Prancūzijos prezidentas E. Macronas lankosi Bangladeše. EPA-ELTA nuotr.
Daka, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvyko į Daką trumpam vizitui į Bangladešą aptarti dvišalių ir regioninių klausimų su Bangladešo vadovais. Savaitgalį jis dalyvavo Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Indijoje.
Sekmadienio vakare E. Macronas iš Naujojo Delio atskrido į Daką. „Hazrat Shahjalal“ tarptautiniame oro uoste jį pasveikino Bangladešo ministrė pirmininkė Sheikh Hasina.
Prekyba ir investicijos, reguliuojama migracija, saugumas, tvari plėtra ir klimato kaitos poveikis – tai vieni iš klausimų, kurie greičiausiai bus aptarti pirmadienį numatytose oficialiose E. Macrono ir Sh. Hasina‘os derybose, teigė Bangladešo pareigūnai.
Manoma, kad E. Macrono vizito metu abi šalys pasirašys keletą sandorių, nors oficialios informacijos apie tai nepateikta.
Bangladešo užsienio reikalų sekretorius Masudas bin Momenas anksčiau sakė, kad po daugiau nei trijų dešimtmečių suplanuotas Prancūzijos vadovo vizitas į Bangladešą yra labai svarbus abiem šalims.
1990 metais Bangladeše lankėsi buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand‘as.
„Tai taip pat bus galimybė sustiprinti mūsų dvišalius santykius su šalimi, kuri, Prancūzijai remiant, sparčiai ekonomiškai vystosi“, – teigiama Prancūzijos ambasados Dakoje pranešime apie E. Macrono vizitą.
Bangladešas ir Prancūzija taip pat laikosi bendro požiūrio į pasaulinius iššūkius, ypač į „Paris Agenda for People and the Planet“ (Paryžiaus darbotvarkę žmonėms ir planetai), kurią Bangladešas aktyviai remia.
Kadangi Bangladešas yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos poveikio, E. Macronas taip pat pakartos Prancūzijos pasiryžimą palaikyti Bangladešą humanitarinėje srityje, ypač atsižvelgiant į nuolatinius potvynius, su kuriais šalis susiduria, priduriama pareiškime.
Bangladešo mokslininkė, padėjusi sukurti nebrangią geriamąją vakciną nuo choleros, Pakistano mikrofinansų pradininkas ir filipiniečių žvejys – žmonės, antradienį gavę premiją, vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Azijoje.
70 metų Firdausi Qadri buvo viena iš penkių laureatų, pelniusių Ramono Magsaysay premiją, pavadintą lėktuvo katastrofoje žuvusio Filipinų prezidento vardu, už „visą gyvenimą trukusį atsidavimą mokslinei profesijai“ ir „nenuilstamą indėlį į vakcinų kūrimą“.
Dirbdama Tarptautiniame diarėjos ligų tyrimų centre Bangladešo sostinėje Dakoje, F. Qadri atliko „pagrindinį vaidmenį“, kuriant prieinamas vakcinas kovai su cholera ir vidurių šiltine, sakoma Maniloje įsikūrusio apdovanojimų fondo pranešime.
Taip pat buvo paminėtas svarbus F. Qadri vaidmuo, pastaraisiais metais vykdant masinę vakcinaciją rohinjų pabėgėlių stovyklose Bangladešo pietrytiniame Cox’s Bazaro rajone, padėjusią užkirsti kelią choleros protrūkiui.
Ši liga sukelia stiprų viduriavimą ir plinta per užterštą maistą ir vandenį.
Be to, buvo paminėtos F. Qadri pastangos stiprinti Bangladešo mokslinių tyrimų pajėgumus.
Ramono Magsaysay premija buvo įsteigta 1957 metais, siekiant pagerbti žmones ir organizacijas, padedančias spręsti vystymosi problemas.
Apdovanojimo ceremonija šiemet buvo surengta nuotoliniu būdu. Pernai dėl COVID-19 pandemijos renginys buvo iš viso atšauktas.
Pakistano plėtros darbuotojas 64 metų Muhammadas Amjadas Saqibas taip pat buvo apdovanotas dėl savo sukurtos „pirmosios tokio pobūdžio“ mikrofinansų programos be palūkanų ir užstato, padėjusios milijonams neturtingų šeimų.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo savo veiklos pradžios, „Akhuwat“ išaugo į didžiausią šalies mikrofinansų instituciją, paskirstančią 900 mln. JAV dolerių vertės paskolų ir galinčią pasigirti beveik 100 proc. jų grąžinimu, sakoma fondo pranešime.
