Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.
Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.
Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus.
Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.
Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.
Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.
Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad vis dėlto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui nereikės ,,MG Baltic“ koncernui atlyginti 20 tūkst. eurų už reputacijai padarytą žalą.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Nors V. Bakui ir nereikės atlyginti 20 tūkst. eurų koncernui, teisėja Fausta Vitkienė ,,MG Baltic“ ieškinį pripažino – iš dalies. Pasak jos, atsakovo V. Bako paskleisti kai kurie teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys koncerno „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.
,,Esame labai patenkinti teismo sprendimu. Vertiname kaip dar vieną įrodymą, kad gyvename tikrai demokratinėje teisinėje valstybėje ir Konstitucijos bei įstatymų privalo laikytis visi“, – po teismo posėdžio teigė „MG Baltic“ advokatas Ąžuolas Čekanavičius.
Advokatas pabrėžė, kad neturtinė žala (20 tūkstančių eurų) byloje buvo antraeilis dalykas.
,,Koncernui pinigai tikrai nebuvo esminis klausimas, ir suma tikrai nebuvo ta, kuri galėtų atpirkti tą reputacinę žalą koncernui“, – teigė advokatas Ą. Čekanavičius.
ELTA primena, kad Dariaus Mockaus vadovaujamas koncernas „MG Baltic“ teismui teikia papildytą ieškinį, kuriuo prašė iš V. Bako priteisti 20 tūkst. eurų atlyginti reputacijai padarytą žalą.
Koncernas jau anksčiau buvo pateikęs ieškinį prieš politiką, kuriuo prašė parlamentaro neatitinkančiais tikrovės pripažinti teiginius, esą „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir kad koncernas padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Bakui uždraudė tokius teiginius naudoti praėjusių metų birželį.
„Siekiame, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidęs mūsų teises, teismo būtų įpareigotas prisiimti asmeninę atsakomybę. Esame teisinė valstybė ir, jei politikai to nesupranta bei nesuvokia savo elgesio padarinių, tikime, kad teismas juos įpareigos būti atsakingais už savo veiksmus“, – anksčiau teigė „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.
V. Bako vadovaujamo tyrimo metu žiniasklaidai buvo perduota VSD pažyma, kurioje pateikiami „MG Baltic“ vadovų ir politikų privatūs pokalbiai, galimos poveikio valstybei darymo schemos ir kita informacija. Tyrimo metu minėtos ir kitos stambios šalies verslo bendrovės, kaip „VP Market“.
Teisėsauga taip pat įtaria, kad Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis ir Vytautas Gapšys, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus. Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Atsisakiusio pateikti laikinajai tyrimo komisijai prašytą medžiagą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas žada daryti viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų.
„Aš nedarau nieko naujo, dvejus metus nuosekliai dirbu darbą, kuris pridera komitetui pagal Seimo Statutą. Pagal Statutą, NSGK atlieka parlamentinę žvalgybų kontrolę. Ne kartą esame sakę, kad nenorime kartoti buvusių klaidų, kurti precedentus ir toleruoti atvejus, kada politikai stengiasi politizuoti žvalgybas arba teisėsaugos institucijas, naudoti tai asmeninės politinės kovos tikslais. Komitetas stengiasi būti teisingas vienodai visiems. (…) Ir toliau darysime viską, kad nebūtų leista politizuoti žvalgybos ir teisėsaugos institucijų ir būtų leista atlikti jiems keliamus uždavinius“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Bakas.
Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija, kuriai vadovauja Agnė Širinskienė, negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK).
„Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Ji tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis problemos nemato, nes ši informacija bus gauta iš teisėsaugos institucijų.
Žiūronai. Slaptai.lt portalo nuotr.
„Šita komisija turi visas teises lygiai taip pat kaip ir NSGK. (…) Aš esu tuo įsitikinęs, nes, jeigu teikė NSGK, teiks ir tai komisijai dėl to, kad jokių priežasčių to nedaryti nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Jis nesureikšmina NSGK sprendimo neteikti informacijos Agnės Širinskienės vadovaujamai tyrimo komisijai.
