kiaule_taupykle

Kuo įdomus Neil Buckley straipsnis “Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”, pasirodęs leidinyje “Financial Times”?           

Baltijos šalys, patyrusios ekonominių sunkumų, sulaukia pagyrimų dėl taupymo priemonių, iš kurių galėtų pasimokyti kitos valstybės. 

Latvija, Lietuva ir Estija taikė „vidinę“ devalvaciją, mažindamos atlyginimus ir išlaidas – tokių veiksmų, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo imtis euro zonos šalims, nevykdančioms nustatytų reikalavimų.

Continue reading „Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”

bom-maza

Baigėsi keturias dienas trukęs Baltijos šalių studentų sąjungų (Baltic Organizational Meeting – BOM) susitikimas, kuriame studentų atstovai drauge diskutavo apie išorinį ir vidinį studijų kokybės užtikrinimą bei akademinį sąžiningumą.

Susitikimo metu buvo parengtos dvi rezoliucijos ir priimti sprendimai dėl tolimesnio aktyvaus tarpusavio bendradarbiavimo. „Lietuva, Latvija ir Estija turi daug panašių problemų bei iššūkių savo aukštojo mokslo sistemose. Labai svarbu dalintis patirtimi, sprendžiant studentams aktualiausius klausimus, taip pat pasinaudoti galimybe tokio pobūdžio susitikimuose tartis dėl bendrų veiksmų ir siekiamų rezultatų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu,“ – sako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Vilius Morkūnas.

Continue reading „Vienijasi Baltijos šalių studentų atstovai”

mistral_px600

Baltijos šalių ir Gruzijos protestai dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius desantinius laivus „Mistral“ Rusijai, atrodo, virsta niekais. Sausio 25-ąją didžiausiame vakarų Prancūzijos uoste Sen Nazere (Saint Nazaire) tarp šios šalies ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis statyti ir parduoti pastarajai keturis sraigtasparnius plukdančius laivus. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Nicolas Sarkozy, iš Rusijos pusės – vicepremjeras Igoris Sečinas. Taip baigėsi dvejus metus užtrukusios derybos, kurios kurstė visų NATO šalių aistras, o labiausiai valstybių, kurios šliejasi prie Rusijos teritorinių vandenų.

Continue reading „„Mistral“ sandėris įvyko: kokia politinė jo kaina?”

Vytautą Daujotį šiandien žino visa Lietuva. Tiesa, pažįsta jį pirmiausia ne kaip Vilniaus universiteto dėstytoją, profesorių, chemiką. Be tiesioginių pareigų – dėstytojavimo aukštojoje mokykloje – jis turi dar kelis užsiėmimus: dalyvauja visuomeninio judėjimo „Kitas pasirinkimas“ veikloje ir puse etato dirba Studijų kokybės vertinimo centre (SKVC). Pastaroji profesoriaus veikla labiausiai ir įsiminė visuomenei. Prof. V. Daujotis išgarsėjo kaip principingas, nepaperkamas ekspertas, priešinęsis nelegalių prorusiškų aukštųjų mokyklų steigimui Lietuvoje. Būtent jo užsispyrimo dėka keli apsišaukėliai universitetai Lietuvoje nebuvo pripažinti legaliomis aukštosiomis mokyklomis. Tačiau V. Daujotis vis dėlto nesijaučia esąs nugalėtojas.

Prof. Vytautas Daujotis įsitikinęs, kad Jevgenijus Kostinas, bandęs Lietuvoje įkurti nelegalią aukštąją mokyklą, šiandien deramai nenubaustas, kaip nenubausti ir pareigūnai, bet kokia kaina siekę padėti J. Kostinui. G. Visocko nuotr.

Continue reading „Kodėl Vytautas Daujotis nešvenčia pergalės?”