Joe Biden. EPA – ELTA foto

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė norįs, kad jo pasiūlytas aukščiausio lygio susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu būtų surengtas birželio mėnesį, kai jis lankysis Europoje.
 
„Tai mano viltis ir lūkesčiai. Dirbame ties tuo“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
 
Tai bus pirmoji J. Bideno kelionė į užsienį nuo kadencijos pradžios. Birželį jis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime Didžiojoje Britanijoje, o po to keliaus į Belgiją susitikti su NATO. Be kita ko, planuojamos aukščiausio lygio derybos su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
 
J. Bidenas praėjusį mėnesį pasiūlė V. Putinui surengti susitikimą trečiojoje šalyje. Rusijos vadovas dar neįsipareigojo susitikti, bet jo patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad planavimas vyksta.
 
Prezidentu tapęs J. Bidenas laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jis ėmėsi priemonių prieš Rusiją, apkaltindamas ją kibernetinėmis atakomis ir kišimusi į rinkimus. Balandį Vašingtonas išsiuntė 10 Rusijos diplomatų, o Maskva atsakė tuo pačiu. Vis dėlto J. Bideno administracija pabrėžia, kad nori suteikti stabilumo dvišaliams santykiams, ir teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi bendradarbiauti svarbiausiose srityse, kaip branduoliniai ginklai ir klimato krizė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.05; 10:03

Kapitolijus. Wikipedia nuotr.

Lietuvos Prezidentūra, komentuodama kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad JAV šiuo metu laiko teisės viršenybės egzaminą. Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su nerimu stebėjo trečiadienio įvykius Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų.
 
„Prezidentas tiki, kad JAV, būdama sena demokratinė valstybė, susitvarkys su šia situacija. JAV laiko teisės viršenybės egzaminą, kaip taikiu būdu perduoti valdžią. Labai tikimės, kad jie šį egzaminą gerai išlaikys“, – sakė A. Skaisgirytė, kartu pažymėdama, kad panašu, jog situaciją pavyko anoje Atlanto pusėje stabilizuoti.
 
„Gera žinia šį rytą, kad po daugiau kaip 6 valandų pertraukos abeji Kongreso rūmai tęsia rinkikų balsų skaičiavimą ir rinkimų laimėtojo sertifikavimą. Atrodo, kad tvarka atkurta, tačiau labai gaila, kad neapsieita be žmonių aukų, yra sužeistųjų“, – teigė patarėja.
 
Trečiadienį Vašingtone vykusiame mitinge dalyvaujantys D. Trumpo palaikytojai šturmavo Kapitolijaus kompleksą. Čia JAV įstatymų leidėjai rinkosi į posėdį, išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalei patvirtinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.07; 09:44

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Apie valstybės vadovų rezidencijas kalbų netrūksta. Buvusio Prezidento našlė nori rezidencijos, bet jai neskirta, einantis pareigas Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad jam rezidencija nereikalinga, o Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad į rezidenciją kraustysis. Lietuva sprendžia tuos pačius rezidencijų klausimus, kaip ir kitos šalys, niekuo neišsiskiriame.

Rezidencijos vietoj rūmų

Karalių ir monarchų laikais viskas buvo paprasta. Kur gyvena valdovas, ten yra sostinė, ten ir rezidencija, kuri faktiškai visada sutapdavo su rūmais. Valdovo rūmai būdavo kuo ištaigingesnis pastatų kompleksas, kuriame gyvendavo pats valdovas, kartu su pavaldiniais ir patarnautojais. Labai dažnai tuose pačiuose rūmuose reziduodavo ir vyriausybė arba valdovų artimiausių patikėtinių ratas, čia buvo priimami kitų šalių pasiuntiniai, ambasadoriai, buvo puotaujama ir pramogaujama.

Vienas žymiausių antikinių karališkų rūmų kompleksas yra Kleopatros rūmai Aleksandrijoje (Egipte), kuriuose klestėjimo laikais gyveno ir dirbo iki 5 tūkst. žmonių. Be centrinių rūmų, komplekse veikė daugybė šventyklų, garsioji Aleksandrijos biblioteka, o kelią rodė vienas iš 7 pasaulio stebuklų Aleksandrijos švyturys.

