Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Keistas, juolab pernelyg ankstyvas klausimas, jeigu net mes pripažintume jo teisėtumą, ar ne?

Netrukus pakalbėsime ir apie tai, kad šis klausimas yra mums primestas, remiantis ne pačiomis geriausiomis jo užmanytojų paskatomis, tačiau jau čia, truputėlį užskubant į priekį, knieti pastebėti, kad šio klausimo kontekste atsiranda proga įvertinti G.Nausėdos unikalumą, atpažįstant jį kaip žmogų, kuris prezidento poste savo silpnybę sugebėjo paversti didele stiprybe.

Kas labiausiai vertė abejoti G.Nausėdos tinkamumu užimti prezidento postą dar rinkiminių batalijų metu? Be jokios abejonės, ta aplinkybė, kad  kandidatas atėjo į rinkimus iš bankininkystės sektoriaus, buvo kilęs iš svetimos šalies bankų dukterines įmones aptarnaujančių ekonomistų luomo.

Žinia, skandinavų bankai Lietuvoje dar nėra užsitarnavę tokio gero vardo, kad in corpore ar atskirai būtų laikomi Lietuvos vystymosi ir raidos stūmokliu, dažniausiai jie vis tik yra vertinami kaip forsuoto pelno generavimo įmonės, kurias su Lietuvos visuminės pažangos interesais mažai kas sieja. Kas be ko, čia taip pat dirba Lietuvos žmonės, kartais net labai inteligentiškai nusiteikusios, turinčios nacionalinių sentimentų asmenybės.  

Savo ruožtu šių eilučių autorius ne kartą buvo atkreipęs dėmesį, kad andai, dirbdamas bankams, G.Nausėda buvo uolus darbdavių, apskritai finansinio kapitalizmo gynėjęs, būtent jam priklauso demagogijos rekordininkė, išskirtinio manipuliatyvumo tezė, nukreipta prieš gerovės visuomenę, kad neva pirmiausiai reikia išsikepti pyragą, o tik po to bus galima jį pradėti dalytis, žr. čia: http://www.propatria.lt/2013/03/edvardas-ciulde-kaip-issikepti-pyraga.html  ir čia: https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-asilo-daina-po-rinkimu/.

Tačiau tapęs prezidentu G.Nausėda su uraganiniu užsidegimu pradėjo stumti gerovės visuomenės idėją, stumti ją ne tik žodžiais ir užkeikimais,  šviečiant visuomenę, bet ir siekdamas realaus tokios idėjos įgyvendinimo,  pajungdamas gerovės visuomenės priartinimo labui visus prezidentūros dispozicijoje esančius galios svertus.

Gitanas Nausėda. Justino Auškelio (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Ar užimamas postas, bendruomenės pasitikėjimas, nauji įpareigojimai gali taip pakeisti žmogų, kad jis tampa nepanašus į save, tarsi iš tiesų galėtų būti du žmonės viename. Kaip atrodo bent man, greičiau šią būseną būtų galima prilyginti radikaliam pasveikimui, tarkime, išsigydžiusio narkomano būsenai. Apie buvusios priklausomybės reliktus rodo tai, kad G.Nausėda dar vis pasakoja, kad turto mokestis bankams gali būti uždedamas tik tokiu atveju, kai, vardan pariteto, bus sumažintos lengvatos, įsigyjant dyzelinį kurą, Lietuvos ūkininkams (tarsi šie du sektoriai Lietuvoje turėtų vienodas ar panašias galimybes generuoti pelną; nedidelė paslaptis, kad Lietuvos žemės ūkis yra mažai konkurencingas dėl to, kad kaimyninių šalių ūkininkai turi ne mažesnes lengvatas, bet drauge yra valstybės remiami didesnėmis dotacijomis, apskritai ES šalių žemės ūkis yra subsidijuojamas,  bet mūsų ūkininkai kenčia dėl lyginamuoju požiūriu sumažintų subsidijų), kita vertus, išvarytos ligos gretutinumą rodo tai, kad būtent skandinavų verslo įmonių, įsigijusių  didžiąją dalį Lietuvos privatizuojamų miškų, atstovai, kreipėsi į prezidentą, ieškodami užtarimo, kai pasklido gandai, kad jų apetitai gali būti apriboti.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad prezidentas G.Nausėda yra tiek stiprus, kad kaip niekas kitas sugebės atsispirti buvusių priklausomybių traukai. Iš tikrųjų, ne potraukis trankyti stalą kumščiu ar gąsdinančios mimikos, o sugebėjimas suvaldyti įgytus kompleksus ir pasiruošimas žengti į priekį yra tikrosios stiprybės įrodymas.