„Konservatorių balsais, palaikant komiteto pirmininkui, buvo priimtas toks sprendimas. Jis toks yra – ką padarysi. Logiškai, kad turėtų teikti, nes ten yra tie patys Seimo nariai su tais pačiais leidimais dirbti su slapta informacija. Bet jeigu komitetas nutarė kitaip, tai bus kitas sprendimas, jie gaus iš teisėsaugos institucijų visą informaciją. Čia nėra problemų“, – teigė R. Karbauskis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.
Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.
„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.
Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.
Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.
„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.
„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.
Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.
Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.
R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.
„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“
R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.
„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“
Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“
Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.
O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“
Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.
2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.
Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.
Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.
Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.
Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.
Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.
D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.
Slaptai.lt skelbia beveik 30 minučių trukmės videointerviu Lietuvos saugumo tema, kuriame dalyvavo Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Pokalbį moderuoja Indrė Makaraitytė.
Šiame pokalbyje gvildenamos aktualios Lietuvai temos: ar mums pavyks išvengti Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus; ar Rusijoje įmanomas nepriklausomas verslas; kodėl kadaise savo vieną svarbiausių ir brangiausių įmonių patikėjome uždaryti Rusijos kompanijai; kokia Rosatom įtaka; ar Rusijos slaptosios tarnybos turi informacijos apie mūsų pažeidžiamus politikus, verslininkus, žurnalistus; kuo labiausiai MG Baltic įdomus buvo Seimo NSGK?
Daugiausiai plenarinių Seimo posėdžių praleidęs „valstietis“ Vytautas Bakas pateikė tris priežastis, kodėl, jo nuomone, atliktas parlamentinis tyrimas dėl verslo įtakos politikams yra svarbesnė dingstis praleisti Seimo posėdį nei komandiruotė.
Anot V. Bako, tai, kad jo vadovautas parlamentinis tyrimas buvo pavestas atlikti visam Seimui, sukūrė didelę pridėtinę bei tai, kad susilaukė iš visuomenės daug dėmesio, yra pakankama priežastis nelankyti Seimo posėdžių.
Savo feisbuko paskyroje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas teisinosi, kodėl praleido daugiausiai plenarinių posėdžių.
Jis sakė, kad nesutinka su Seimo vicepirmininke bendrapartiete Rima Baškiene, kurios LRT portalui išsakyta nuomone, tik sveikatos problemos, nelaimės šeimoje ar komandiruotės yra pateisinamos priežastys nedalyvauti plenariniuose posėdžiuose.
„Nesutikčiau su p. Rima Baškiene, kad komandiruotė yra pateisinama posėdžių praleidimo priežastis, o parlamentinis tyrimas jau ne priežastis ir už tai reikia bausti.
Pirma, parlamentinį tyrimą paveda atlikti visas Seimas, o į komandiruotę siunčiama tik Seimo valdybos sprendimu.
Antra, parlamentinis tyrimas yra parlamentinės kontrolės forma ir vykdoma, kada siekiama surinkti, atskleisti itin svarbią visuomenei ir valstybės gyvenimui, svarbių sprendimų priėmimui informaciją, tuo tarpu komandiruotė gali net neturėti pridėtinis vertės. Pvz., kokią vertę sukūrė vieno Seimo nario komandiruotė, dėl kurios teko atidėti organizacine prasme itin sudėtingą ir svarbų viešojo intereso prasme pirmąjį teismo procesą „MG Baltic“ byloje? Ką visuomenė gavo tokio, kad galima būtų šią aplinkybę pripažinti reikšminga Seimo posėdžio praleidimo priežastimi?
Trečia, NSGK tyrimo svarbą ir aktualumą žmonėms parodo tai, kad per gegužės mėnesį NSGK tyrimas sulaukė didžiausio visuomenės dėmesio – parengta 104 reportažai ir komentarai vien televizijose. Kiek dėmesio sulaukia Seimo komandiruotės, gal kokių ataskaitų girdėjome. Nors vieną?“, – feisbuke aiškino V. Bakas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio iniciatyva vykdyti dar vieną parlamentinį tyrimą bus iššūkis ne tik frakcijai ir opozicijai, tačiau ir pilietinei visuomenei, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
„Valstiečių“ partijai priklausantis politikas neslepia nepasitenkinimo R. Karbauskio iniciatyva ir penktadienį savo feisbuko paskyroje rašė, kad Lietuva turi rinktis – tapti skaidriausia šalimi regione ar dar giliau klimpti.
