J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.

Demokratas Joe Bidenas šeštadienį paskelbtas JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, perimsiančiu Baltuosius rūmus iš Donaldo Trumpo, užsitikrinus pergalę Pensilvanijoje, įtvirtinusią daugiau nei 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų.
 
J. Bideną nugalėtoju paskelbė tokios žiniasklaidos priemonės, kaip CNN, „NBC News“ ir „CBS News“, jam priskyrus itin svarbią pergalę Pensilvanijos valstijoje, deleguojančioje net 20 rinkikų.
 
Iki šeštadienio J. Bidenas buvo surinkęs 253 rinkikų balsus – tai reiškia, kad pergalė Pensilvanijoje jam užtikrino 273 rinkikų balsus. Jam vėliau priskirta pergalė ir Nevadoje, turinčioje 6 rinkikus.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės J. Bideną nugalėtoju paskelbė ir Arizonoje, bendrą jo turimų rinkikų balsų skaičių padidinusią iki 290.
J. Bidenas pergalę iškovojo iš viso 24 valstijose, įskaitant savo gimtąjį Delaverą. Jam taip pat atiteko tokie dideli prizai, kaip Kalifornija ir Niujorka bei šalies sostinė.
 
Buvęs viceprezidentas laimėjo keturiose valstijose, kuriose 2016 metais pergalę šventė D. Trumpas – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine ir, pasak dviejų žiniasklaidos priemonių, Arizonoje.
 
JAV žiniasklaidos priemonių teigimu, D. Trumpui pergalė prognozuojama 23 valstijose, įskaitant tokius didžiulius prizus, kaip Floridą ir Teksasą. Jis šiemet laimėjo ir daugybėje valstijų, kuriose laimėjo ir prieš ketverius metus – Indianoje, Kentukyje, Misūryje ir Ohajuje.
Naujausiais duomenimis, nugalėtojas dar nepaskelbtas trijose valstijose – Aliaskoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Nepaisant to, J. Bideno persvara jau yra užtikrinta.
 
„Fox News“ ir „Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant CNN ir „NBC News“, dar neskubėjo skelbti valstijos nugalėtojo.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
 
Nebraskos rinkikų balsai bus padalyti abiem kandidatams – keturi jų atiteks D. Trumpui, o likęs vienas atiteks J. Bidenui. Meine nugalėtoju laikomas demokratas, tačiau jam atiteks tik trys iš keturių valstijos turimų rinkikų balsų, o vienas atiteks D. Trumpui.
 
Pateikiame sąrašą valstijų, kuriose laimėjo kiekvienas kandidatas, ir jų deleguojamus rinkikų balsus. Šie skaičiavimai grindžiami tokių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, kaip CNN, „Fox News“, MSNBC, „NBC News“, ABC, CBS „The New York Times“.
 
Donaldas Trumpas (214 rinkikų balsų)
 
Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Meinas (1)***, Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (4)**, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3).
 
Joe Bidenas (279/290 rinkikų balsų)
 
Arizona (11)*, Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Meinas (3)***, Merilendas (10), Masačusetsas (11), Mičiganas (16), Minesota (10), Nebraska (1)**, Nevada (6), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Pensilvanija (20), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12), Viskonsinas (10).
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona(*), Džordžija, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina.
 
* Arizoną J. Bidenui priskiria tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Associated Press“ ir „Fox News“, tačiau CNN ir „NBC News“ teigia, kad dar per anksti skelbti valstijos nugalėtoją.
 
** Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose. J. Bidenui vienas balsas atiteko per balsavimą Kongreso rinkiminėse apygardose.
 
*** Meine sistema yra panaši į sistemą Nebraskoje. Trys iš keturių rinkikų balsų yra numatyti J. Bidenui, likęs balsas atiteks D. Trumpui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 06:02

JAV antradienį pranešė pasiekusios susitarimą su Rusija pratęsti branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį „New START“, tačiau Maskva netrukus atmetė JAV sąlygas.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalavo, nors ir nesėkmingai, kad prie sutarties prisijungtų Kinija.
 
