JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo valstybės sekretoriaus pirmojo pavaduotojo Johno Sullivano kandidatūrą į Amerikos ambasadoriaus Rusijoje postą. Tai penktadienį pranešė Baltieji rūmai.
 
Informacija apie J. Sullivaną figūruoja dokumente, kuriame išvardyti žmonės, prezidento siūlomi į vienas ar kitas pareigas.
 
J. Sullivanas taps Amerikos ambasadoriumi Maskvoje, jeigu jo kandidatūrą patvirtins JAV Kongreso Senatas.
 
Šiuo metu jis yra antras pagal svarbą Valstybės departamento pareigūnas. Jis pavaldus tik valstybės sekretoriui Mike`ui Pompeo.
 
Anksčiau šį mėnesį JAV ambasadorius Rusijoje Jonas Huntsmanas patvirtino baigiąs misiją Maskvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.12; 07:16

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
 
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
 
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
 
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 06:15

Baltieji rūmai apribojo prieigą prie 2017 metų gegužę įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir tuometiniu jos ambasadoriumi Vašingtone Sergejumi Kisliaku stenogramos. Tai penktadienį pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Amerikos administracijos atstovais.
 
Pasak jų, per pokalbį Baltuosiuose rūmuose JAV lyderis esą pareiškė nesijaudinąs dėl Rusijos kišimosi į Amerikos rinkimus, nes pačios Jungtinės Valstijos kišasi į rinkimus kitose pasaulio šalyse.
 
Pagal leidinio versiją, D. Trumpo žodžiai sukėlė nerimą Baltųjų rūmų darbuotojams, kurie nusprendė apriboti prieigą prie pokalbio stenogramos, kad ji nepatektų į žiniasklaidą.
 
Pasak laikraščio šaltinių, D. Trumpas per pokalbį su S. Lavrovu taip pat teigė, jog tai, kad Rusija kaltinama kišimusi į JAV rinkimus, trukdo palaikyti normalius dviejų šalių santykius. „Mano santykiai su jumis galėtų būti puikūs, jeigu ne mūsų žiniasklaida, kaip jūs žinote“, – cituoja Baltųjų rūmų šeimininką vienas iš „The Washington Post“ šaltinių.
 
Anksčiau televizijos kanalas CNN, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad Baltieji rūmai pastaruoju metu apribojo D. Trumpo administracijos darbuotojų prieigą prie jo pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu įrašų.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.28; 11:13

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu stenogramą.
 
Iš penkių puslapių stenogramos matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus Joe Bidenui. JAV ir Ukrainos vadovų pokalbis telefonu vyko liepos 25 dieną.
 
D. Trumpas per pokalbį klausia V. Zelenskio, ar tyrėjai galėtų dar kartą peržiūrėti J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą Ukrainoje. V. Zelenskis į tai atsako teigiamai. D. Trumpas per pokalbį pasiūlo generalinio prokuroro Williamo Barro ir savo patarėjo teisės klausimais Rudolpho Guilianio paramą dėl tyrimo.
 
D. Trumpas turi omenyje J. Bideno sūnaus darbą vienoje Ukrainos bendrovėje. J. Bidenas, tada būdamas viceprezidentas, esą apsaugojo savo sūnų nuo tyrimų dėl korupcijos.
 
D. Trumpas sako, kad būtų gerai, „jei jūs tai galėtumėt patikrinti… man tai atrodo siaubinga“.
 
Konkrečiai kaltinimai susiję su Hunterio Bideno veikla Ukrainoje veikiančioje gamtinių dujų įmonėje „Burisma“. Šiandieni 49 metų teisininkas nuo 2014 metų pavasario buvo įmonės Stebėtojų tarybos narys. „Burisma“ priklauso vienam Ukrainos oligarchui. J. Bidenas įmonėje gaudavo iki 50 000 dolerių mėnesinę algą.
 
Demokratai Atstovų Rūmuose antradienį pradėjo pasirengimą D. Trumpo apkaltos procesui. Anot jų, D. Trumpas, padedamas užsienio vyriausybės, mėgino daryti įtaką JAV rinkimų kovai. Mainais už tai D. Trumpas esą išsakė V. Zelenskiui nederamą „pažadą“, tačiau koks jis – nežinoma.
Pats JAV prezidentas visus kaltinimus neigia ir kalba apie piktavališką demokratų kampaniją.
 