„Turime unikalią galimybę susitelkti ir tapti skaidriausia šalimi regione, išvalyti ir apsaugoti savo politinę sistemą, sukurti šalyje gerą, pasitikėjimu grįstą atmosferą. Turime galimybę klimpti dar giliau ar bent jau stovėti vietoje. Ši tyrimo iniciatyva bus iššūkis frakcijai, opozicijai, pilietinei visuomenei. O gal ir nauja galimybė. Jei neįsijausime, tuomet atskirsime, kur spektaklis, o kur tikrovė“, – feisbuke rašė V. Bakas.
„Ne visi spektakliai reiškia teigiamas pasekmes. Po „ledų“, „sveiko proto“, „Leo“ spektaklių buvo sunkios pagirios“, – įraše pabrėžė NSGK pirmininkas.
Ketvirtadienį valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis įregistravo Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams dviejų buvusių Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus vyriausybių valdymo laikotarpiu.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
V. Bakas ne kartą yra pareiškęs, kad nepritaria naujam parlamentiniam tyrimui. Anot jo, reikia įgyvendinti jau atlikto ir birželį patvirtinto NSGK atlikto tyrimo išvadas. Politikas buvo užsiminęs, kad trauktųsi iš „valstiečių“ frakcijos, jei būtų nuspręsta tyrimą tęsti. Tačiau R. Karbauskui įregistravus Seimo nutarimo projektą atlikti naują parlamentinį tyrimą V. Bakas sušvelnino savo poziciją.
Naujam parlamentiniam tyrimui griežtai prieštarauja opozicijoje esantys konservatoriai. Pasak jų, nauju tyrimu „valstiečiai“ siekia susidoroti su politiniais oponentais.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuojamą tyrimą, kurio objektu gali tapti jos susirašinėjimas su buvusiu liberalu Eligijumi Masiuliu, pavadino dėl verslo įtakos politikai teisiamų oligarchų kerštu.
Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.
Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis.
Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.
Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.
„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.
Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.
E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.
„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.
Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.
„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.
Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.
Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.
E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.
E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.
Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.
„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.
Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.
Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.
L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.
„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.
„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.
Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.
„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.
Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.
„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.
Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, komentuodamas aštrius „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko metamus kaltinimus konservatoriams, sako nematąs pagrindo tirti konservatorių vaidmenį įsigalint koncernui „MG Baltic“.
V. Pranckietis „Žinių radijui“ kalbėjo, kad D. Gaižauskas tiesiog bando pasakyti kažką aštriai.
„Tiesiog labai užaštrino Dainius Gaižauskas tą tokią poziciją. Jis labai konkrečiai bando kažką tokio pasakyti aštriai. Vytautas Bakas tiesiog pasakė komiteto nuomonę, ir manau, kad tai truputį nuramino Seimą. Nes Seimą sujaudinus labai yra sunku dirbti ir priimti sprendimus“, – aiškino Seimo vadovas.
V. Pranckietis pabrėžė, kad konservatorių santykių su „MG Baltic“ tyrimui reikia pagrindo.
Taip pat, akcentavo V. Pranckietis, turėtų būti kalbama apie atskirus asmenis, o ne apie visą partiją.
„Tai yra atskiri asmenys, kurie veikė kažkokioje srityje, sakykim, Manto Adomėno vakarykščiai pareiškimai tai turbūt ir parodo, kad buvo to bendradarbiavimo. Bet tai negalime kalbėti apie ištisą vienetą“, – kalbėjo V. Pranckietis, primindamas antradienį viešoje erdvėje aptarinėtus konservatoriaus M. Adomėno susitikinėjimus su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kurių metu buvo kalbėta apie M. Adomėno kandidatavimą konservatorių pirmininko rinkimuose.
„Jeigu atsiskleidžia kokie nors faktai, tai visuomenei jie turi tapti žinomi“, – kalbėjo „Žinių radijui“ V. Pranckietis.
Antradienį svarstant NSGK išvadas „valstietis“ D. Gaižauskas, Seime kalbėjęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu, ragino ne tik pratęsti pradėtą tyrimą, tačiau nesuvaldydamas emocijų žarstė priekaištus ir kaltinimus konservatoriams.
„Žiūrėkite, kaip bijo konservatoriai. Žinote, kodėl bijo? Nes jau viskas atvirai. (…) Gerbiami konservatoriai, jums riesta, pripažinkite“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Jis priekaištavo konservatoriams, kad kai kurie jų lyderiai esą „išėjo su velniu obuoliauti“.