Ši sutartis, pagal kurią JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau nei 1 550 branduolinių galvučių kiekviena, baigia galioti vasario 5 d.
 
Likus trims savaitėms iki prezidento rinkimų, o D. Trumpui apklausose atsiliekant nuo savo varžovo, administracija pabrėžė sieksianti išsaugoti susitarimą neapibrėžtam laikotarpiui.
 
„Norime pratęsti „New START“ sutartį neapibrėžtam laikotarpiui su sąlyga, kad jie sutiks apriboti – įšaldyti – savo branduolinį arsenalą“, – teigė JAV derybininkas Marshallas Billingsleas.
 
Tačiau Maskva paskelbė nesutinkanti su tokia sutarties pratęsimo sąlyga.
 
„Toks pasiūlymas yra nepriimtinas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo komentarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
 
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
 
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
 
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 10:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.
Mike’as Pence’as. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad viceprezidentui Mike’ui Pence’ui atlikto tyrimo dėl COVID-19 rezultatai buvo neigiami. Nepaisant to, prezidentas žada kurį laiką riboti kontaktą su M. Pence’u.
 
D. Trumpas taip pat užsiminė, kad M. Pence’as laikėsi karantino po to, kai jo spaudos sekretorei Katie Miller buvo patvirtint COVID-19 liga, tačiau to jis nepasakė tiesiogiai.
 
„Sakyčiau, kad mes su juo apie tai pakalbėsime“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas, šiems paklausus, ar prezidentas ketina riboti kontaktą su M. Pence’u.
 
„Per karantino laikotarpį tikriausiai susitiksim, – teigė jis. – Nemačiau jo nuo to laiko.“
 
„Kalbėtis galime ir telefonu, – sakė D. Trumpas. – Koronavirusas jam nebuvo patvirtintas, turime tai suprasti, tačiau jis kontaktuoja su daug žmonių.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis.
„PSO tikrai prisidirbo. Ji daugiausia finansuojama Jungtinių Valstijų, bet dėl kažkokių priežasčių labai orientuojasi į Kiniją. Mes tai gerai išnagrinėsime“, – parašė antradienį savo tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Pasak D. Trumpo, PSO rekomendavo Jungtinėms Valstijoms nenutraukti keleivių iš Kinijos priėmimo, kai naujasis koronavirusas buvo dar tik pradėjęs plisti. „Laimė, aš išsyk atmečiau jų patarimą laikyti mūsų sienas atviras Kinijai. Kodėl jie mums davė tokią klaidingą rekomendaciją?“ – klausia tviteryje JAV administracijos vadovas.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Šiuo metu Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičių. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šalyje užfiksuoti 369 tūkstančiai užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 11 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.08; 02:00

JAV viceprezidento Mike’o Pence’o kabineto darbuotojas susirgo koronavirusu, penktadienį pranešė atstovė.
 
„Su šiuo individu nei Donaldas Trumpas, nei M. Pence’as artimai nekontaktavo. Toliau bandome atsekti, su kuo darbuotojas turėjo kontaktą“, – teigė M. Pence’o atstovė spaudai Katie Miller.
 
M. Pence’as kartu su D. Trumpu dalyvavo kasdieninėje Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje, kurios metu pranešė apie JAV kovos su viruso protrūkiu priemones.
 
Tai jau ne pirmas kartas, kai COVID-19 patvirtinamas kontaktą su JAV vadovais turėjusiems asmenims.
 
Kiek anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas asmeniui, praėjusį mėnesį apsilankiusiam konferencijoje, kurioje dalyvavo ir D. Trumpas bei M. Pence’as.
 
D. Trumpui praėjusią savaitę buvo atliktas COVID-19 testas, jis buvo neigiamas. Pasitikrinti JAV prezidentas sutiko po to, kai jo rezidencijoje Floridoje apsilankiusiai prezidentinei delegacijai iš Brazilijos vėliau buvo patvirtintas koronavirusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 02:00

Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose sakydamas padriką ir emocionalią kalbą, džiaugėsi savo išteisinimu Senate.
 
