Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui viešojo maitinimo įstaigoms darbo laiką leisti pailginti iki 22 valandos, sušvelninti ribojimus dėl baseinų paslaugų.
Numatyta, kad viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių ir barų veikla galės būti vykdoma nuo 7 iki 22 valandos, kai užsakytas maistas ir gėrimai vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, prie vieno staliuko leidžiant sėdėti ne daugiau nei 5 asmenims, išskyrus vienos šeimos ir ar vieno namų ūkio narius.
Taip pat sušvelninti ribojimai dėl baseinų paslaugų, jos gali būti teikiamas ne daugiau kaip 50 asmenų (neįskaitant paslaugų teikėjų), užtikrinant 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui, lankytojų registraciją ir kitas saugumo priemones.
Vykdant grupines treniruotes, viename baseino takelyje gali būti ne daugiau kaip 5 asmenys (neįskaitant paslaugų teikėjų).
Turint Galimybių pasą, šie ribojimai nebūtų taikomi.
Pirčių paslaugas leidžiama teikti visose vietose, ribojant asmenų skaičių iki 2 asmenų arba paslaugas teikiant vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, o kai pirčių paslaugos teikiamos tik asmenims, turintiems Galimybių pasą – asmenų skaičius neribojamas.
Turint Galimybių pasą, neribojamas asmenų skaičius ir netaikomi ploto reikalavimai sporto klubuose, jo neturint, ribojimai galioja.
Kai renginyje atviroje erdvėje dalyvauja tik Galimybių pasą turintys žmonės, dalyvių skaičius galėtų siekti 2 tūkst., užtikrinant dalyvių registravimą ir kitus saugos reikalavimus.
Kai renginiuose atvirose erdvėse dalyvauja asmenys, neturintys Galimybių paso, žiūrovų skaičius gali siekti iki 300 žmonių. Atsisakyta reikalavimo gyvūnų parodose žiūrovams ar dalyviams leist renginį stebėti tik iš sėdimų vietų.
Taip pat atsisakyta draudimo parduotuvėms prekybos centruose ir turgavietėms veikti savaitgaliais.
Leidžiamos ekskursijos tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse dalyvaujant iki 25 asmenų, užtikrinant dalyvių išankstinę registraciją. Atvirose erdvėse esančiuose kultūros objektuose leidžiama lankytis ekskursijų grupėms kai dalyvauja ne daugiau kaip 25 asmenys, užtikrinant dalyvių išankstinę registraciją.
Taip pat atsisakyta asmenų skaičiaus transporto priemonėse ribojimų.
Sveikatingumo ir sporto sritis per karantiną smarkiai nukentėjo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) nariai ir kiti Lietuvoje veikiantys sporto klubai pasirašė memorandumą „Saugi aplinka sportui“, kuriuo įsipareigoja imtis konkrečių priemonių, kad užtikrintų klientų ir personalo saugumą po atidarymo. Sektorius, praradęs nuo 90 iki 100 proc. pajamų, prašo skubaus dialogo būtinų subsidijų ir saugaus atidarymo planui suderinti.
Memorandumas „Saugi aplinka sportui“ yra iniciatyva, kuria patvirtinamas sporto ir sveikatingumo klubų pasiryžimas ir įsipareigojimas taikyti egzistuojančias saugos priemones. Memorandume aptariamos priemonės, parengtos atitinkamų sričių ekspertų, atsižvelgiant į pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo gaires.
„Kiek komiškai pradeda atrodyti Vyriausybės apsimetinėjimas, tarsi sveikatingumo ir sporto sritis neegzistuotų. Bet dar labiau liūdina Vyriausybės nesuvokimas kas yra fizinė ir emocinė žmonių sveikata, kokiais būdais ji stiprinama. Patys ir veiklos atnaujinimo planą parengėm. Memorandumą pasirašėm, įsipareigodami imtis visų įmanomų priemonių. O iš atsakingų ministrų tyla“, – pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
Pasirašydamas memorandumą sveikatingumo ir sporto sektorius siekia parodyti bendrą sveikatingumo ir sporto industrijos įsipareigojimą užtikrinti klubo narių ir darbuotojų saugumą po klubų atidarymo. Be to, norima sudaryti galimybę klubo nariams ramiai ir saugiai jaustis klubuose stiprinant savo sveikatą.
Trečias, tačiau ne mažiau svarbus tikslas, pasak sveikatingumo ir sporto sektorius atstovų, – įtikinti politikos formuotojus bei sveikatos priežiūros specialistus, kad sporto ir sveikatingumo klubai neturėtų būti uždaryti per COVID-19 pandemiją, o jų veikla turėtų vykti, žinoma, laikantis visų saugumo priemonių. Sveikatingumo ir sporto klubai užtikrina, kad gali būti atsakingi, patikimi ir veiksmingi valstybės partneriai mažinant paplitusios pandemijos mastą, stiprinant žmonių fizinę, psichologinę ir emocinę gerovę bei atsistatant po neigiamų karantinų padarinių.