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Monarchų rezidencijų buvo gausu ir viduramžių Europoje, viena iš jų yra Valdovų rūmai Vilniuje. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metais XVI-XVII a. Valdovų rūmai buvo viena svarbiausių vietų, kur dažnai gyvendavo Didysis kunigaikštis su savo dvaru. Kitos Europinio lygio rezidencijos ATR buvo Vavelio pilis Krokuvoje ir Varšuvos karališkoji pilis.

Atkūrus valstybę 1918 m. buvo tikimasi, kad Prezidentas reziduos Vilniuje, todėl laikinai Kaune šalies vadovas įsikūrė buvusioje gubernatūroje. Sekant kitų šalių patirtimi, kai valstybės vadovas gyvena ir dirba tame pačiame pastate, pirmame aukšte buvo įrengtas privatus butas, kuriame gyveno visi trys Lietuvos Prezidentai Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius.

Šiandien dažniausiai valstybės vadovų rezidencijose yra ir privačios patalpos, kuriose galima gyventi. Viena didžiausių pasaulyje yra Vokietijos kanceliarija Berlyne, kurioje reziduoja valstybės kancleris. Komplekse yra įrengtas ir 200 kv. m privatus butas. Tiesa, dabartinė kanclerė Angela Merkel tame bute negyvena, skirtingai nei prieš tai pareigas ėjęs Gerhardas Šrioderis. A. Merkel teigia, kad jai patogu į darbą atvykti iš senamiestyje esančio šeimos buto, todėl ji nori taupyti valstybės pinigus. Visgi dauguma atvejų, kai vadovai gyvena ten pat, kur ir dirba.

Septyniskart mažesnė rezidencija, bet turbūt dar garsesnė yra Baltieji rūmai JAV. Jame gyveno visi Amerikos Prezidentai, išskyrus patį rūmų sumanytoją ir statytoją Džordžą Vašingtoną. Kita garsi rezidencija yra 10 Downing Street Londone. Joje dirba ir gyvena Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas. Privatiems apartamentams skirtas trečias namo aukštas, o esant didesnio ploto poreikiui šalia yra papildomos patalpos Name Nr. 11.  

Rezidencija yra darbo vieta

Žiniasklaidoje dažniausiai minima, kad vadovai skatinami gyventi oficialioje rezidencijoje, nes taip patogiausia užtikrinti saugumą. Tas tiesa, bet dar svarbesnė rezidencijos misija yra derinti darbą ir gyvenimo patogumą. Politikai neturi darbo valandų. Vakarais neretai kviečiama dalyvauti televizijos laidose, priėmimuose, savaitgaliais susitikti su rinkėjais, dalyvauti šventėse ir t.t. Politiniai susitikimai ir pasitarimai neretai vyksta ne 8-17 val. metu, o kur tai daryti? Privačiame būste gyvena šeima, vaikai, augintiniai, gali nebūti tinkamų patalpų susirinkimams, trūkti el. darbo priemonių. Vykti į darbovietę? Bet tai reikštų apsunkinti kitus aptarnaujančius darbuotojus – vairuotojus, sargus, apsaugą ir kt. Geriausia vieta politiniams susitikimams būtent ir yra oficiali rezidencija, kurioje jau iš anksto atskirai suplanuotos oficiali ir privati dalys.

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Lietuvos Prezidentūroje 1995 m. viename fligelyje buvo numatyta įrengti Prezidento butą, kad šalies vadovas dirbtų ir gyventų tame pačiame pastate. Ilgą laiką butui įrengti nebuvo skiriama pinigų, kol Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad tokio buto apskritai nereikia ir įkūrė tose patalpose muziejų. Idėja skamba gražiai, demokratiškai, bet kasdienis valstybės vadovo vežiojimas po keliolika kilometrų į darbą ir atgal yra nelabai praktiškas ir net kiek savanaudiškas. Juk žinome, kad yra pirmenybė tokiam transportui, naudojami valstybės ištekliai kelionėms, o, svarbiausia, dėl to gali nukentėti tinkamas pareigų atlikimas. Verta būtų pasvarstyti, ar neapjungus kelių panašaus pobūdžio muziejų, ir negrįžti prie Prezidento buto projekto? JAV net nėra klausimo, nori Prezidentas gyventi oficialioje rezidencijoje ar nenori, – pareiginiam aprašyme gyvenimas rezidencijoje yra įpareigojantis.

2021.01.05; 15:00      

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

Dabartinis JAV prezidentas respublikonas Donaldas Trumpas ketina išrinktojo prezidento demokrato Joe Bideno inauguracijos dieną palikti Baltuosius rūmus sraigtasparniu, o paskui lėktuvu „Air Force One“ išskristi į Floridą, jis praleis visus oficialius renginius šalies sostinėje.
 
