinės „Audi A4“.