„Fizinis aktyvumas ir sveikas judėjimas yra svarbūs fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos bei bendros gyvenimo kokybės veiksniai. COVID-19 apribojimai smarkiai sumažino fizinio aktyvumo rodiklius, o tai lėmė žmonių fizinės sveikatos pablogėjimą visame pasaulyje bei kritines to pasekmes ateityje“, – sako V. Šiugždinis.
Pasirašydami įsipareigojimą, sveikatingumo ir sporto klubai viešai įsipareigoja laikytis atstumo ir viruso plitimo ribojimo priemonių; užtikrinti darbuotojų ir klubo narių saugą, dezinfekuoti ir valyti klubus, žada stebėti klubų narių kontaktus ir atsekamumą, sakoma LSKA pranešime.
„Iš savo pusės padarėm viską kas nuo mūsų priklauso. Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais. Be to, jie mato pavyzdžius Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur sporto bendruomenė sukilo prieš nelogiškus draudimus, kurie tose šalyse galimai buvo net ir neteisėti. Nežinau, kiek dar dienų pavyks sulaikyti susikaupusį norą eiti į gatves ir protesto veiksmais parodyti savo poziciją, jeigu Vyriausybė negirdi raginimų“, – teigia V. Šiugždinis.
Karantinas
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat įsigalioja papildomi ribojimai jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigos negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą leista tiekti tik išsinešimui. Tęsti darbą gali tik įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įstaigų darbuotojams.
Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nestabdoma, tačiau turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui, arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas taip pat taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – galima važiuoti užimant tik sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą.
Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši komerciniai ir nekomerciniai renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kurios turės vykti be žiūrovų. Nors draudžiamas laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išimtys taikomos bibliotekoms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms ir individualiems fizinio aktyvumo užsiėmimams su specialistu.
Darželiai ir pradinės klasės, taip pat specialiosios mokyklos ir specialiosios klasės veiks. Dėl darželio lankymo gali spręsti tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas.
Vyresniems moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos, bus taikomos išimtys. Aukštosios ir profesinės mokyklos, išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, vykdo tik nuotolinį mokymą.
Vestuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Laidotuvėse, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis, taip pat gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia, 20 metrų spinduliu, nėra kitų asmenų.
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, draudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turi būti organizuojamas nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui, kai tai įmanoma, darbą taip pat rekomenduojama organizuoti nuotoliniu būdu.
Gydymo įstaigose, globos namuose bei kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, valdant pacientų bei lankytojų srautus. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turi parinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.
Planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje taip pat draudžiami.
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad nuo karantino pradžios savo veiklą sustabdyti turėję sporto klubai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Pasak jo, net ir atnaujinus veiklą tikimasi išaugusio užsidarančių klubų ir bankrotų skaičiaus.
„Sporto klubų veikla yra sustabdyta, klubai stovi be veiklos jau pusantro mėnesio – abonementai sustabdyti, žmonės nesportuoja. Apskritai laukia sunkus laikotarpis. Net ir atsidarius jiems, žmonės dar bus išsigandę, vasaros periodas mažai žadantis, tad pusmetis bus tikrai sudėtingas. Bus bankrotų, užsidarančių klubų“, – Eltai teigė jis.
A. Mačiuko nuomone, kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek prireiks laiko, kol sportas bendroje erdvėje žmonėms vėl bus priimtinas ir nekeliantis baimių. Jo manymu, visiškam atsigavimui gali prireikti 1-2 metų.
„Sudėtinga spėlioti. Labai priklausys ir nuo medijų, nes kai žmonės yra įbauginti, kasdien skaito, kiek yra užsikrėtusiųjų, sergančiųjų, bijoma prasilenkti gatvėje, tai ką kalbėti apie sportą bendroje erdvėje. Tam prireiks nemažai laiko. Sunku prognozuoti, bet tokie skaičiai, kokius turėjome iki karantino, sugrįš po 1-2 metų. Tikrai liks tų baimių“, – sakė jis.
Nuo pirmadienio savo paslaugas, esant tam tikriems reikalavimams, gali teikti kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, lauko kavinės, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai, atveriama galimybė tam tikrų sporto rūšių profesionalioms treniruotėms lauke.
Kaukių dėvėjimas viešose vietose ir toliau išlieka privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai valgoma ar geriama viešojo maitinimo įstaigose.