Tai sekmadienį pranešė portalas „Axios“.
 
Pasak portalo šaltinių, D. Trumpas nepasveikins J. Bideno Baltuosiuose rūmuose, nedalyvaus inauguracijoje, bet pasakys kalbą dideliame savo šalininkų mitinge Floridoje, kur paskelbs, kad dalyvaus 2024 metais įvyksiančiuose prezidento rinkimuose.  
 
Anot leidinio, D. Trumpas, praeityje – „televizijos žvaigždė“, sąmoningai ketina sudaryti situaciją, kai televizijos žiūrovų dėmesys turės blaškytis tarp naujojo prezidento prisaikdinimo ceremonijos Vašingtone, kuri vyks laikantis saugaus atstumo, ir jo paties kalbos didžiulei miniai Floridoje.
 
Baltieji rūmai tokios informacijos apie D. Trumpo planus oficialiai nepatvirtina.
 
Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, reikalingų pergalei. Tačiau antros kadencijos siekiantis respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Tiesa, jis vis dėlto sutiko pradėti valdžios perdavimo procedūrą.
 
Naujojo JAV prezidento inauguracija įvyks 2021 metų sausio 20 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 00:30

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas taps JAV prezidentu tik tuo atveju, jei sugebės įrodyti, kad jo tariamas laimėjimas rinkimuose įvyko ne dėl sukčiavimo, penktadienį tviteryjte rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
 
„J. Bidenas gali įžengti į Baltuosius rūmus kaip prezidentas, tik jei gali įrodyti, kad jo juokingi 80 mln. balsų nebuvo gauti apgaule ar neteisėtai. Kai matai, kas įvyko Detroite, Atlantoje, Filadelfijoje ir Milvokyje, masinis rinkėjų sukčiavimas, jam kyla didelė neišsprendžiama problema!“ – tvirtino D. Trumpas.
 
Netrukus po to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę tviteryje, tviteris pažymėjo ją kaip klaidinamą.
 
Dabartinis JAV prezidentas respublikonas D. Trumpas atsisako pripažinti savo pralaimėjimą lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose ir tvirtina apie plataus masto klastojimą per rinkimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.28; 03:00

J. Bidenas ir D. Trump. EPA-ELTA nuotr.

Demokratas Joe Bidenas šeštadienį paskelbtas JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, perimsiančiu Baltuosius rūmus iš Donaldo Trumpo, užsitikrinus pergalę Pensilvanijoje, įtvirtinusią daugiau nei 270 pergalei reikalingų Rinkikų kolegijos balsų.
 
J. Bideną nugalėtoju paskelbė tokios žiniasklaidos priemonės, kaip CNN, „NBC News“ ir „CBS News“, jam priskyrus itin svarbią pergalę Pensilvanijos valstijoje, deleguojančioje net 20 rinkikų.
 
Iki šeštadienio J. Bidenas buvo surinkęs 253 rinkikų balsus – tai reiškia, kad pergalė Pensilvanijoje jam užtikrino 273 rinkikų balsus. Jam vėliau priskirta pergalė ir Nevadoje, turinčioje 6 rinkikus.
 
Kai kurios žiniasklaidos priemonės J. Bideną nugalėtoju paskelbė ir Arizonoje, bendrą jo turimų rinkikų balsų skaičių padidinusią iki 290.
J. Bidenas pergalę iškovojo iš viso 24 valstijose, įskaitant savo gimtąjį Delaverą. Jam taip pat atiteko tokie dideli prizai, kaip Kalifornija ir Niujorka bei šalies sostinė.
 
Buvęs viceprezidentas laimėjo keturiose valstijose, kuriose 2016 metais pergalę šventė D. Trumpas – Mičigane, Pensilvanijoje, Viskonsine ir, pasak dviejų žiniasklaidos priemonių, Arizonoje.
 
JAV žiniasklaidos priemonių teigimu, D. Trumpui pergalė prognozuojama 23 valstijose, įskaitant tokius didžiulius prizus, kaip Floridą ir Teksasą. Jis šiemet laimėjo ir daugybėje valstijų, kuriose laimėjo ir prieš ketverius metus – Indianoje, Kentukyje, Misūryje ir Ohajuje.
Naujausiais duomenimis, nugalėtojas dar nepaskelbtas trijose valstijose – Aliaskoje, Džordžijoje ir Šiaurės Karolinoje. Nepaisant to, J. Bideno persvara jau yra užtikrinta.
 
