Baltijos Ministrų Taryba
Dalyvaus Baltijos šalių premjerų susitikime Rygoje
Pirmadienį Rygos dailės muziejuje vyks Baltijos Ministrų Tarybos ministrų pirmininkų susitikimas.
Numatoma aptarti aktualius ES darbotvarkės klausimus, ES biudžetą po 2020 metų, „Brexit“, regioninius transporto ir energetikos projektus. Taip pat bus kalbama apie informacinės erdvės ir rinkimų saugumą, santykius su Rusija, Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis.
Baltijos Ministrų Tarybos vyriausybių vadovų susitikime dalyvaus Latvijos ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinįs, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas ir Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Baltijos Ministrų Taryba – trišalio tarpvyriausybinio bendradarbiavimo institucija, įkurta 1994 metų birželio 13 d. Svarbiausi sprendimai priimami vyriausybių vadovų susitikime, kuris rengiamas kartą per metus.
2019 metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.04; 06:00
Baltijos Asamblėja: turi būti užtikrinti aukščiausi branduolinio saugumo standartai Astravo AE
Penktadienį Seime vykstančioje 37-ojoje Baltijos Asamblėjos (BA) sesijoje didelis dėmesys skirtas bendrai Baltijos valstybių dujų ir elektros regioninei rinkai.
Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas, Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys, apžvelgdamas per šiuos metus nuveiktus darbus, pažymėjo, kad 2018 m. itin didelis trijų Baltijos valstybių parlamentarų dėmesys buvo skirtas sinchronizavimui su Vakarų Europos elektros tinklais ir desinchronizavimui nuo Rusijos tinklų. BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininko nuomone, jau laikas pradėti šio projekto techninį įgyvendinimą.
„Pasibaigė politinių deklaracijų laikas, prasidėjo techninis projekto įgyvendinimas. Atkreipėme mūsų ministerijų dėmesį į tai, kad yra būtina šviesti visuomenę, kad ji suprastų, kad yra sinchronizacija ir desinchronizacija“,- sakė V. Poderys.
Pasak jo, komiteto nariai taip pat pasisakė už bendros dujų rinkos vystymą ir koordinavimą.
Svarbi tema, Baltijos šalių parlamentarų nuomone, yra prekybiniai santykiai su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje. „Čia mūsų raginimas ministerijoms, mūsų pozicija yra tokia, kad turi būti užtikrintos lygios prekybinės sąlygos su trečiosiomis šalimis. Taip kaip jų prekybininkai laisvai prekiauja ir naudojasi liberaliomis sąlygomis mūsų šalyse, taip pat turi būti leidžiama ir mums“, – kalbėjo V. Poderys.
BA nariai taip pat pasisakė už tai, kad turi būti užtikrinti aukščiausi branduolinio saugumo standartai Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje.
Asamblėjos nariams kalbėjęs Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas parlamentarams pristatė sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projekto vykdymo eigą, jau įgyvendintus ir dar vykdomus bendros dujų rinkos projektus.
Baltijos Asamblėja (BA) yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-10-26
Trijų Baltijos šalių vyriausybių susitarimas taps tvirtu pagrindu „Rail Baltica“ plėtrai
Vyriausybė protokoliniu sprendimu išreiškė politinį pritarimą Susisiekimo ministerijos pateiktam Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių susitarimo projektui dėl „Rail Baltica“ jungties plėtros.
Tarpvyriausybinį susitarimą planuojama pasirašyti Baltijos Ministrų Tarybos Premjerų susitikime Estijos sostinėje Taline š. m. sausio 31 d.
Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad europinės vėžės geležinkelių transporto infrastruktūros statybos darbai būtų baigti iki 2025 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose, taip pat sudarytos projekto partnerėms tinkamos sąlygos įgyvendinti „Rail Baltica“.
„Susitarimas leis įtvirtinti trijų Baltijos šalių įsipareigojimus pabaigti „Rail Baltica“ projektą visa darbų apimtimi, įskaitant ir Vilniaus jungtį bei linijos Kaunas–Lenkijos valstybės siena modernizavimą. Lietuvai labai aktualūs Latvijos ketinimai, kad investicijos nuo Kauno iki Panevėžio ir tolyn iki Latvijos valstybės sienos, ir atitinkamai Latvijos investicijos savo pusėje iki Lietuvos sienos nebūtų betikslės“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministro R. Masiulio teigimu, įgyvendinus projektą Baltijos šalyse padidėtų investicijos į transporto ir logistikos sritį. Tai suteiktų daugiau galimybių ir didesnę naudą piliečiams ir verslui visoje Lietuvos teritorijoje.
Susitarimo „Dėl geležinkelių jungties „Rail Baltic/Rail Baltica plėtros“ projektas darbo tvarka buvo suderintas su atsakingomis Latvijos ir Estijos institucijomis. Jame numatyti projekto partnerių įsipareigojimai, nustatytas projekto įgyvendinimo koordinavimo mechanizmas, numatyti bendradarbiavimo su Lenkija ir Suomija būdai.
Susitarimo projektas buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje, kur visi suinteresuoti asmenys galėto teikti pastabas. Visuomenės pastabų ir pasiūlymų negauta.
Dokumentas bus pateiktas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seimui. Jį dar turės ratifikuoti ir Latvijos bei Estijos Parlamentai.
Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.
2017.01.27; 04:04