Kaip jau buvo užsiminta, klausimas dėl prezidento G.Nausėdos silpnumo ar stiprumo yra pritemtas ir primestas mums faktiškai nuo pirmųjų naujojo prezidento prezidentavimo dienų Lrytas.lt apžvalgininko Vytauto Bruverio, kuris jau ne pirmą kartą su didžiausiu aplombu tvirtina, kad neva G.Nausėda yra silpniausias iš visų buvusių Lietuvos prezidentų. 

Kas čia taip greitai įvyko, kad naujasis Lietuvos prezidentas staiga užsitraukė tokią didelę V.Bruverio nemalonę. Tiesą sakant, V.Bruveris iš to jokios paslapties nedaro, jau kelintą kaltą skelbdamas, kad silpniausiuoju (niekingiausiuoju?) Lietuvos istorijoje prezidentu G.Nausėda yra vadintinas dėl, žurnalisto žodžiais tariant, koketavimo su Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentos gynėjais. Kitaip tariant, V.Bruveris gerą Lietuvos prezidento vardą kvestionuoja dėl to, kad anas nepanoro pritarti barbariškiems Vilniaus mero veiksmas, dabar generalinės prokuratūros jau įvertintiems kaip įstatyminės normos ir viešojo intereso pažeidimas, kaip neteisėta savivalė, paragino suinteresuotas puses pradėti diskusijas dėl istorinės atminties principų.

Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.

V.Bruverio požiūriu, dabartinis prezidentas yra silpnesnis už silpniausiąjį, nes nepanoro supanašėti su pašlemėku ir, kas labai piktina, be visa ko kito doviai prisiminė, kad visų pirma yra Lietuvos prezidentas. Paklauskite V.Bruverio – ar kiti Lietuvos prezidentai to nedrįsdavo prisiminti, atsižvelgdami į tai, ką galėtų pasakyti V.Bruveris ir panašūs į jį?

V.Bruveris Lietuvos žurnalistikos padangėje išsiskiria dideliu šarmu, žodžio sugestija, yra vertinamas ir mėgstamas žmonių dėl staigaus mąstymo ir įdomių įžvalgų, taigi yra žmogus, kurį, paprastai tariant, norėtųsi pakviesti išgerti alaus, tačiau savo išpuoliais prieš Joną Noreika žurnalistas visų akivaizdoje atvirsta į moralinį neūžaugą, tampa mažuoju bruveriu be jokios bravūros.

Dalius  Stancikas portale slaptai.lt pradėjo publikuoti įstabių straipsnių seriją, pavadinimu „Su kūju per istoriją ir Lietuvą“. Kaip atrodo, prie šios straipsnių serijos antiherojų būtų galima priskirti ir V.Bruverį, kuris savo apipjaustytą pasididžiavimą deda skersai istorijos ir giluminių Lietuvos interesų.

Dalius Stancikas. Slaptai.lt nuotr.

Kartą vienas doras žmogus man uždavė retorinį klausimą: kas iš tos mūsų nepriklausomybės, jeigu čia viską sprendžia žydai? Kaip atrodo bent man, tąkart mano pažįstamas pernelyg sutirštino spalvas, nes mūsų padangėje ir visame pasaulyje ne viską lemia žydai, nors V.Bruveris tikrai norėtų, netvyroja savo kailyje, kad taip būtų, kaskart užsimindamas, jog G.Nausėda tuoj-jau-tuoj bus pastatytas į vietą kaip nesugebėjęs įsiteikti įtakingiems žydų lobistams didžiausių šalių sostinėje.

Kaip atrodo bent man, būtent tokių šešėlių apie galinguosius užtarėjus paunksmėje užgimsta ir subujoja antisemitizmas, taigi, dialogas, siekiant suprasti vienas kitą, išvaikant šešėlius, manding, būtų vaisingesnis kelias. Kita vertus, klausimas – kas iš tos mūsų nepriklausomybės, jeigu mums draudžiama pagerbti savo didvyrius, – yra stipri retorinė figūra.

Stojantys už Jono Noreikos garbę nebūtų linkę užstatyti savo reputacijos, jeigu nebūtų detaliau pasiaiškinę šios taurios asmenybės gyvenimo aplinkybių. Tačiau kaip pavadinti tuos pragaro išperas, baisaus apsigimimo šmeižikus, kurie įrodinėja, kad Jonas Noreika žudė vaikus, senelius, moteris, kastuvu pribaigdavo sužeistas aukas.