Per trečiadienį įvykusią apkaltos procedūrą Senatas išteisino D. Trumpą pagal abu kaltinimo straipsnius – dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongreso veiklai.
 
JAV vadovas ketvirtadienį sukvietė į Baltųjų rūmų Rytinį kambarį daugybę respublikonų įstatymų leidėjų, savo teisininkų komandą, žmoną Melaniją ir Baltųjų rūmų patarėjus.
 
Susirinkusių žmonių akivaizdoje D. Trumpas išrėžė emocionalią kalbą ir mosikavo „The Washington Post“ laikraščio numeriu, kurio pirmajame puslapyje buvo parašyta: „Trumpas išteisintas“.
 
„Štai koks galutinis rezultatas“, – mosuodamas laikraščiu pareiškė D. Trumpas.
 
Kalbėdamas JAV prezidentas teigė, kad „mums teko praeiti pragarą“, tačiau pridūrė, kad „galiausiai mes laimėjome prieš pagiežingus demokratus“. Pasak JAV vadovo, jis nepadarė nieko bloga ir visas šis procesas buvo „blogis“.
 
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų. Tai reiškia, kad apkaltos procesas baigėsi. Tačiau abiejų politinių stovyklų ginčas tęsiasi: demokratų nuomone, išteisinimas yra bevertis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 00:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
 
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
 
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
 
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
 
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
 
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
 
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 12:00

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
 
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
 
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
 
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:09

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Johno Sullivano kandidatūrą į Amerikos ambasadoriaus Rusijoje postą. Tai penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
Informacija apie J. Sullivaną figūruoja dokumente, kuriame išvardyti žmonės, prezidento siūlomi į vienas ar kitas pareigas.
 
J. Sullivanas taps Amerikos ambasadoriumi Maskvoje, jeigu jo kandidatūrą patvirtins JAV Kongreso Senatas.
 
Šiuo metu jis yra antras pagal svarbą Valstybės departamento pareigūnas. Jis pavaldus tik valstybės sekretoriui Mike`ui Pompeo.
 
Anksčiau šį mėnesį JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas patvirtino baigiąs misiją Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 07:16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
 
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
 
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
 
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 06:15

Baltieji rūmai apribojo prieigą prie 2017 metų gegužę įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir tuometiniu jos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku stenogramos. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Amerikos administracijos atstovais.
 
Pasak jų, per pokalbį Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis esą pareiškė nesijaudinąs dėl Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus, nes pačios Jungtinės Valstijos kišasi į rinkimus kitose pasaulio šalyse.
 
Pagal leidinio versiją, D. Trumpo žodžiai sukėlė nerimą Baltųjų rūmų darbuotojams, kurie nusprendė apriboti prieigą prie pokalbio stenogramos, kad ji nepatektų į žiniasklaidą.
 
Pasak laikraščio šaltinių, D. Trumpas per pokalbį su S. Lavrovu taip pat teigė, jog tai, kad Rusija kaltinama kišimusi į JAV rinkimus, trukdo palaikyti normalius dviejų šalių santykius. „Mano santykiai su jumis galėtų būti puikūs, jeigu ne mūsų žiniasklaida, kaip jūs žinote“, – cituoja Baltųjų rūmų šeimininką vienas iš „The Washington Post“ šaltinių.
 
Anksčiau televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Baltieji rūmai pastaruoju metu apribojo D. Trumpo administracijos darbuotojų prieigą prie jo pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu įrašų.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 11:13

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
 
Iš penkių puslapių stenogramos matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
 
D. Trumpas per pokalbį klausia V. Zelenskio, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje. V. Zelenskis į tai atsako teigiamai. D. Trumpas per pokalbį pasiūlo generalinio prokuroro Williamo Barro ir savo patarėjo teisės klausimais Rudolpho Guilianio paramą dėl tyrimo.
 