„Fox News“ ir „Associated Press“ pergalę Arizonoje jau priskyrė J. Bidenui, tačiau kitos žiniasklaidos priemonės, įskaitant CNN ir „NBC News“, dar neskubėjo skelbti valstijos nugalėtojo.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
 
Nebraskos rinkikų balsai bus padalyti abiem kandidatams – keturi jų atiteks D. Trumpui, o likęs vienas atiteks J. Bidenui. Meine nugalėtoju laikomas demokratas, tačiau jam atiteks tik trys iš keturių valstijos turimų rinkikų balsų, o vienas atiteks D. Trumpui.
 
Pateikiame sąrašą valstijų, kuriose laimėjo kiekvienas kandidatas, ir jų deleguojamus rinkikų balsus. Šie skaičiavimai grindžiami tokių JAV žiniasklaidos priemonių duomenimis, kaip CNN, „Fox News“, MSNBC, „NBC News“, ABC, CBS „The New York Times“.
 
Donaldas Trumpas (214 rinkikų balsų)
 
Alabama (9), Arkanzasas (6), Florida (29), Aidahas (4), Indiana (11), Ajova (6), Kanzasas (6), Kentukis (8), Luiziana (8), Meinas (1)***, Misisipė (6), Misūris (10), Montana (3), Nebraska (4)**, Šiaurės Dakota (3), Ohajas (18), Oklahoma (7), Pietų Karolina (9), Pietų Dakota (3), Tenesis (11), Teksasas (38), Juta (6), Vakarų Virdžinija (5), Vajomingas (3).
 
Joe Bidenas (279/290 rinkikų balsų)
 
Arizona (11)*, Kalifornija (55), Koloradas (9), Konektikutas (7), Delaveras (3), Kolumbijos apygarda (3), Havajai (4), Ilinojus (20), Meinas (3)***, Merilendas (10), Masačusetsas (11), Mičiganas (16), Minesota (10), Nebraska (1)**, Nevada (6), Naujasis Hampšyras (4), Naujasis Džersis (14), Naujoji Meksika (5), Niujorkas (29), Oregonas (7), Pensilvanija (20), Rod Ailendas (4), Vermontas (3), Virdžinija (13), Vašingtonas (12), Viskonsinas (10).
 
Vis dar laukiama galutinių rezultatų šiose valstijose: Aliaska, Arizona(*), Džordžija, Mičiganas, Nevada, Šiaurės Karolina.
 
* Arizoną J. Bidenui priskiria tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Associated Press“ ir „Fox News“, tačiau CNN ir „NBC News“ teigia, kad dar per anksti skelbti valstijos nugalėtoją.
 
** Nebraskoje dviejų rinkikų balsai atitenka daugiausia rinkėjų balsų valstijoje surinkusiam kandidatui, o dar trijų rinkikų balsai nustatomi pagal rinkėjų simpatijas trijose Kongreso apygardose. J. Bidenui vienas balsas atiteko per balsavimą Kongreso rinkiminėse apygardose.
 
*** Meine sistema yra panaši į sistemą Nebraskoje. Trys iš keturių rinkikų balsų yra numatyti J. Bidenui, likęs balsas atiteks D. Trumpui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.08; 06:02

JAV antradienį pranešė pasiekusios susitarimą su Rusija pratęsti branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį „New START“, tačiau Maskva netrukus atmetė JAV sąlygas.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalavo, nors ir nesėkmingai, kad prie sutarties prisijungtų Kinija.
 
Ši sutartis, pagal kurią JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau nei 1 550 branduolinių galvučių kiekviena, baigia galioti vasario 5 d.
 
Likus trims savaitėms iki prezidento rinkimų, o D. Trumpui apklausose atsiliekant nuo savo varžovo, administracija pabrėžė sieksianti išsaugoti susitarimą neapibrėžtam laikotarpiui.
 
„Norime pratęsti „New START“ sutartį neapibrėžtam laikotarpiui su sąlyga, kad jie sutiks apriboti – įšaldyti – savo branduolinį arsenalą“, – teigė JAV derybininkas Marshallas Billingsleas.
 
Tačiau Maskva paskelbė nesutinkanti su tokia sutarties pratęsimo sąlyga.
 
