Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.

Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.

Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.

Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.

Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.

Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.

Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.

Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.

Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų

Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.

Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.

Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.

Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.01.02; 04:38

Spalio 24-30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Spalio 24 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį An-26. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, su įjungtu atsakikliu.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.02; 15:12

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kroatijos Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič kvietimu rugpjūčio 25 dieną Dubrovnike dalyvauja Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų iniciatyvai aptarti skirtame forume. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prieš forumą įvyks dvišalis Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lenkijos Prezidento Andžejaus Dūdos susitikimas, kuriame šalių vadovai aptars bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, strateginius dvišalius projektus, bendradarbiavimą ES ir NATO, geopolitinę situaciją, Lietuvos, Lenkijos ir viso regiono saugumui kylančias grėsmes,  padėtį Europoje po „Brexit“.

Dubrovniko susitikime bus aptariamos Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regioninio bendradarbiavimo galimybės energetikos, transporto, ekonomikos ir skaitmeninės rinkos sektoriuose, potencialūs regionų saugumui ir spartesnei raidai svarbūs infrastruktūros projektai.

Forumo moto – „Stiprinti Europą sujungiant Šiaurę ir Pietus“. Po lyderių susitikimo planuojama pasirašyti bendrą politinę Trijų jūrų deklaraciją.

Trijų jūrų iniciatyva geografiškai sujungs 12 valstybių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Rumuniją ir Bulgariją.

Pirmajame forume dalyvaus ir Balkanų šalių – Kosovo, Makedonijos ir Juodkalnijos vyriausybių vadovai. Atskirose teminėse forumo diskusijose susitiks ES ir Balkanų šalių užsienio reikalų, energetikos ir susisiekimo ministrai, Turkijos, JAV, Kinijos atstovai.

Lietuvos Prezidentė Dubrovniko forume kalbės apie energetiniam saugumui kylančius iššūkius, Lietuvos patirtį juos įveikiant ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stabdant grėsmingus geopolitinius projektus.

Klaipėdos SGD terminalą įsirengusi ir elektros jungtis su Švedija ir Lenkija nusitiesusi Lietuva laikoma pavyzdžiu, kaip diversifikuoti dujų tiekimą ir užsitikrinti energetinį saugumą.

Lietuva prisidės prie Adrijos regionui ir visai ES svarbaus SGD terminalo statybos Krko saloje.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08:25; 05:07

Širdies lėkimas iš baimės, naktį staiga atsibudus… Suplyšusios šlepetės, padėtos prie lovos… Tyli telefonas, tyli durų skambutis.. Kaip įkyrėjo namai… Kaip tatai nėra, nėra, nėra namų… Ak, eiti, eiti, bėgti! Kur? Nuo ko? Kodėl?

Visos upės teka į jūras. Prie upių nuo žilos senovės natūraliai traukė ir statė gyvenvietes žmonės. Anot A. Šeliongovskio, jūra – istorinė stichija, istorijos gaivalas, kuris visada veikė pajūrių ir paupių gyventojų psichiką, budino energiją, skatino kuo geriau išnaudoti "savojo kranto" galimybes.

Žemė – pirmiausia sausuma, valstybių geografinė (sienų) politika. Sausumoj daug kas, tarkim, kalnai, miškai savaime būdavo ir gynybiniai bastionai. Nors ir sausumos sienos nelygiavertės, tačiau pajūrio – ypatingai nelygiavertės. Jeigu valstybės krantus skalaujanti jūra su sausuma "nesuderinta" (nėra pusiasalių, sąsmaukų, salų, o svarbiausia – į jūrą neįteka upių), tokios valstybės pajūris mažai ko vertas. Upės labai prailgina jūros krantus, teikiančius gėrybes prekybai.

Continue reading „Tranų pasaulyje (Demonas)”

dirgela_asmenine

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žurnalisto Gintaro Visocko interviu su rašytoju Petru Dirgėla, darytu 1990-ųjų metų vasario mėnesį.

Tiksliau tariant, interviu "Ne wienas szmogus teneischeik pra wartus sawa namu…” buvo paskelbtas tuometiniame “Literatūros ir meno” savaitraštyje.

Tiksli paskelbimo data: 1990-ųjų vasario 10-oji diena. Iki Kovo 11-osios Akto paskelbimo tebuvo likęs vos vienas mėnuo. Pokalbis parengtas P.Dirgėlos istorinio romano “Joldijos jūra” pagrindu.

Continue reading „“Ne wienas szmogus teneischeik pra wartus sawa namu…””

klaipeda_0

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia 6-ąjį Tautos Ateities Forumo pirmininko dr. Algimanto Matulevičiaus pasakojimą apie kvailiausius, nemokšiškiausius, idiotiškiausius lietuviškojo privatizavimo atvejus, surengtus po nepriklausomybės atkūrimo.

Per pastaruosius du laisvės dešimtmečius tokių pavyzdžių susikaupė užtektinai. Visi jie – skandalingi. Dėl tyčia ar netyčia prarastų gamyklų, įmonių, fabrikų mūsų šalies biudžetas neteko milijardinių įplaukų. Pelną valstybei galėję teikti objektai prarasti amžiams. Bet dėl tų milžiniškų nuostolių niekas iš valdžios vyrų bei moterų nenubaustas. Net deramai neišbartas, nepasmerktas. Šiandien mūsų dėmesio centre – klaipėdietiškos nesąmonės. Su Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininku dr. Algimantu MATULEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Continue reading „Kvailiausi, nemokšiškiausi, idiotiškiausi lietuviškojo privatizavimo pavyzdžiai ( 6 )”