Nachmanas Dušanskis, NKVD tardytojas

Tarkime, aš pats sadisto Dušanskio nevadinu žydu, nes gyvulys neturi tautybės. Tokie, kaip atrodo, yra ir Dušanskio pasekėjai, platinantys neįtikėtinus šmeižtus, siekiantys sukiršyti tautas.

2019.10.22; 12:46

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvoje vieni įtakingiausių potencialiai yra bankininkai ir ekonomistai, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ tyrimas.

Potencialios įtakos indekse, kuris vertinamas pagal gyventojų apklausas, vienvaldis lyderis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo indeksas siekia 278 ir, anot „Kantar TNS“, gerokai lenkia kitus sąraše esančius nuomonių lyderius.

Nepaisant didžiausio žinomumo, su trečdaliu žemesniu įtakos rodikliu antras rikiuojasi SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda (194). Trečiasis sąraše taip pat bankų sektoriaus atstovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas (153).

„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R. Grajauskas ir T. Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž. Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą”, – pranešime teigė „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą. Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau seka Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo bei žinučių pastebėjimo parametrus.

Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. Į dešimtuką nepatenka nei vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.

Anot tyrimo, bankininkystės sektoriaus atstovai Gitanas Nausėda (89 proc.), Nerijus Mačiulis (62 proc.) ir Vitas Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovais Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.

Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda. Tuo metu labiausiai pasitikima „Swedbank” vyriausiuoju ekonomistu N. Mačiuliu. Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas, pagal žinomumą nepakliūvantis į TOP dešimtuką.

Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N. Mačiulio ir G. Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 proc. punktais.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46 proc.) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 proc. punktų), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą.

N. Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje. G. Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o V. Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas dešimtuko sąraše žemesnis – 4-9 proc.

Palankumo indekso lentelės pirmosios dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N. Mačiuliui ir T. Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas. Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R. Vainienei ir R. Lazutkai, taip pat į palankumo topą patenka Ž. Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė P. Masiulis.

„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pavyzdžiui, G. Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N. Mačiulio, R. Vainienės, V. Vasiliausko palankumas auga”, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė.

Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G. Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla (viešojoje erdvėje pasirodę svarstymai dėl G. Nausėdos kandidatavimo į LR prezidentus), išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.

Reprezentatyvi 15-65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa internetu atlikta šių metų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje. Apklausta 819 asmenų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:27

Vakarų Europoje ir toliau keistomis aplinkybėmis iš šio pasaulio iškeliauja įtakingi, turtingi bankų vadovai.

Beje, bankininkai žudomo kartu su žmonomis ir net mažamečiais vaikais. Nuo šių metų sausio mėnesio pardžios jau nužudyta 14-a įtakingų bankininkystės verslo atstovų.

Nė vienas iš šių nusikaltimų dar neištirtas. Nesurasti nei vykdytojai, nei užsakovai. Jei bankų vadovai ir toliau bus žudomi tokiais tempais, tai jiems nieko kito nebeliks, kaip tik pasirinkti Prancūzijos aktoriaus Žeraro Depardje kelią – prašyti politinio prieglobsčio Rusijoje. Žinoma, šis palyginimas turi ironišką potekstę.

Continue reading „Vakarų Europoje – įtartinos bankininkų mirtys“

Esminiais pokyčiais po šios kraupios, žodžiais nenusakomos tragedijos derėtų laikyti ne "Delfi" antraštes, kaip antai "Lietuva apmovė Briuselį informuodama apie BPC sistemą". Ne politines batalijas, kurių analizė leidžia teigti, kad vyksta "karštos bulvės mėtymas", – juk nuo gresiančio Damoklo kardo pirmiausia norisi išgelbėti nuosavą kailį.

Netgi ne atsakomybės klausimas yra pagrindinė problema. Svarbiausia, ko turėtume savęs klausti, – ar esame pasirengę esminiams pokyčiams valstybėje?

Tragedija Dembavoje verčia ieškoti atsakymų į kelis skaudžius klausimus: tai lietuvių požiūris į seksualinio apsisprendimo laisvę, į mirties bausmę ir valdžios institucijų pozicija rezonansinių nelaimių akivaizdoje.

Continue reading „Tragedija Dembavoje: krepšinio tauta nepasirengusi pokyčiams“