D. Trumpas turi omenyje J. Bideno sūnaus darbą vienoje Ukrainos bendrovėje. J. Bidenas, tada būdamas viceprezidentas, esą apsaugojo savo sūnų nuo tyrimų dėl korupcijos.
 
D. Trumpas sako, kad būtų gerai, „jei jūs tai galėtumėt patikrinti… man tai atrodo siaubinga“.
 
Konkrečiai kaltinimai susiję su Hunterio Bideno veikla Ukrainoje veikiančioje gamtinių dujų įmonėje „Burisma“. Šiandieni 49 metų teisininkas nuo 2014 metų pavasario buvo įmonės Stebėtojų tarybos narys. „Burisma“ priklauso vienam Ukrainos oligarchui. J. Bidenas įmonėje gaudavo iki 50 000 dolerių mėnesinę algą.
 
Demokratai Atstovų Rūmuose antradienį pradėjo pasirengimą D. Trumpo apkaltos procesui. Anot jų, D. Trumpas, padedamas užsienio vyriausybės, mėgino daryti įtaką JAV rinkimų kovai. Mainais už tai D. Trumpas esą išsakė V. Zelenskiui nederamą „pažadą“, tačiau koks jis – nežinoma.
Pats JAV prezidentas visus kaltinimus neigia ir kalba apie piktavališką demokratų kampaniją.
 
Niujorke viešintis V. Zelenskis, paklaustas apie D. Trumpo spaudimą, Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ pabrėžė: „„Niekas negali daryti man spaudimo, nes aš esu nepriklausomos valstybės prezidentas. Tik vienas žmogus gali man daryti spaudimą – tai mano sūnus, kuriam šešeri metai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:09

Dviem Kubos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke nariams ketvirtadienį buvo nurodyta išvykti iš JAV dėl „dalyvavimo veikloje, kuri kenkia JAV nacionaliniam saugumui“, skelbė JAV valstybės departamentas, informuoja „Deutsche Welle“.
 
JAV valstybės departamento atstovės Morgan Ortagus teigimu, valstybės departamentas perdavė Kubos užsienio reikalų ministerijai, kad JAV „reikalauja, jog du Kubos JT misijos nariai skubiai išvyktų“.
 
Atstovės pranešime neatskleidžiamos išsiunčiamų Kubos pareigūnų tapatybės ir nepatikslinama, kokia kenksminga veikla tariamai užsiėmė diplomatai.
 
Be kita ko, M. Ortagus pridūrė, kad jokiems Kubos misijos nariams nėra leidžiama išvykti už Manhatano ribų, kur yra įsikūrusi JT būstinė.
 
Kubos užsienio reikalų ministras Brunas Rodriguezas sureagavo pareikšdamas, kad šis JAV žingsnis yra „kategoriškai nepagrįstas“.
 
Pasak B. Rodriguezo, šie kaltinimai – „vulgarus šmeižtas“, o diplomatų išsiuntimas sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.
 
2017 metais JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui, Kubos ir JAV santykiai vėl pablogėjo. 2017-ųjų rugsėjį JAV atšaukė didžiąją dalį savo diplomatų iš Kubos, o kitą mėnesį D. Trumpas išsiuntė iš JAV 15 Kubos diplomatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:00

JAV Kongresas pritarė biudžeto kompromisui, kuris leis išvengti naujo vyriausybės uždarymo. Po Senato ketvirtadienį ir Atstovų Rūmai aiškia balsų dauguma priėmė respublikonų ir demokratų suderėtą įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto.

Už kompromisą balsavo 300 parlamentarų, 128 buvo prieš. Senatoriai įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė 83 balsais už ir 16 prieš. Kad iki rugsėjo galiosiantis biudžeto įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltieji rūmai prieš tai pareiškė, kad D. Trumpas įstatymą pasirašys. Taip bus išvengta naujo vyriausybės uždarymo. Tačiau kartu prezidentas esą paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad užsitikrintų jo reikalaujamos sienos Meksikos pasienyje finansavimą. „Prezidentas vykdys savo pažadą pastatyti sieną, apsaugoti pasienį ir apginti mūsų nuostabią šalį“, – Vašingtone sakė vyriausybės atstovė.

