Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį paskelbė, kad Izraelis drauge su Rusija įkurs bendrą komandą, skirtą paspartinti užsienio šalių pajėgų pasitraukimą iš Sirijos. 

Po praėjusią savaitę Maskvoje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu B. Netanyahu pareiškė, kad abu lyderiai sutarė dėl „bendro tikslo“ – iš Sirijos atitraukti pajėgas, kurios ten dislokuotos kilus pilietiniam karui. 

Per pastaruosius mėnesius Rusijos remiamoms Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgoms pavyko atgauti didelę karo draskomos šalies dalį iš Vakarų remiamų sukilėlių ir islamistų kovotojų. 

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV atitrauks daugumą savo karių iš Sirijos. Šalyje esą turėtų likti tik apie 400 amerikiečių karių. 

Izraelis nerimauja, kad jo varžovas regione – Iranas – gali siekti ilgam laikui kaimyninėje Sirijoje dislokuoti savo karius. Ši tema buvo aptarta B. Netanyahu susitikimo su V. Putinu metu. 

„Leidau nedviprasmiškai suprasti, kad Izraelis neleis Irano karinio įsitvirtinimo Sirijoje. Taip pat nedviprasmiškai pasakiau, kad imsimės karinių veiksmų prieš tokius tikslus“, – teigė Izraelio ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:00

Sirijos prezidentas B. al-Assadas surengė vizitą į Rusiją. EPA-ELTA nuotr.

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas ketvirtadienį surengė netikėtą vizitą į Rusiją, informuoja „Deutsche Welle“.

B. al-Assadas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jie aptarė karinius ir politinius klausimus bei ekonominius ryšius.

Remiantis pranešimais, V. Putinas pasveikino Sirijos prezidentą su dideliais Sirijos kariuomenės pasiekimais kovoje su terorizmu, pabrėždamas, kad kariniai laimėjimai sudarė tinkamas sąlygas atnaujinti politinį procesą.

Rusijos vadovas pridūrė, kad bendras jų tikslas yra atgaivinti Sirijos ekonomiką ir suteikti humanitarinę pagalbą.

Rusija yra pagrindinė B. al-Assado sąjungininkė. Karinė Rusijos parama padėjo pastaraisiais mėnesiais Sirijos prezidentui užimti didžiules sukilėlių kontroliuotas teritorijas.

Paskutinį kartą abu prezidentai buvo susitikę gruodį Rusijos oro bazėje Sirijoje. Pats B. al-Assadas skrido į Rusiją susitikti su V. Putinu 2017-ųjų lapkritį ir 2015-ųjų spalį.

Sirijos prezidento vizitas Sočyje buvo surengtas dieną prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą su V. Putinu. Penktadienį Sočyje kanclerė susitiks su Rusijos prezidentu, tai bus pirmasis šiais metais jųdviejų susitikimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.18; 10:00

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis. EPA – ELTA nuotr.

Balandžio 26-ąją sakydamas kalbą JAV kongrese Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Ameriką atsisakyti nacionalizmo bei išsaugoti solidarumo dvasią terorizmo grėsmės  akivaizdoje. Taip pat kvietė JAV ir Europą bendrų vertybių pagrindu kartu kurti 21 amžiaus pasaulio tvarką, nes kritiniai dabar laikai, tenka ginti tokias organizacijas kaip NATO ir JT.

Porą dienų prieš tai „The Guardian“ informavo apie Švedijoje susitikusių Vakarų diplomatų JT svarstymus dėl galimybės apeiti Rusijos veto JT Saugumo Taryboje cheminio ginklo panaudojimo Sirijoje klausimu. Lyg ir apsistota ties variantu remtis iki šiol retai taikoma 1950-aisiais Korėjos krizės metu priimta rezoliucija „Vienybė taikos vardan“ tam atvejui, kai JT Saugumo Taryba nesugeba suteikti saugumo garantijų dėl jos pastovių narių nuomonių išsiskyrimo. Remiantis šia formalia procedūra iš 15 Saugumo Tarybos narių 9 balsavus teigiamai, galima teikti rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, ir jei du trečdaliai iš 193-ių joje posėdžiaujančių šalių narių pareikš pritarimą, ji bus priimta – JT Generalinėje Asambėljoje niekas neturi veto teisės.