Niujorke viešintis V. Zelenskis, paklaustas apie D. Trumpo spaudimą, Rusijos televizijos stočiai „Rossija 24“ pabrėžė: „„Niekas negali daryti man spaudimo, nes aš esu nepriklausomos valstybės prezidentas. Tik vienas žmogus gali man daryti spaudimą – tai mano sūnus, kuriam šešeri metai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:09

Dviem Kubos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke nariams ketvirtadienį buvo nurodyta išvykti iš JAV dėl „dalyvavimo veikloje, kuri kenkia JAV nacionaliniam saugumui“, skelbė JAV valstybės departamentas, informuoja „Deutsche Welle“.
 
JAV valstybės departamento atstovės Morgan Ortagus teigimu, valstybės departamentas perdavė Kubos užsienio reikalų ministerijai, kad JAV „reikalauja, jog du Kubos JT misijos nariai skubiai išvyktų“.
 
Atstovės pranešime neatskleidžiamos išsiunčiamų Kubos pareigūnų tapatybės ir nepatikslinama, kokia kenksminga veikla tariamai užsiėmė diplomatai.
 
Be kita ko, M. Ortagus pridūrė, kad jokiems Kubos misijos nariams nėra leidžiama išvykti už Manhatano ribų, kur yra įsikūrusi JT būstinė.
 
Kubos užsienio reikalų ministras Brunas Rodriguezas sureagavo pareikšdamas, kad šis JAV žingsnis yra „kategoriškai nepagrįstas“.
 
Pasak B. Rodriguezo, šie kaltinimai – „vulgarus šmeižtas“, o diplomatų išsiuntimas sukėlė įtampą tarp abiejų šalių.
 
2017 metais JAV prezidento pareigas perėmus Donaldui Trumpui, Kubos ir JAV santykiai vėl pablogėjo. 2017-ųjų rugsėjį JAV atšaukė didžiąją dalį savo diplomatų iš Kubos, o kitą mėnesį D. Trumpas išsiuntė iš JAV 15 Kubos diplomatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.20; 10:00

JAV Kongresas pritarė biudžeto kompromisui, kuris leis išvengti naujo vyriausybės uždarymo. Po Senato ketvirtadienį ir Atstovų Rūmai aiškia balsų dauguma priėmė respublikonų ir demokratų suderėtą įstatymo projektą dėl valstybės biudžeto.

Už kompromisą balsavo 300 parlamentarų, 128 buvo prieš. Senatoriai įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė 83 balsais už ir 16 prieš. Kad iki rugsėjo galiosiantis biudžeto įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trumpas.

Baltieji rūmai prieš tai pareiškė, kad D. Trumpas įstatymą pasirašys. Taip bus išvengta naujo vyriausybės uždarymo. Tačiau kartu prezidentas esą paskelbs nacionalinę nepaprastąją padėtį, kad užsitikrintų jo reikalaujamos sienos Meksikos pasienyje finansavimą. „Prezidentas vykdys savo pažadą pastatyti sieną, apsaugoti pasienį ir apginti mūsų nuostabią šalį“, – Vašingtone sakė vyriausybės atstovė.

Dabar Kongreso priimtas įstatymas nenumato lėšų sienos Meksikos pasienyje statybai – šiam projektui D. Trumpas reikalauja 5,7 mlrd. dolerių. Tačiau numatyti 1,37 mlrd. dolerių naujų tvorų tvėrimui. Ginčas dėl sienos sukėlė 35 dienas trukusį dalinį vyriausybės darbo uždarymą. Kad būtų išvengta naujo paralyžiaus, biudžetą priimti būtina iki penktadienio vidurnakčio.

D. Trumpo vyriausybės pareigūnai teigia, kad Kongreso jau paskirtos lėšos, galiojant nacionalinei nepaprastajai padėčiai, gali būti perskirstytos. Tada jos esą galėtų būti naudojamos kitiems nei pradžioje numatytiems tikslams, pavyzdžiui, sienos statybai.