Dabar Kongreso priimtas įstatymas nenumato lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai – šiam projektui D. Trumpas reikalauja 5,7 mlrd. dolerių. Tačiau numatyti 1,37 mlrd. dolerių naujų tvorų tvėrimui. Ginčas dėl sienos sukėlė 35 dienas trukusį dalinį vyriausybės darbo uždarymą. Kad būtų išvengta naujo paralyžiaus, biudžetą priimti būtina iki penktadienio vidurnakčio.

D. Trumpo vyriausybės pareigūnai teigia, kad Kongreso jau paskirtos lėšos, galiojant nacionalinei nepaprastajai padėčiai, gali būti perskirstytos. Tada jos esą galėtų būti naudojamos kitiems nei pradžioje numatytiems tikslams, pavyzdžiui, sienos statybai.

Opozicijos lyderiai Atstovų Rūmuose ir Senate Nnacy Pelosi ir Chuckas Schmeris pareiškė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „antiįstatymiškas aktas“ ir „grubus piktnaudžiavimas“ prezidento pareigomis. D. Trumpas taip esą dar kartą pademonstruoja nepaisantis teisės.

Pasak N. Pelosi, tai, kas vyksta pasienyje su Meksika, neturi nieko bendra su nepaprastąja padėtimi. Esą bus vertinami visi variantai, kad būtų imtasi veiksmų prieš nepaprastąją padėtį, jei ji bus paskelbta. Tai gali būti ir teisiniai žingsniai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 10:30

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Po žodinės konfrontacijos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltieji rūmai „iki atskiro sprendimo“ atėmė akreditaciją iš žinomo CNN žurnalisto Jimo Acostos. Apie tai informavo D. Trumpo atstovė.

Ji apkaltino žurnalistą „visiškai nepriimtinu“ elgesiu. D. Trumpas prieš tai dėl atkakliai užduodamų klausimų išvadino J. Acostą „įžūliu, siaubingu žmogumi“ ir „tautos priešu“.

Ginčas prasidėjo, kai žurnalistas spaudos konferencijoje ėmė klausinėti D. Trumpo apie pabėgėlius iš Centrinės Amerikos, kurie šiuo metu keliauja į JAV. Į J. Acostos klausimą, ar jis per rinkimų kampaniją sąmoningai „juodino“ pabėgėlių karavaną, D. Trumpas pradžioje išsisukinėjo. „Ne, aš noriu, kad jie atvyktų į šalį. Tačiau tai turi vykti legaliai“, – sakė jis.

Kai J. Acosta pareiškė, kad migrantus vargu ar galima vadinti „invazija“, prezidentas pratrūko. „Tiesą sakant, turėtumėte man leisti vadovauti šaliai. Jūs vadovaujate CNN, ir jei jūs būtumėte geri, auditorija būtų didesnė“.

Kai reporteris norėjo užduoti dar vieną klausimą, D. Trumpas neleido jam kalbėti ir vis kartojo: „Užteks“.

Baltųjų rūmų darbuotoja tada norėjo paimti iš J. Acostos mikrofoną, tačiau šis neatidavė ir pateikė D. Trumpui klausimą apie tyrimą dėl Rusijos.

D. Trumpas trumpai atsakė ir tada griežtai užsipuolė J. Acostą. CNN esą turėtų gėdytis, kad jis yra jos darbuotojas. „Jūs esate įžūlus, siaubingas asmuo. Jūs neturėtumėt dirbti CNN“, – aiškino prezidentas ir netrukus dėl tariamo „melagingų žinių“ skleidimo pavadino jį „tautos priešu“.

Konfliktas tarp D.Trampo ir CNN žurnalisto. EPA – ELTA nuotr.