„Toks pasiūlymas yra nepriimtinas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo komentarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
 
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
 
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
 
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 10:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA-ELTA nuotr.
Mike’as Pence’as. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį teigė, kad viceprezidentui Mike’ui Pence’ui atlikto tyrimo dėl COVID-19 rezultatai buvo neigiami. Nepaisant to, prezidentas žada kurį laiką riboti kontaktą su M. Pence’u.
 
D. Trumpas taip pat užsiminė, kad M. Pence’as laikėsi karantino po to, kai jo spaudos sekretorei Katie Miller buvo patvirtint COVID-19 liga, tačiau to jis nepasakė tiesiogiai.
 
„Sakyčiau, kad mes su juo apie tai pakalbėsime“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė D. Trumpas, šiems paklausus, ar prezidentas ketina riboti kontaktą su M. Pence’u.
 
„Per karantino laikotarpį tikriausiai susitiksim, – teigė jis. – Nemačiau jo nuo to laiko.“
 
„Kalbėtis galime ir telefonu, – sakė D. Trumpas. – Koronavirusas jam nebuvo patvirtintas, turime tai suprasti, tačiau jis kontaktuoja su daug žmonių.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai sukritikavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) darbą koronaviruso pandemijos sąlygomis.
„PSO tikrai prisidirbo. Ji daugiausia finansuojama Jungtinių Valstijų, bet dėl kažkokių priežasčių labai orientuojasi į Kiniją. Mes tai gerai išnagrinėsime“, – parašė antradienį savo tviteryje Baltųjų rūmų šeimininkas.
 
Pasak D. Trumpo, PSO rekomendavo Jungtinėms Valstijoms nenutraukti keleivių iš Kinijos priėmimo, kai naujasis koronavirusas buvo dar tik pradėjęs plisti. „Laimė, aš išsyk atmečiau jų patarimą laikyti mūsų sienas atviras Kinijai. Kodėl jie mums davė tokią klaidingą rekomendaciją?“ – klausia tviteryje JAV administracijos vadovas.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1,3 milijono žmonių, per 70 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Šiuo metu Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičių. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šalyje užfiksuoti 369 tūkstančiai užsikrėtimo koronavirusu atvejų, daugiau kaip 11 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.08; 02:00

JAV viceprezidento Mike’o Pence’o kabineto darbuotojas susirgo koronavirusu, penktadienį pranešė atstovė.
 
„Su šiuo individu nei Donaldas Trumpas, nei M. Pence’as artimai nekontaktavo. Toliau bandome atsekti, su kuo darbuotojas turėjo kontaktą“, – teigė M. Pence’o atstovė spaudai Katie Miller.
 
M. Pence’as kartu su D. Trumpu dalyvavo kasdieninėje Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje, kurios metu pranešė apie JAV kovos su viruso protrūkiu priemones.
 
Tai jau ne pirmas kartas, kai COVID-19 patvirtinamas kontaktą su JAV vadovais turėjusiems asmenims.
 
Kiek anksčiau koronavirusas buvo patvirtintas asmeniui, praėjusį mėnesį apsilankiusiam konferencijoje, kurioje dalyvavo ir D. Trumpas bei M. Pence’as.
 
D. Trumpui praėjusią savaitę buvo atliktas COVID-19 testas, jis buvo neigiamas. Pasitikrinti JAV prezidentas sutiko po to, kai jo rezidencijoje Floridoje apsilankiusiai prezidentinei delegacijai iš Brazilijos vėliau buvo patvirtintas koronavirusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 02:00

Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose sakydamas padriką ir emocionalią kalbą, džiaugėsi savo išteisinimu Senate.
 
Per trečiadienį įvykusią apkaltos procedūrą Senatas išteisino D. Trumpą pagal abu kaltinimo straipsnius – dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongreso veiklai.
 
JAV vadovas ketvirtadienį sukvietė į Baltųjų rūmų Rytinį kambarį daugybę respublikonų įstatymų leidėjų, savo teisininkų komandą, žmoną Melaniją ir Baltųjų rūmų patarėjus.
 
Susirinkusių žmonių akivaizdoje D. Trumpas išrėžė emocionalią kalbą ir mosikavo „The Washington Post“ laikraščio numeriu, kurio pirmajame puslapyje buvo parašyta: „Trumpas išteisintas“.
 