Opozicijos lyderiai Atstovų Rūmuose ir Senate Nnacy Pelosi ir Chuckas Schmeris pareiškė, kad nepaprastosios padėties paskelbimas yra „antiįstatymiškas aktas“ ir „grubus piktnaudžiavimas“ prezidento pareigomis. D. Trumpas taip esą dar kartą pademonstruoja nepaisantis teisės.

Pasak N. Pelosi, tai, kas vyksta pasienyje su Meksika, neturi nieko bendra su nepaprastąja padėtimi. Esą bus vertinami visi variantai, kad būtų imtasi veiksmų prieš nepaprastąją padėtį, jei ji bus paskelbta. Tai gali būti ir teisiniai žingsniai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 10:30

JAV prezidentas Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Po žodinės konfrontacijos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltieji rūmai „iki atskiro sprendimo“ atėmė akreditaciją iš žinomo CNN žurnalisto Jimo Acostos. Apie tai informavo D. Trumpo atstovė.

Ji apkaltino žurnalistą „visiškai nepriimtinu“ elgesiu. D. Trumpas prieš tai dėl atkakliai užduodamų klausimų išvadino J. Acostą „įžūliu, siaubingu žmogumi“ ir „tautos priešu“.

Ginčas prasidėjo, kai žurnalistas spaudos konferencijoje ėmė klausinėti D. Trumpo apie pabėgėlius iš Centrinės Amerikos, kurie šiuo metu keliauja į JAV. Į J. Acostos klausimą, ar jis per rinkimų kampaniją sąmoningai „juodino“ pabėgėlių karavaną, D. Trumpas pradžioje išsisukinėjo. „Ne, aš noriu, kad jie atvyktų į šalį. Tačiau tai turi vykti legaliai“, – sakė jis.

Kai J. Acosta pareiškė, kad migrantus vargu ar galima vadinti „invazija“, prezidentas pratrūko. „Tiesą sakant, turėtumėte man leisti vadovauti šaliai. Jūs vadovaujate CNN, ir jei jūs būtumėte geri, auditorija būtų didesnė“.

Kai reporteris norėjo užduoti dar vieną klausimą, D. Trumpas neleido jam kalbėti ir vis kartojo: „Užteks“.

Baltųjų rūmų darbuotoja tada norėjo paimti iš J. Acostos mikrofoną, tačiau šis neatidavė ir pateikė D. Trumpui klausimą apie tyrimą dėl Rusijos.

D. Trumpas trumpai atsakė ir tada griežtai užsipuolė J. Acostą. CNN esą turėtų gėdytis, kad jis yra jos darbuotojas. „Jūs esate įžūlus, siaubingas asmuo. Jūs neturėtumėt dirbti CNN“, – aiškino prezidentas ir netrukus dėl tariamo „melagingų žinių“ skleidimo pavadino jį „tautos priešu“.

Konfliktas tarp D.Trampo ir CNN žurnalisto. EPA – ELTA nuotr.

Netrukus po to Baltieji rūmai atėmė akreditaciją iš J. Acostos. D. Trumpas tiki laisva žiniasklaida ir sveikina „aštrius klausimus“, – sakė jo atstovė Sarah’a Sanders. „Tačiau mes niekuomet netoleruosime, kad reporteris liestų jauną moterį, kuri tik norėjo dirbti savo – praktikantės Baltuosiuose rūmuose – darbą“, – pridūrė ji. Atstovė veikiausiai turėjo omenyje tą momentą, kai J. Acosta nenorėjo atiduoti mikrofono. „Šis elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – pabrėžė S. Sanders.

CNN žurnalistas tviteryje kaltinimus pavadino „melu“. CNN stojo J. Acostos pusėn. Akreditacijos atėmimas esą yra „keršto priemonė“ dėl atkaklių žurnalisto klausimų. Akreditacijos atėmimas esą yra „beprecedentis“ ir „grėsmė mūsų demokratijai“.

Baltuosiuose rūmuose akredituotų žurnalistų sąjunga (WHCA) akreditacijos atėmimą iš J. Acostos pavadino „silpnu ir neteisingi žingsniu“ ir paragino sprendimą atšaukti.

JAV prezidentas reguliariai užsipuola kritiškai apie jį rašančią žiniasklaidą.