Netrukus po to Baltieji rūmai atėmė akreditaciją iš J. Acostos. D. Trumpas tiki laisva žiniasklaida ir sveikina „aštrius klausimus“, – sakė jo atstovė Sarah’a Sanders. „Tačiau mes niekuomet netoleruosime, kad reporteris liestų jauną moterį, kuri tik norėjo dirbti savo – praktikantės Baltuosiuose rūmuose – darbą“, – pridūrė ji. Atstovė veikiausiai turėjo omenyje tą momentą, kai J. Acosta nenorėjo atiduoti mikrofono. „Šis elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – pabrėžė S. Sanders.

CNN žurnalistas tviteryje kaltinimus pavadino „melu“. CNN stojo J. Acostos pusėn. Akreditacijos atėmimas esą yra „keršto priemonė“ dėl atkaklių žurnalisto klausimų. Akreditacijos atėmimas esą yra „beprecedentis“ ir „grėsmė mūsų demokratijai“.

Baltuosiuose rūmuose akredituotų žurnalistų sąjunga (WHCA) akreditacijos atėmimą iš J. Acostos pavadino „silpnu ir neteisingi žingsniu“ ir paragino sprendimą atšaukti.

JAV prezidentas reguliariai užsipuola kritiškai apie jį rašančią žiniasklaidą.

D. Trumpas spaudos konferencijoje trečiadienį susivaidijo su keliais žurnalistais. Vieną afroamerkietę žurnalistę jis apkaltino uždavus „rasistinį klausimą“. D. Trumpas kalbėjo apie „priešišką“ nuotaiką patalpoje, skundėsi dėl tariamai grubaus reporterių elgesio ir kelis jų šiurkščiai paragino atsisėsti, kai jie norėjo užduoti klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį dar kartą užsipuolė tyrimą dėl galimo jo rinkimų komandos bendrininkavimo su Rusija prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus, pavadindamas tokius teiginius pramanais. Nepaisant to prezidentas patikino neketinantis jo nutraukti.

„Galėčiau kad ir dabar visus atleisti, bet nenoriu jo stabdyti, nes, politiniu požiūriu, man nepatinka jį stabdyti“, – per Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją sakė D. Trumpas. Konferencija surengta pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, per kuriuos žemieji Kongreso rūmai atsidūrė demokratų rankose.

„Aš nesijaudinu dėl nieko, kas susiję su tyrimu dėl Rusijos, nes tai pramanas, – teigė prezidentas. – Nebuvo jokio bendrininkavimo.“

Naujajam Kongresui sausį pradėjus darbą, demokratai perims vadovavimą komitetams. Taip jie įgis teisę rengti apklausas, kviesti liudytojus ir išduoti šaukimus liudyti prezidento administracijos pareigūnams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 09:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.

Baltieji rūmai griežtai sukritikavo rugsėjo 11 dieną prekyboje pasirodysiančią gerai žinomo JAV žurnalisto Bobo Woodwardo knygą apie Baltuosius rūmus prezidentaujant Donaldui Trumpui.

Knygoje „Fear: Trump in the White House“ žurnalistas B. Woodwardas tvirtina, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly’is asmeniškai vadino prezidentą Donaldą Trumpą „idiotu“, o padėjėjai kartais slėpė nuo D. Trumpo svarbius dokumentus, siekiant išvengti skubotų prezidento veiksmų.

Remiantis pranešimais, knygoje teigiama, kad J. Kelly’is abejojo protiniais D. Trumpo gebėjimais, o gynybos sekretorius Jimas Mattisas „artimiems kolegoms sakė, kad prezidentas elgiasi ir jo nusimanymas apie užsienio reikalus prilygsta „penktoko ar šeštoko lygiui“. Be kita ko, knygoje rašoma, neva D. Trumpas nurodė Pentagonui suorganizuoti Sirijos prezidento Basharo al-Assado nužudymą.

Kai kurias knygos ištraukas antradienį paskelbė JAV dienraštis „The Washington Post“. Žiniasklaidos priemonėms ir socialinio tinklo vartotojams pradėjus skelbti knygos ištraukas, Baltieji rūmai paskelbė savo pranešimą.