„Štai koks galutinis rezultatas“, – mosuodamas laikraščiu pareiškė D. Trumpas.
 
Kalbėdamas JAV prezidentas teigė, kad „mums teko praeiti pragarą“, tačiau pridūrė, kad „galiausiai mes laimėjome prieš pagiežingus demokratus“. Pasak JAV vadovo, jis nepadarė nieko bloga ir visas šis procesas buvo „blogis“.
 
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų. Tai reiškia, kad apkaltos procesas baigėsi. Tačiau abiejų politinių stovyklų ginčas tęsiasi: demokratų nuomone, išteisinimas yra bevertis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 00:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
 
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
 
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
 
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
 
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
 
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
 
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 12:00

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
 
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
 
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
 
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:09

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Johno Sullivano kandidatūrą į Amerikos ambasadoriaus Rusijoje postą. Tai penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
Informacija apie J. Sullivaną figūruoja dokumente, kuriame išvardyti žmonės, prezidento siūlomi į vienas ar kitas pareigas.
 
J. Sullivanas taps Amerikos ambasadoriumi Maskvoje, jeigu jo kandidatūrą patvirtins JAV Kongreso Senatas.
 
Šiuo metu jis yra antras pagal svarbą Valstybės departamento pareigūnas. Jis pavaldus tik valstybės sekretoriui Mike`ui Pompeo.
 
Anksčiau šį mėnesį JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas patvirtino baigiąs misiją Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 07:16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
 
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
 
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
 
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 06:15

Baltieji rūmai apribojo prieigą prie 2017 metų gegužę įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir tuometiniu jos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku stenogramos. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Amerikos administracijos atstovais.
 
Pasak jų, per pokalbį Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis esą pareiškė nesijaudinąs dėl Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus, nes pačios Jungtinės Valstijos kišasi į rinkimus kitose pasaulio šalyse.
 
Pagal leidinio versiją, D. Trumpo žodžiai sukėlė nerimą Baltųjų rūmų darbuotojams, kurie nusprendė apriboti prieigą prie pokalbio stenogramos, kad ji nepatektų į žiniasklaidą.
 
Pasak laikraščio šaltinių, D. Trumpas per pokalbį su S. Lavrovu taip pat teigė, jog tai, kad Rusija kaltinama kišimusi į JAV rinkimus, trukdo palaikyti normalius dviejų šalių santykius. „Mano santykiai su jumis galėtų būti puikūs, jeigu ne mūsų žiniasklaida, kaip jūs žinote“, – cituoja Baltųjų rūmų šeimininką vienas iš „The Washington Post“ šaltinių.
 
Anksčiau televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Baltieji rūmai pastaruoju metu apribojo D. Trumpo administracijos darbuotojų prieigą prie jo pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu įrašų.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 11:13

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
 
Iš penkių puslapių stenogramos matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
 
D. Trumpas per pokalbį klausia V. Zelenskio, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje. V. Zelenskis į tai atsako teigiamai. D. Trumpas per pokalbį pasiūlo generalinio prokuroro Williamo Barro ir savo patarėjo teisės klausimais Rudolpho Guilianio paramą dėl tyrimo.
 
D. Trumpas turi omenyje J. Bideno sūnaus darbą vienoje Ukrainos bendrovėje. J. Bidenas, tada būdamas viceprezidentas, esą apsaugojo savo sūnų nuo tyrimų dėl korupcijos.
 
D. Trumpas sako, kad būtų gerai, „jei jūs tai galėtumėt patikrinti… man tai atrodo siaubinga“.
 
Konkrečiai kaltinimai susiję su Hunterio Bideno veikla Ukrainoje veikiančioje gamtinių dujų įmonėje „Burisma“. Šiandieni 49 metų teisininkas nuo 2014 metų pavasario buvo įmonės Stebėtojų tarybos narys. „Burisma“ priklauso vienam Ukrainos oligarchui. J. Bidenas įmonėje gaudavo iki 50 000 dolerių mėnesinę algą.
 
Demokratai Atstovų Rūmuose antradienį pradėjo pasirengimą D. Trumpo apkaltos procesui. Anot jų, D. Trumpas, padedamas užsienio vyriausybės, mėgino daryti įtaką JAV rinkimų kovai. Mainais už tai D. Trumpas esą išsakė V. Zelenskiui nederamą „pažadą“, tačiau koks jis – nežinoma.
Pats JAV prezidentas visus kaltinimus neigia ir kalba apie piktavališką demokratų kampaniją.
 