M. A. Saqibas, kuris paskolas išdavinėja maldos vietose, pagerbtas dėl „įkvepiančio tikėjimo, kad žmonių gerumas ir solidarumas ras būdų, kaip panaikinti skurdą“.
Dar vienas laureatas – 53 metų Filipinų žvejys Roberto Ballonas, kuris buvo įvertintas dėl indėlio, siekiant „atgaivinti mirštančią žvejybos pramonę“ pietinėje Mindanao saloje, kur apleisti žuvų tvenkiniai sunaikino mangrovių miškus.
Su vyriausybės parama R. Ballonas kartu su kitais smulkiais žvejais iki 2015 metų atsodino 500 ha mangrovių miškų ir tai padėjo padidinti jų žuvų laimikį ir gyvenimo kokybę.
„Tai, kas kažkada buvo apleistų žuvų tvenkinių dykvietė, dabar yra sveikų mangrovių miškų platybė, kurioje gausu vandens ir sausumos gyvūnijos“, – pažymėjo fondas.
Amerikietis Stevenas Muncy, Filipinuose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Community and Family Services International“ įkūrėjas, buvo apdovanotas už pagalbą pabėgėliams ir stichinių nelaimių aukoms, taip pat už buvusių karių vaikų grąžinimą į mokyklas.
Indonezijos dokumentinių filmų kūrėjas „Watchdoc“, daugiausia dėmesio skiriantis žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir aplinkai, taip pat pelnė pripažinimą už „labai principingą kovą dėl žiniasklaidos organizacijos nepriklausomybės“.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis sekmadienį apgynė naująjį pilietybės įstatymą, kuriame neliko vietos musulmonams, o opozicines partijas apkaltino skleidžiant melą apie planus suregistruoti visus valstybės gyventojus.
Per šalyje įsiplieskusius smurtinius protestus prieš pilietybės įstatymą ir siūlomą Nacionalinį piliečių registrą žuvo mažiausiai 21 žmogus. Daugelyje Indijos miestų protestai tęsiasi ir šį sekmadienį.
„Šis įstatymas neturi nieko bendra su 1,3 mlrd. Indijos gyventojų. Užtikrinu, kad šis įstatymas Indijos piliečiams musulmonams nieko nepakeis”, – N. Modis kalbėjo Naujajame Delyje surengto jo partijos palaikomojo mitingo metu.
Pilietybės įstatymas leis hinduistams, budistamas, krikščionims, parsiams ir džainams iš musulmonų dominuojamo Pakistano, Afganistano ir Bangladešo lengviau gauti Indijos pilietybę. Tuo tarpu musulmonai įstatyme neminimi.
Kritikai teigia, kad toks įstatymas pažeidžia sekuliarią Indijos Konstituciją, nes asmens religija tampa pagrindu pilietybės (ne)suteikimui.
Popiežius Pranciškus šeštadienį baigė turą po Aziją susitikdamas su rohinjų pabėgėliais Bangladeše, taip simboliškai demonstruodamas solidarumą su musulmonų mažuma, bėgančia nuo smurto Mianmare, praneša AFP.
Paskutinę savo vizito po Mianmarą ir Bangladešą dieną katalikų dvasinis vadovas aplankė Bangladešo sostinėje Dakoje esančią Motinos Teresės ordino ligoninę.
Popiežius Pranciškus yra pagarsėjęs dėl pabėgėlių teisių gynimo ir pakartotinai išreiškė paramą kenčiantiems rohinjams, kuriuos apibūdino kaip „brolius ir seseris“.
Dažniausiai tiesmukai kalbančiam Popiežiui teko diplomatiškai laviruoti keturių dienų vizito Mianmare metu. Tai buvo pirmasis istorijoje pontifiko apsilankymas šioje šalyje. Mianmare jis vengė viešai minėti rohinjus, bet ragino budistų lyderius įveikti „prietarus ir neapykantą“.
Tuo metu lankydamasis Bangladeše Popiežius atvirai kalbėjo apie rohinjų problemas ir susitiko su jais pabėgėlių stovykloje. Popiežius Pranciškus prašė jų atleidimo dėl persekiojimo ir pasaulio abejingumo.
58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.
Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.
Sparčiausiai augantis regionas
Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.
Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.
Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.
Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.
Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos
Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.
Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.
Azijai praturtėti liko 35 metai
Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.
Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.
Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“
Ekonominė galia virsta politine
JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.
Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.
2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.