D. Trumpas spaudos konferencijoje trečiadienį susivaidijo su keliais žurnalistais. Vieną afroamerkietę žurnalistę jis apkaltino uždavus „rasistinį klausimą“. D. Trumpas kalbėjo apie „priešišką“ nuotaiką patalpoje, skundėsi dėl tariamai grubaus reporterių elgesio ir kelis jų šiurkščiai paragino atsisėsti, kai jie norėjo užduoti klausimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 06:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas Davose. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį dar kartą užsipuolė tyrimą dėl galimo jo rinkimų komandos bendrininkavimo su Rusija prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus, pavadindamas tokius teiginius pramanais. Nepaisant to prezidentas patikino neketinantis jo nutraukti.

„Galėčiau kad ir dabar visus atleisti, bet nenoriu jo stabdyti, nes, politiniu požiūriu, man nepatinka jį stabdyti“, – per Baltuosiuose rūmuose vykusią spaudos konferenciją sakė D. Trumpas. Konferencija surengta pasibaigus kadencijos vidurio rinkimams, per kuriuos žemieji Kongreso rūmai atsidūrė demokratų rankose.

„Aš nesijaudinu dėl nieko, kas susiję su tyrimu dėl Rusijos, nes tai pramanas, – teigė prezidentas. – Nebuvo jokio bendrininkavimo.“

Naujajam Kongresui sausį pradėjus darbą, demokratai perims vadovavimą komitetams. Taip jie įgis teisę rengti apklausas, kviesti liudytojus ir išduoti šaukimus liudyti prezidento administracijos pareigūnams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 09:00

JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.

Baltieji rūmai griežtai sukritikavo rugsėjo 11 dieną prekyboje pasirodysiančią gerai žinomo JAV žurnalisto Bobo Woodwardo knygą apie Baltuosius rūmus prezidentaujant Donaldui Trumpui.

Knygoje „Fear: Trump in the White House“ žurnalistas B. Woodwardas tvirtina, kad Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly’is asmeniškai vadino prezidentą Donaldą Trumpą „idiotu“, o padėjėjai kartais slėpė nuo D. Trumpo svarbius dokumentus, siekiant išvengti skubotų prezidento veiksmų.

Remiantis pranešimais, knygoje teigiama, kad J. Kelly’is abejojo protiniais D. Trumpo gebėjimais, o gynybos sekretorius Jimas Mattisas „artimiems kolegoms sakė, kad prezidentas elgiasi ir jo nusimanymas apie užsienio reikalus prilygsta „penktoko ar šeštoko lygiui“. Be kita ko, knygoje rašoma, neva D. Trumpas nurodė Pentagonui suorganizuoti Sirijos prezidento Basharo al-Assado nužudymą.

Kai kurias knygos ištraukas antradienį paskelbė JAV dienraštis „The Washington Post“. Žiniasklaidos priemonėms ir socialinio tinklo vartotojams pradėjus skelbti knygos ištraukas, Baltieji rūmai paskelbė savo pranešimą.

Baltųjų rūmų atstovės spaudai Sarah’os Sanders teigimu, „Ši knyga yra ne kas kita, kaip išgalvotos istorijos“.

Tuo tarpu D. Trumpas teigė, kad gynybos sekretoriaus J. Mattiso ir administracijos vadovo J. Kelly’io žodžiai yra „išgalvotos apgavystės“, ir pridūrė, kad B. Woodwardas dirbo demokratams. Pats J. Mattisas pavadino knygą „kažkieno lakios vaizduotės produktu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 00:30

Baltieji rūmai ketvirtadienį informavo, kad prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė naujo Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno laiško. Tačiau, kas šiame laiške rašoma, neatskleidžiama.

Viešai nesimatant ženklų, kad būtų padaryta pažangos įgyvendinant D. Trumpo tikslą denuklearizuoti Korėjos pusiasalį, Baltieji rūmai teigė, kad laiške rašoma apie tuos pačius klausimus, kaip ir per birželio 12 dieną Singapūre vykusį lyderių susitikimą.

„Rugpjūčio 1 dieną gautas prezidentui Trumpui skirtas pirmininko Kimo laiškas“, – pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Sarah’a Sanders.