Reaguodamas į kolegos kalbą, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pakvietė nesivadovauti noru kažkam atkeršyti. Parlamentinis tyrimas, anot jo, nebuvo nukreiptas prieš partiją ar prieš asmenis.
„Sustokime nuo noro atkeršyti kažkam“, – ragino V. Bakas, pakvietęs į problemą pasižiūrėti ne per vienos partijos prizmę, o per visos politinės sistemos sąrangą.
Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas dalinasi pasiūlymais, kuriuos, jo nuomone, reikėtų nedelsiant įgyvendinti, kad ateityje pavyktų apsaugoti visuomenę nuo niekam neatskaitingų neteisėtą įtaką darančių galios centrų.
Pirmadienį V. Bakas feisbuke išskyrė kelis, jo nuomone, svarbiausius siūlymus, kuriuos reikėtų įgyvendinti po atlikto NSGK parlamentinio tyrimo.
Tarp politiko išskirtų iniciatyvų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą.
V. Bakas feisbuko įraše taip pat pažymi būtinybę atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios įmonės. Taip pat pabrėžia, kad reikia atsisakyti tokių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.
„Keletas pasiūlymų nedelsiant:
parengti ir priimti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą (Assets recovery);
įvertinti dėl neteisėtos įtakos padarytą žalą valstybei, imtis priemonių ją atlyginti;
atsisakyti nacionalinio saugumo požiūriu nepatikimų įmonių paslaugų strateginiuose objektuose;
parengti teisės aktus, kurie sukurtų sąlygas ir paskatas remti iniciatyvas, skatinančias tiriamąją žurnalistiką, stiprintų regionines visuomenės informavimo priemones, jų savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažintų visuomenės informavimo priemonių koncentraciją;
parengti ir pateikti Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir licencijuojamų visuomenės informavimo priemonių vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir nacionalinio saugumo interesus“, – pirmadienį feisbuke rašė V. Bakas.
Seimas antradienį balsuos dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų.
Seimo nariai Vytautas Bakas ir Rasa Juknevičienė. ELTA nuotr.
Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydamas arba atidėti parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms, arba nuo jo nušalinti NSGK pirmininką Vytautą Baką ir NSGK narę Rasą Juknevičienę.
R. Juknevičienė koncerno kreipimąsi traktuoja kaip politinį spaudimą, su kuriuo jai tekę susidurti ir anksčiau.
Koncerno „MG Baltic“ Eltai atsiųstame pranešime pažymima, kad nuo parlamentinio tyrimo V. Baką ir R. Juknevičienę nušalinti prašoma iki paaiškės, ar jie nėra pažeidę teisės aktų reikalavimų ir gali dalyvauti formuluojant parlamentinio tyrimo išvadas bei už jas balsuoti.
„MG Baltic“ advokato Lino Belevičiaus nuomone, koncerno pateiktas prašymas yra visiškai logiškas ir teisėtas.
„Tokiais neatsakingais politikų veiksmais yra daroma milžiniška žala tiek verslui, tiek ir atskiriems privatiems asmenims. Ir ji turės būti atlyginta“, – teigė L. Belevičius.
Išplatintame pranešime taip pat pažymima, kad gegužės 17 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai buvo pateiktas prašymas pradėti tyrimą dėl V. Bako ir R. Juknevičienės galimai padarytų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimų pažeidimų.
Konservatorė R. Juknevičienė „MG Baltic“ kreipimąsi įvertino kaip koncerno daromą spaudimą NSGK. Seimo narė sakė, kad toks spaudimas jai nėra naujas. Pasak jos, tokį patį spaudimą ji patyrusi iš „Dujotekanos“, kai 2006-2007 metais tyrė panašius procesus.
„Tai yra spaudimas komitetui ir bandymas politizuoti tyrimą. Mes tai matome viešojoje erdvėje. Man tai nėra nauja, nes kai 2006 metais žuvo Vytautas Pociūnas ir mes komitete darėme tyrimą dėl labai panašių procesų, kurie tuo metu vyko Lietuvoje, tai mane atakavo „Dujotekana“. Dabar atakuoja „MG Baltic“. Tie patys metodai. Tiesiog apgailestauju dėl tokių keistų metodų“, – Eltai kalbėjo R. Juknevičienė.
