Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, spalio 7 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį sukritikavo sprendimą šių metų Nobelio taikos premiją be Ukrainos taip pat skirti Rusijos ir Baltarusijos atstovams.
„Nobelio komitetas įdomiai interpretuoja žodį „taika“, jei ta pati Nobelio premija skiriama dviejų valstybių, užpuolusių trečiąją, atstovams. Nei Rusijos, nei Baltarusijos organizacijos neorganizavo pasipriešinimo karui. Šių metų Nobelio premija yra „nuostabi“, – savo „Twitter“ paskyroje apmaudo neslėpė M. Podoliakas.
Taip jis prisijungė prie būrio ukrainiečių ekspertų, žurnalistų ir visuomenės veikėjų, kurie taip pat nepritaria sprendimui prestižinę taikos premiją skirti būtent šių trijų valstybių – vadinamosios „slavų trejybės“ – atstovams. Manoma, kad Ukraina negaili kritikos, nes ir kovoja būtent prieš šią rusiškuoju imperializmu pagrįstą idėją.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trylika Seimo opozicinių frakcijų atstovų pasirašė kreipimąsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, žiniasklaidoje paaiškėjus, kad spalio viduryje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas du kartus susitiko su trąšas gabenančios Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ atstovais, atvykusiais į Lietuvą. Parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.
„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.
Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.
„Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad po susitikimų Užsienio reikalų ministerijoje su „Belaruskalij“ atstovais migrantų srautas, buvęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ženkliai pakrypo Lenkijos kryptimi“, – teigia parlamentarai.
Seimo nariai, nematydami Vyriausybės noro dirbti skaidriai ir kelti sau aukščiausius reikalavimus, prašo premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės „Belaruskalij“ atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.
Iš premjerės parlamentarai taip pat lauks atsakymų, ar kartu su minėtais Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ asmenimis į Vilnių atvyko ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos neformalus atstovas, vedęs derybinius pokalbius su URM politikais, ar susitikimų metu buvo aptarti nelegalių migrantų keliami iššūkiai bei Baltarusijos režimo vaidmuo jų organizavime, ar premjerė žinojo, kas lėmė URM pozicijos pasikeitimą JAV taikomų sankcijų atžvilgiu ir kieno nurodymu buvo pakeistos rekomendacijos Lietuvos verslams šios ministerijos interneto svetainėje.
Bet to, rašte premjerei klausiama, ar su „Belaruskalij“ atstovais buvo susitikę jos politinio pasitikėjimo tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.
Vadovaujantis Seimo statutu, premjerės atsakymų tikimasi sulaukti artimiausiame Seimo posėdyje.