„Šiuo metu vykstančiu vadovų susirašinėjimu siekiama pratęsti Singapūre vykusias diskusijas ir padaryti pažangos, įgyvendinant bendrame JAV ir Šiaurės Korėjos pareiškime išdėstytus įsipareigojimus“, – pridūrė S. Sanders.

D. Trumpas apie šį laišką trumpai užsiminė vėlyvoje tviterio žinutėje, kurioje padėkojo Kim Jong-unui už JAV grąžintus dešimčių per Korėjos karą žuvusių šalies karių palaikus. Trečiadienį jie buvo pargabenti į Havajus.

„Ačiū, pirmininke Kim Jong-unai, kad tesėjote žodį ir pradėjote mūsų didžių ir mylimų žuvusiųjų palaikų grąžinimo procesą! Visai nesu nustebęs, kad ėmėtės šio geranoriško veiksmo“, – teigė D. Trumpas.

„Be to, ačiū už mielą jūsų laišką – tikiuosi, greitai pasimatysime!“ – pridūrė D. Trumpas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.03; 02:30

JAV žvalgybos direktorius Danas Coatsas teigia, kad iki šiol nežino, apie ką akis į akį Helsinkyje kalbėjosi JAV ir Rusijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas. „Aš nežinau, kas vyko šiame susitikime“, – sakė D. Coatsas ketvirtadienį saugumo forume Aspene JAV Kolorado valstijoje.

„Prezidento privilegija“ yra pasilaikyti sau savo pokalbius su V. Putinu, kalbėjo D. Coatsas. Tačiau jis pabrėžė, kad jis nepritarė D. Trumo sprendimui susitikti su V. Putinu pokalbių už uždarų durų. Jis siūlė „kitą kelią“, sakė JAV žvalgybos koordinatorius. D. Coatsas taip komentavo žiniasklaidos pranešimus apie rusų paskelbtą informaciją, kad D. Trumpas ir V. Putinas per daugiau kaip dvi valandas trukusį pokalbį susitarė dėl neįvardytų dalykų.

D. Coatsas po dvišalio pokalbio Helsinkyje, kuriame D. Trumpas viešai suabejojo žvalgybos duomenimis dėl Rusijos kibernetinių atakų per 2016 metų JAV rinkimus, paskelbė neįprastą pareiškimą, kuriame gynė jam pavaldžių tarnybų išvadas dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

„Aš turėjau tai paaiškinti, tai buvo mano pareiga, – Aspene sakė D. Coatsas. – Buvo svarbu užimti poziciją žvalgybų vardu ir amerikiečių vardu“.

D. Coatsas, be to, neslėpė nustebimo dėl ketvirtadienį paskelbtos informacijos, kad svarstoma apie V. Putino viešnagę Baltuosiuose rūmuose šiais metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.20; 07:00

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą turėtų suteikti informaciją apie D. Trumpo pokalbį akis į akį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Helsinkyje.

Vertėja ir jos užrašai galėtų suteikti svarbios informacijos apie abiejų šalių vadovų pokalbių turinį, trečiadienį teigė kai kurie demokratai. Užsienio politikos ekspertas Robertas Menendezas stočiai MSNBC pareiškė, jog bus imtasi „didelių pastangų“, „kad būtų sužinota, kas atsitiko“. Senatorė Jeanne Shaheen sakė, jog vertėjos liudijimai galėtų padėti, kad parlamentarai ir JAV visuomenė „sužinotų, kas tiksliai buvo kalbama ir nuspręsta JAV vardu“.

D. Trumpas ir V. Putinas savo viršūnių susitikime Helsinkyje dvi valandas kalbėjosi už uždarų durų, patalpoje dar buvo tik abiejų prezidentų vertėjai.

Baltieji rūmai reikalavimą dėl vertėjos liudijimo gali atmesti argumentuodami, kad nė vienas prezidentas ar jo vertėjai nėra įpareigoti atskleisti privačių pokalbių.