V. Bakas sakė nekomentuosiantis šio „MG Baltic“ kreipimosi. NSGK pirmininkas ragino palaukti trečiadienio, kada bus pristatytos NSGK išvados dėl verslo įtakos politikai. Trečiadienį šias išvadas ketinama pristatyti ir visuomenei.
„Turi teisę „MG Baltic“, kaip ir visi kiti žmonės, kreiptis į bet kurią instituciją, ir aš čia dabar negaliu nieko komentuoti. Pateiksime trečiadienį išvadas ir tada jau kalbėsime“, – apibendrino NSGK pirmininkas.
Gegužės 17 d. L. Belevičius pareiškė, kad V. Bakas ir R. Juknevičienė įstatymus galėjo pažeisti, nes viešai komentavo dar nebaigto parlamentinio tyrimo informaciją, taip žemindami koncerno reputaciją.
ELTA primena, kad išslaptintoje VSD informacijoje atskleidžiama, kaip „MG Baltic“ koncernas bandė sau naudinga linkme paveikti politikus ir šalies institucijas.
Gegužės 23 d. portalui delfi.lt duotame interviu prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad kilęs skandalas dėl neskaidrių ryšių tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų bus labiausiai naudingas tiems, kurie yra kaltinami politine korupcija, bei valdantiesiems „valstiečiams“.
Tuo tarpu koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus tvirtina, kad paviešinta VSD ataskaita yra abejotinos vertės dokumentas, kuris, anot jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentingas.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį vyksiančiame posėdyje ketina išklausyti žurnalistą Tomą Dapkų.
Jis patvirtino feisbuke, kad atvyks į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
„Dėkoju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui už galimybę liudyti atliekamame parlamentiniame tyrime. Tik ką patvirtinau, kad ryt jame dalyvausiu“, – rašė žurnalistas.
Kartu T. Dapkus pabrėžė, kad prieš jį yra tęsiama šmeižto kampanija.
„Tuo pačiu noriu pasakyti, kad toliau tęsiama šmeižto kampanija prieš mane ir mano šeimą. Kartoju: mano žmona yra užsienio pilietė, kuri atvykusi gyventi į Lietuvą pagal įstatymus į legalią banko sąskaitą įnešė savo paveldėtas santaupas. Nei man, nei jai nėra pareikšti jokie įtarimai. Šiandien kreipiausi į atsakingas institucijas, kad atsakomybėn būtų patraukti visi, kurie nusikalstamai viešina privačių žmonių bankines operacijas su šmeižikiškomis interpretacijomis. Atskiru skundu kreipiausi ir dėl buvusio FNTT direktoriaus K. Jucevičiaus“, – feisbuke rašė T. Dapkus.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Viešoje erdvėje yra kalbama ir apie tai, kad T. Dapkus yra minimas tyrime dėl neteisėto praturtėjimo.
ELTA jau skelbė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams praėjusią savaitę yra sakęs V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.
Premjeras Saulius Skvernelis nesutinka su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako sekmadienį LRT televizijoje išsakytais samprotavimais, apie galimybę griežtinti žiniasklaidos kontrolę, stabdant jos licencijas, paaiškėjus, kad „MG Baltic“ koncernas per savo kontroliuojamus žiniasklaidos kanalus darė įtaką politikams.
„Manau, kad daug ką galės padaryti pati žiniasklaida, per savo savireguliaciją, per savo savivaldą. Nemanyčiau, kad reikėtų kalbėti apie tokias kardinalias arba griežtas priemones“, – pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis, pabrėždamas, kad nereikia skubėti su tokiais griežtais siūlymais.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sekmadienį LRT televizijos laidoje pareiškė, kad reikėtų svarstyti apie žiniasklaidos licencijavimą, paaiškėjus, kad „MG Baltic“ koncernas per savo kontroliuojamus žiniasklaidos kanalus darė įtaką politikams.
V. Bakas sakė, kad skubiai reikia imtis priemonių, jog, pasak jo, žiniasklaida nebebūtų naudojama kaip ginklas.
„Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti“, – sekmadienį samprotavo V. Bakas.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.
„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.
Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.
Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Kilus diskusijai dėl galimo paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumo tyrimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui neskubėti imtis naujo tyrimo, o palaukti jo vadovaujamo komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvadų, kurios bus pateiktos birželio 1 d.
„Norėčiau pakviesti kolegas palaukti bendro vaizdo. Pamatykime visą vaizdą, o tada priimkime sprendimą. Siūlau neskubėti, apibendrinti“, – penktadienį žurnalistams sakė V. Bakas.
Jo teigimu, NSGK tiria „neteisėtą, nedeklaruotą, neskaidrią atskirų verslo grupių įtaką Lietuvos politinei sistemai, valstybės institucijoms, pareigūnams“.
„Palaukime to tyrimo išvadų ir tada kartu pasikalbėkime. Reikia matyti platesnį vaizdą, komitetas nori parodyti sisteminį veikimą, bendrą veikimą, o ne atskiras detales“, – sakė V. Bakas.
Jis atsisakė nurodyti, ar NSGK savo tyrime domisi, pvz., „MG Baltic“ koncernu, žurnalistu Tomu Dapkumi.
„NSGK tiria keletą epizodų, yra daug pavardžių, kurias mes nagrinėjame, aiškinamės. Aš negalėčiau komentuoti atskirų informacijų nuotrupų, nes nesimato bendro vaizdo. Tai, kas šiandien skelbiama žiniasklaidoje, yra, viena vertus, visiški išsigalvojimai, kita vertus, yra galbūt kažkokios įžvalgos. Mūsų parlamentinio tyrimo užduotis atskleisti bendrą vaizdą kaip Lietuvoje buvo daroma įtaka. Iš tikrųjų mes tai nustatėme. Įtaka buvo daroma, tai buvo daroma pakankamai grubiai, buvo daroma įtaka ir politiniams procesams, ir valstybinėms institucijoms, buvo siekiama proteguoti į svarbias institucijas savo žmones, kurie vėliau galėtų tenkinti asmeninius poreikius atskirų interesų grupių ir juos atstovauti, ir tą mes nustatėme. Tai yra ne vienas, ne du atvejai“, – sakė V. Bakas.
Į klausimą, ar tai darė „MG Baltic“ jis atsakė: „Įvairiais laikotarpiais buvo įvairios galios grupės, kurios nebuvo niekieno rinktos, niekam neatskaitingos, ir tyrime tą parodysime“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, šiuo metu vyksta informacijos išslaptinimo procesas. „Mes kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą (VSD), į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad informacija būtų išslaptinta ir kiek įmanoma daugiau pateikta visuomenei tam, kad galėtume pamatyti visą paveikslą ir susitarti, ar mums tinka tokia politinė tradicija, ar vis dėlto mes norėtume keisti situaciją iš esmės“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, NSGK taip pat pateiks rekomendacijas, kaip spręsti šias problemas.
Prezidentė susitinka su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Japonijos Ministru Pirmininku Shinzo Abe. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė neabejoja, kad dėl paviešintų Prezidentės laiškų reikalingas tyrimas ir greičiausiai jau kitą savaitę, trečiadienį, apie tai bus kalbama jos vadovaujamo komiteto posėdyje.
„Mes dėl pačios formos dar spręsime. Ar laikinosios tyrimo komisijos statusas bus suteiktas komitetui, ar komitetas pats inicijuos tyrimą, tai dar diskusijų dalykas. Bet, manau, kad tyrimo reikia, nes situacija nelabai normali“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams.
Ji mano, kad interesas būtų pirmiausia atsakyti ir sau, ir visuomenei į klausimą, „kas gi vyko, kai buvo daromas poveikis žiniasklaidai“.
Jos nuomone, kai kurie veiksmai yra konstitucinės teisės vertinimo dalykas, o toks susirašinėjimas rodo, kad yra pasikėsinama į žiniasklaidos laisvę.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad paviešintų Prezidentės laiškų autentiškumą planuojama pavesti tirti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Rusijai uždraudė kai kuriems Lietuvos piliečiams atvykti į Rusiją.
Rimvydas Valatka
Lietuvos žinomi žurnalistai ir politikai, sužinoję, kad pateko į juodąjį Rusijos sąrašą, neslėpė pasitenkinimo ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą.