Baltųjų rūmų atstovės spaudai Sarah’os Sanders teigimu, „Ši knyga yra ne kas kita, kaip išgalvotos istorijos“.

Tuo tarpu D. Trumpas teigė, kad gynybos sekretoriaus J. Mattiso ir administracijos vadovo J. Kelly’io žodžiai yra „išgalvotos apgavystės“, ir pridūrė, kad B. Woodwardas dirbo demokratams. Pats J. Mattisas pavadino knygą „kažkieno lakios vaizduotės produktu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 00:30

Baltieji rūmai ketvirtadienį informavo, kad prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė naujo Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno laiško. Tačiau, kas šiame laiške rašoma, neatskleidžiama.

Viešai nesimatant ženklų, kad būtų padaryta pažangos įgyvendinant D. Trumpo tikslą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį, Baltieji rūmai teigė, kad laiške rašoma apie tuos pačius klausimus, kaip ir per birželio 12 dieną Singapūre vykusį lyderių susitikimą.

„Rugpjūčio 1 dieną gautas prezidentui Trumpui skirtas pirmininko Kimo laiškas“, – pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah’a Sanders.

„Šiuo metu vykstančiu vadovų susirašinėjimu siekiama pratęsti Singapūre vykusias diskusijas ir padaryti pažangos, įgyvendinant bendrame JAV ir Šiaurės Korėjos pareiškime išdėstytus įsipareigojimus“, – pridūrė S. Sanders.

D. Trumpas apie šį laišką trumpai užsiminė vėlyvoje tviterio žinutėje, kurioje padėkojo Kim Jong-unui už JAV grąžintus dešimčių per Korėjos karą žuvusių šalies karių palaikus. Trečiadienį jie buvo pargabenti į Havajus.

„Ačiū, pirmininke Kim Jong-unai, kad tesėjote žodį ir pradėjote mūsų didžių ir mylimų žuvusiųjų palaikų grąžinimo procesą! Visai nesu nustebęs, kad ėmėtės šio geranoriško veiksmo“, – teigė D. Trumpas.

„Be to, ačiū už mielą jūsų laišką – tikiuosi, greitai pasimatysime!“ – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 02:30

JAV žvalgybos direktorius Danas Coatsas teigia, kad iki šiol nežino, apie ką akis į akį Helsinkyje kalbėjosi JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas. „Aš nežinau, kas vyko šiame susitikime“, – sakė D. Coatsas ketvirtadienį saugumo forume Aspene JAV Kolorado valstijoje.

„Prezidento privilegija“ yra pasilaikyti sau savo pokalbius su V. Putinu, kalbėjo D. Coatsas. Tačiau jis pabrėžė, kad jis nepritarė D. Trumo sprendimui susitikti su V. Putinu pokalbių už uždarų durų. Jis siūlė „kitą kelią“, sakė JAV žvalgybos koordinatorius. D. Coatsas taip komentavo žiniasklaidos pranešimus apie rusų paskelbtą informaciją, kad D. Trumpas ir V. Putinas per daugiau kaip dvi valandas trukusį pokalbį susitarė dėl neįvardytų dalykų.

D. Coatsas po dvišalio pokalbio Helsinkyje, kuriame D. Trumpas viešai suabejojo žvalgybos duomenimis dėl Rusijos kibernetinių atakų per 2016 metų JAV rinkimus, paskelbė neįprastą pareiškimą, kuriame gynė jam pavaldžių tarnybų išvadas dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

„Aš turėjau tai paaiškinti, tai buvo mano pareiga, – Aspene sakė D. Coatsas. – Buvo svarbu užimti poziciją žvalgybų vardu ir amerikiečių vardu“.

D. Coatsas, be to, neslėpė nustebimo dėl ketvirtadienį paskelbtos informacijos, kad svarstoma apie V. Putino viešnagę Baltuosiuose rūmuose šiais metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.20; 07:00