Baltųjų rūmų atstovė Sarah’a Sanders trečiadienį pareiškė, jog jai nėra žinoma apie galimą pokalbių tarp D. Trumpo ir V. Putino užfiksavimą ir patarė su kitais klausimais kreiptis į Valstybės departamentą. Šio atstovė Heather Nauert sakė, kad iki šiol negautas formalus prašymas išklausyti vertėjos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 03:00

Krymo žemėlapis

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimą Baltieji rūmai pabrėžė, kad JAV nesitaikys su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. „Mes nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą“, – Vašingtone pareiškė D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders.

Sankcijos Maskvai, kurias Vašingtonas paskelbė dėl aneksijos, bus išlaikytos tol, kol Rusija grąžins Krymą Ukrainai, pridūrė ji.

D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savaitgalį užsiminė, kad JAV gali svarstyti apie savo pozicijos dėl Krymo pakeitimą. Pieš tai D. Trumpas kategoriškai neatmetė galimybės pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Atsakydamas į reporterių klausimą, ar jis nori atsisakyti aneksijos pasmerkimo, D. Trumpas praėjusią savaitę išsisukinėdamas teigė: „Mes pažiūrėsime“.

Ukrainos Krymo pusiasalį kaimynė Rusija aneksavo 2014 metų kovą. Prieš tai po kelis mėnesius trukusių smurtinių protestų, kurie nusinešė per 100 gyvybių, nuo valdžios buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Rusijos daliniai galiausiai Simferopolyje užėmė Krymo parlamentą ir kitas strategiškai svarbias pusiasalio vietas.

Ginčytiname referendume dauguma pusiasalio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau aneksijos nepripažįsta praktiškai nė viena šalis.

D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Krymas nebus pokalbių tema. V. Putinas ne kartą pareiškė, kad pusiasalis yra neatskiriama Rusijos dalis, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:07

JAV žvalgyba mano, kad pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja slaptuose objektuose padidino branduoliniuose ginkluose naudojamo prisodrinto urano gamybą ir gali mėginti tai nuslėpti, tuo pačiu metu siekdama nuolaidų derybose dėl branduolinio ginklo su JAV. Apie tai televizijos kanalui NBC sakė JAV pareigūnas, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

NBC pranešė, kad JAV žvalgybos vertinimas prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo nuomonei, kuris po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu pareiškė, kad „Šiaurės Korėja nebekelia branduolinio pavojaus“.

Pranešime remtasi penkiais neįvardintais JAV pareigūnais, kurių teigimu, Šiaurės Korėja padidino prisodrinto urano gamybą branduoliniams ginklams, nepaisant to, kad palaikė diplomatinius santykius su JAV.

Žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėja turi daugiau nei vieną slaptą branduolinį objektą be jau žinomos branduolinio kuro gamyklos Jongbjone. Žvalgybininkai sakė turintys „vienareikšmiškų įrodymų, kad Šiaurės Korėja bando apmulkinti JAV“.

Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) šios informacijos nepatvirtino NBC žinių tarnybai, o Baltieji rūmai neatsakė į prašymą pakomentuoti situaciją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:03

Ukrainos prezidentas P.Porošenka ir JAV prezidentas D.Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Donaldo Trumpo asmeninis teisininkas Michaelas Cohenas slapta gavo mažiausiai 400 tūkst. JAV dolerių, kad susitartų dėl Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir D. Trumpo susitikimo, praneša su reikalu susipažinę šaltiniai Kijeve, kuriais remiasi BBC.

Pasak šaltinių, dėl mokėjimo susitarė Ukrainos prezidento vardu veikę tarpininkai. M. Cohenas nebuvo registruotas kaip Ukrainos atstovas, nors to reikalauja JAV įstatymai.

Prezidentų susitikimas Baltuosiuose rūmuose įvyko pernai birželį.

Netrukus po to, kai P. Porošenka iš Vašingtono grįžo į Ukrainą, jo šalies kovos su korupcija agentūra nutraukė buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto atžvilgiu pradėtą tyrimą.

Remiantis aukšto rango P. Porošenkos administracijos žvalgybos pareigūno pasakojimu, į M. Coheną buvo nuspręsta kreiptis, nes registruoti Ukrainos lobistai ir šalies ambasada Vašingtone tegalėjo susitarti tik dėl trumpos progos prezidentams kartu nusifotografuoti. P. Porošenkai esą reikėjo ko nors, ką būtų galima pristatyti kaip derybas.