Tačiau konservatorė Rasa Juknevičienė įtariai vertino šias politikų, sužinojusių, kad yra nepageidaujami asmenys šalyje, reiškiamą džiūgavimą. R. Juknevičienė samprotavo, kad tokiu sąrašu Rusija tiesiog „trolina“ Lietuvą.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė penktadienį Eltai patvirtino, kad yra gautas sąrašas, o jame paskelbti Lietuvos piliečiai, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tačiau R. Jakilaitienė daugiau detalių neatskleidė ir tvirtino, kad kiekvieną į sąrašą patekusį asmenį informuoja atskirai.
Sulaukę Užsienio reikalų ministerijos skambučio ir sužinoję, kad pateko į juoduosius Rusijos sąrašus, žinomi Lietuvos visuomenės veikėjai ir politikai šią žinią skelbia savo feisbuko paskyrose.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Į nepageidaujamų asmenų sąrašus patekęs giriasi žurnalistas Rimvydas Valatka. Savo feisbuko paskyroje apžvalgininkas giriasi, kad tai didžiausias jo gyvenimo įvertinimas.
„Šiandien sužinojau, kad Putino Rusija įtraukė mane į juoduosius sąrašus asmenų, kuriems draudžiama 5 metams įvažiuoti į Rusiją. Turbūt tai yra pats aukščiausias mano gyvenimo įvertinimas. Taigi nors ir šimtui, ponai kleptokratai. Sąmoningai nesu buvęs toje šalyje nuo 1991 m. vidurio, kai dar teko naudotis jų oro uostais. Prisibuvau. Tai yra šalis, kurios Sibiro katorgoje gimiau ir kuri vienintelė pasaulyje netraukia sugrįžti“, – feisbuke rašė R. Valatka.
Apie tai, kad sužinojo atsidūręs nepageidautinų žmonių sąraše, pranešė ir žurnalistas Andrius Tapinas.
„Lik sveikas, Sibire. Lik sveikas, Baikale ir Nižnij Tagile. Ate atostogoms Gelendžike ir Kryme, sudie Krasnojarske ir Čeliabinske. Patekau į Rusijos sąrašą ir penkerius metus neturiu teisės įvažiuoti į Rusijos teritoriją. Realiai visiškai už nieką. Blogo žodžio nesu apie Kremlių pasakęs ir prašau“, – feisbuke šmaikštavo A. Tapinas.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į sąrašą pateko ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Apie gautą draudimą atvykti į Rusiją paskelbė kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai – Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis.
Pastarasis komentuodamas tai, kad atsidūrė šiame sąraše, taip pat įvertino labai teigiamai.
„Turiu daug valstybinių apdovanojimų, bet šitas – tikrai brangiausias!!!“, – feisbuke pažymėjo Ž. Pavilionis.
Tuo tarpu M. Adomėnas šmaikštavo, kad net aštuonerius metus laukė, kol Rusija jam uždraus įvažiuoti į šalį.
„JAU MANIAU, NEBESULAUKSIU. Vis dėlto sulaukiau. Pagaliau. Draudimas įvažiuoti į Rusiją – check“, – rašė M. Adomėnas, primindamas Rusiją suerzinusią 2010 m. politiko inicijuotą rezoliuciją dėl Gruzijos teritorinio vientisumo.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad, jo žiniomis, juodajame Kremliaus sąraše yra daugiau kaip dešimt Seimo narių, kuriuos URM informavo, kad jie į Rusiją negalės atvykti penkerius metus.
Nors politikai ir žurnalistai gautą žinią, kad Kremlius uždraudė jiems kurį laiką atvykti į Rusiją, įvertino pašaipiai ir traktavo tai kaip savotišką jų veiklos įvertinimą, konservatorė Rasa Juknevičienė buvo kur kas įtaresnė. Politikė savo socialinio tinklo paskyroje samprotavo, kad šis sąrašas gali būti tik dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis.
„Nors Lietuvos URM informuoja, žiniasklaida praneša, o sąraše esantys džiaugiasi, tačiau man atrodo, kad tai dar vienas Kremliaus informacinio karo atvejis. Meta kaulą, t. y. neįleidžiamų į Rusiją sąrašą, o jūs čia aiškinkitės, kas yra kas Lietuvoje. Patrolino. Kimbam“, – feisbuke rašė R. Juknevičienė.