Niujorke viešintis V. Zelenskis, paklaustas apie D. Trumpo spaudimą, Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ pabrėžė: „„Niekas negali daryti man spaudimo, nes aš esu nepriklausomos valstybės prezidentas. Tik vienas žmogus gali man daryti spaudimą – tai mano sūnus, kuriam šešeri metai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:09

Dviem Kubos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke nariams ketvirtadienį buvo nurodyta išvykti iš JAV dėl „dalyvavimo veikloje, kuri kenkia JAV nacionaliniam saugumui“, skelbė JAV valstybės departamentas, informuoja „Deutsche Welle“.
 
JAV valstybės departamento atstovės Morgan Ortagus teigimu, valstybės departamentas perdavė Kubos užsienio reikalų ministerijai, kad JAV „reikalauja, jog du Kubos JT misijos nariai skubiai išvyktų“.
 
Atstovės pranešime neatskleidžiamos išsiunčiamų Kubos pareigūnų tapatybės ir nepatikslinama, kokia kenksminga veikla tariamai užsiėmė diplomatai.
 
Be kita ko, M. Ortagus pridūrė, kad jokiems Kubos misijos nariams nėra leidžiama išvykti už Manhatano ribų, kur yra įsikūrusi JT būstinė.
 
Kubos užsienio reikalų ministras Brunas Rodriguezas sureagavo pareikšdamas, kad šis JAV žingsnis yra „kategoriškai nepagrįstas“.
 
Pasak B. Rodriguezo, šie kaltinimai – „vulgarus šmeižtas“, o diplomatų išsiuntimas sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.
 
2017 metais JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui, Kubos ir JAV santykiai vėl pablogėjo. 2017-ųjų rugsėjį JAV atšaukė didžiąją dalį savo diplomatų iš Kubos, o kitą mėnesį D. Trumpas išsiuntė iš JAV 15 Kubos diplomatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:00

JAV Kongresas pritarė biudžeto kompromisui, kuris leis išvengti naujo vyriausybės uždarymo. Po Senato ketvirtadienį ir Atstovų Rūmai aiškia balsų dauguma priėmė respublikonų ir demokratų suderėtą įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto.

Už kompromisą balsavo 300 parlamentarų, 128 buvo prieš. Senatoriai įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė 83 balsais už ir 16 prieš. Kad iki rugsėjo galiosiantis biudžeto įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltieji rūmai prieš tai pareiškė, kad D. Trumpas įstatymą pasirašys. Taip bus išvengta naujo vyriausybės uždarymo. Tačiau kartu prezidentas esą paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad užsitikrintų jo reikalaujamos sienos Meksikos pasienyje finansavimą. „Prezidentas vykdys savo pažadą pastatyti sieną, apsaugoti pasienį ir apginti mūsų nuostabią šalį“, – Vašingtone sakė vyriausybės atstovė.

Dabar Kongreso priimtas įstatymas nenumato lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai – šiam projektui D. Trumpas reikalauja 5,7 mlrd. dolerių. Tačiau numatyti 1,37 mlrd. dolerių naujų tvorų tvėrimui. Ginčas dėl sienos sukėlė 35 dienas trukusį dalinį vyriausybės darbo uždarymą. Kad būtų išvengta naujo paralyžiaus, biudžetą priimti būtina iki penktadienio vidurnakčio.

D. Trumpo vyriausybės pareigūnai teigia, kad Kongreso jau paskirtos lėšos, galiojant nacionalinei nepaprastajai padėčiai, gali būti perskirstytos. Tada jos esą galėtų būti naudojamos kitiems nei pradžioje numatytiems tikslams, pavyzdžiui, sienos statybai.

Opozicijos lyderiai Atstovų Rūmuose ir Senate Nnacy Pelosi ir Chuckas Schmeris pareiškė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „antiįstatymiškas aktas“ ir „grubus piktnaudžiavimas“ prezidento pareigomis. D. Trumpas taip esą dar kartą pademonstruoja nepaisantis teisės.

Pasak N. Pelosi, tai, kas vyksta pasienyje su Meksika, neturi nieko bendra su nepaprastąja padėtimi. Esą bus vertinami visi variantai, kad būtų imtasi veiksmų prieš nepaprastąją padėtį, jei ji bus paskelbta. Tai gali būti ir teisiniai žingsniai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 10:30