Ukrainos pareigūno teigimu, P. Porošenka nusprendė pasiekti D. Trumpą neoficialiais kanalais. Ši užduotis buvo patikėta buvusiam prezidento padėjėjui, kuris, savo ruožtu, paprašė lojalaus ukrainiečių parlamentaro pagalbos.

Pastarasis pasinaudojo asmeninėmis pažintimis Niujorko valstijoje, Port Vašingtono Chabad centre. Parlamentarui buvo pasiūlyta susisiekti su prezidento teisininku ir patikimu įvairių sandorių sudarytoju Michaelu Cohenu, kuriam už pagalbą buvo sumokėta 400 tūkst. JAV dolerių.

Šaltinis neteigia, kad D. Trumpas žinojo apie šią jo teisininkui sumokėtą sumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.24; 05:30

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė itin teigiamai įvertino Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo pasiekimus, o JAV prezidentą Donaldą Trumpą apibūdino kaip labai stiprią ir įdomią asmenybę.

Po spaudos konferencijos Prezidentė kalbėjo, kad D. Trumpo nenuspėjamumas nėra trūkumas, bet privalumas, kurį galima išnaudoti spaudžiant priešą ar konkurentą.

„Tai labai įdomus žmogus, labai spontaniškas, emocingas, ir tas, kuris moka ir gali priimti sprendimus. Tokio vadovo mes ir tikimės, nes globaliame pasaulyje, kuriame kyla daug iššūkių, reikia būti lyderiu, gebančiu priimti sprendimus. Todėl ir juokavome su juo (D. Trumpu – ELTA), kad tam tikras lyderio nenuspėjamumas taip pat yra įrankis, kuriuo galima paspausti priešą ar konkurentą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

„Manau, kad tokie bruožai ir matomi Prezidento Trumpo asmenyje“, – akcentavo Lietuvos vadovė.

Prezidentė džiaugėsi, kad į pasirašytą deklaraciją buvo įtraukta viskas, ko Baltijos šalys norėjo. „Paminėtas kolektyvinės gynybos 5-asis straipsnis, paminėta oro gynyba ir paminėtos rotacinės pajėgos. Iš principo ne tik valstybės šimtmetis, ne tik jo paminėjimas, bet ir garantijos, kad ir toliau reformuosime NATO, sieksime, jog NATO būtų stipri“, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu D. Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.

Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija.

Baltuosiuose rūmuose valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gairės.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.04.04; 05:50

Baltieji rūmai: D. Trumpas neigia turėjęs romaną su pornografinių filmų žvaigžde. EPA-ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neigia turėjęs romaną su pornografinių filmų žvaigžde Stormy Daniels ir netiki, kad jai kada nors buvo grasinama, kad ši tylėtų, sakė Baltųjų rūmų atstovas.

„Prezidentas tvirtai, aiškiai ir sistemingai neigė šiuos tvirtinimus. Vienintelis, kuris buvo nenuoseklus, yra tas, kuris reiškia šiuos tvirtinimus“, – praėjus dienai po pornografinių filmų žvaigždės interviu sakė atstovas Rajas Shahas.

Per sekmadienį rodytą interviu CBS laidai „60 minutes“ S. Daniels, kurios tikras vardas yra Stephanie Clifford, pakartojo savo tvirtinimus, neva 2006 metais turėjo vienkartinius lytinius santykius su D. Trumpu. Jos teigimu, tai įvyko netrukus po to, kai D. Trumpo sutuoktinė Melania pagimdė jųdviejų sūnų Barroną.

Moteris sakė, kad 2011 metais Las Vegaso automobilių stovėjimo aikštelėje jai pagrasino kažkoks vyras. S. Daniels teigimu, jai grasinęs vyras sakė: „Palik Trumpą ramybėje. Pamiršk šią istoriją“.

„Tada jis pasilenkė, pažiūrėjo į mano dukterį ir jai pasakė: „Graži maža mergaitė. Būtų labai apmaudu, jei kas nors nutiktų jos mamai“, – pridūrė moteris.

Pirmadienį R. Shahas ir asmeninis D. Trumpo teisininkas Michaelis Cohenas neigė S. Daniels pareiškimus.

„Prezidentas nemano, kad kurie nors Stormy Daniels interviu išsakyti tvirtinimai yra tikslūs“, – sakė J. Shahas.

Kiek anksčiau pats M. Cohenas prisipažino dienraščiui „The New York Times“, kad prieš 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus sumokėjo S. Daniels 130 tūkst. dolerių mainais už jos tylą. Moteris tada pateikė ieškinį, kuriuo siekia, kad būtų anuliuotas su M. Cohenu pasirašytas susitarimas dėl tylėjimo, nes pats D. Trumpas jo nepasirašė ir susitarimas negalioja.

Informacijos  šaltinis – ELTA

2018.03.28; 04:00

Ketvirtadienį Lietuvos ambasados JAV kvietimu Vašingtono ir apylinkių lietuviai bei Lietuvos bičiuliai sveikins Lietuvą su atkurtos valstybės 100 metų jubiliejumi prie Baltųjų rūmų Vašingtone. Čia, Lietuvoje beprasidedant šventinei dienai, o Vašingtono laiku 17.00 val., bus sugiedota „Tautiška giesmė“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasitinkant Šimtmetį taip simboliškai bus padėkota JAV už nuolatinį Lietuvos laisvės siekio palaikymą, okupacijos nepripažinimą ir strateginę partnerystę.

Lietuvos diplomatai taip pat padės gėlių prie JAV Prezidento Woodrow Wilsono kapo Vašingtono katedroje, pagerbdami jo atminimą ir svarbų indėlį deklaruojant tautų apsisprendimo teisę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.16; 02:30

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV kolega Donaldu Trampu (Donald Trump) antradienį ragino siekti politinio sprendimo Sirijos pilietiniame kare. V. Putinas per pokalbį pabrėžė, kad turi būti išlaikytas Sirijos suverenumas, nepriklausomybė ir teritorinis integralumas, pranešė Kremlius. Esą turi būti pasiektas politinis susitarimas, paremtas principais, dėl kurių būtų susitarta derybų procese Sirijoje, informuoja agentūra „Reuters“.

JAV vyriausybė patvirtino buvus pokalbio aukščiausiu lygiu. Baltųjų rūmų duomenimis, pokalbis truko maždaug valandą. Taip pat buvo kalbama apie Ukrainą, Iraną, Šiaurės Korėją ir Afganistaną.

Rusija yra svarbiausia Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) sąjungininkė. Tuo tarpu JAV bendradarbiauja su Sirijos sukilėliais – B. Asado priešininkais, kad drauge su tarptautiniu kariniu aljansu įveiktų radikalią grupuotę „Islamo valstybė“ (IS). JAV, be to, reikalauja B. al Asado atsistatydinimo. JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) neseniai pabrėžė, kad B. al Asadas ir jo šeima naujoje Sirijoje nevaidins jokio vaidmens.

Trečiadienį Rusijoje įvyks V. Putino susitikimas su Turkijos ir Irano prezidentais Redžepu Taipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan) ir Hasanu Ruhani (Hassan Rouhani). Turkija ir Iranas Sirijoje remia skirtingas konflikto šalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.22; 06:00

JAV Kongresas pritarė ženkliam gynybos biudžeto didinimui iki 700 mlrd. dolerių (586 mlrd. eurų). Senatas ketvirtadienį vienbalsiai ir galutinai priėmė atitinkamą įstatymą, kurį antradienį palaimino ir Atstovų Rūmai.

Įstatymą dabar dar turi pasirašyti prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kurio reikalavimai smarkiai padidinti lėšas gynybai kongresmenų buvo net viršyti. Ginkluotės išlaidos dabar bus 15 proc. didesnės nei 2016-aisiais biudžetiniais metais, kai prezidentu buvo Barakas Obama (Barack Obama), ir 26 mlrd. dolerių (beveik 4 proc.) didesnės nei reikalavo D. Trampas.

Biudžeto lėšomis, be kita ko, bus finansuojamas naujų „F-35“ tipo naikintuvų, laivų ir šarvuočių įsigijimas. Pritarta ir geroka didesnėms išlaidoms priešraketinei gynybai, kurios didės nuo dabar 8,2 mlrd. iki 12,3 mlrd. dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.20; 00:02