Tiesą sakant, kuriam galui tokia puošni konstrukcija? 2011-ųjų kovą taikiais protestais prasidėjęs pilietinis judėjimas Sirijoje virto tuo, kuo virto. Niekas neprisimena pradinių konflikto priežasčių, užtat teigiama, kad pilietinis karas nusinešė virš 400 tūkstančių gyvybių, apie 2,6 milijono sirų tapo pabėgėliais užsienyje, maždaug 5,5 milijono sirų vaikų (56 proc. viso skaičiaus) reikia humanitarinės pagalbos. Įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos fiksavo virš 200 atvejų, kai Sirijos diktatorius Basharas al Assadas panaudojo cheminį ginklą. 2013-aisiais rugpjūčio 21 dieną prie Damasko nervus paralyžuojančios dujos nužudė per tūkstantį civilių, šių metų vasario 11-ąją JT žmogaus teisių komiteto paskelbta ataskaita informavo apie sirų karinės aviacijos smūgių Damasko priemiestyje Rytų Gutoje nužudytus virš tūkstančio taikių gyventojų. Diktatorius B. al Assadas bombarduoja civilius, nes jam leidžiama tą daryti.

Kovo 2-ąją Ženevoje vykusioje neeilinėje žmogaus teisių tarybos sesijoje JT žmogaus teisų komisaras Zeidas Ra’adas-al-Husseinas pažadėjo, jog kaltieji dėl taikių žmonių bombardavimo gali būti perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Deja, panašu, iki to laiko jų žus dar nežinia kiek – balandžio 10-ąją „Deutsche Welle“ citavo Z.R.-al-Husseiną, pareiškusį, jog pasaulio nesugebėjimas duoti įtikinamą atkirtį tik skatina cheminio ginklo naudojimą, kai ankstesni šio siaubingo ginklo taikymai nepareikalavo jokios atsakomybės.

Tikėtina, ypač Vakarams nebėra kitos išeities kaip net su tam tikra desperacija mėginti ieškoti „neprotokolinių“ išeities variantų iš situacijos, kurios kitaip nei aklaviete nepavadinsi. Kaip yra pastebėjęs buvęs JT pareigūnas, šiuo metu „Amnesty International“ vadovas Yanas Martinas, Rusijos veto negali sabotuoti kolektyvinių iniciatyvų, karo siaubo Sirijoje nutraukimas yra visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas. JAV, Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija reikalavo priimti kaltus dėl cheminės atakos Dumoje įpareigojančią nusatyti bei patraukti atsakomybėn rezoliuciją, Rusija veto teise ją blokavo taip pat, kaip tą iki tol darė jau 10 kartų konflikto Sirijoje klausimu.

Maskva ir Damaskas skelbia, esą ataka buvo sukilėlių „patatytamas“, siekiant priversti Vakarus įsikišti į konfliktą. Štai tokia retorinė ekvilibristika „mirties šokio“ Sirijoje akivaizdoje.

Interviu Švedijos visuomeninei televizijai „SVT:s Agenda“ (04 23) ir JT Generalinis sekretorius Antónius  Guterresas pripažino, kad JT Saugumo Taryba dabartiniu savo pavidalu nepajėgi spręsti konflikto Sirijoje. Pasak Generalinio sekretoriaus, „šaltasis karas“ grįžo, bet skiriasi nuo vykusio 20 amžiuje: tada pagrindinės konflikto pusės buvo Jungtinės Vasltijos (ir Vakarai) ir Sovietų Sąjunga, dabar vien Sirijoje susiduria bent kelių ne ypač kontroliuojamų „žaidėjų“ interesai, greta Amerikos ir Rusijos labai aktyvios yra Turkija, Saudo Arabija, Iranas, Izraelis, be abejo, pridėtinas dar musulmonų sunitų bei šiitų konfliktas. A. Guterresas pabrėžė poreikį reformuoti JT Saugumo Tarybą, kuri tebeatspindi politinį pasaulio vaizdą po Antrojo pasaulinio karo, bet ne dabartines realijas.

Į televizijos vedėjos Camillos Kvartoft klausimą, ką atsakytų visiškai JT nusivylusiems žmonėms po 7-erių metų karo Sirijoje, Generalinis sekretorius pasitelkė kietas formuluotes, kad pripažintų, jog situacija ypač pavojinga, JT Saugumo Taryba Sirijos klausimu yra paralyžuota. Tiesa, diskutuojama dėl galimų reformų (taip pat minėtame susitikime Švedijoje), kad JT bei jos Saugumo Taryba imtų pagaliau atliepti 21 amžiaus realijas ir taptų bent kiek veiksminga, tačiau mūsų akyse tebesiklostančio brolžudiško karo akivzidoje nevalingai norisi tarti – viltis miršta paskutinė. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Beje, tinka priminti, kad, tarkime, Maskva „nesivaržo“ ne vien Sirijos klausimu. Balandžio 24-ąją Ukraina kreipėsi į JT Tarptautinį teismą su prašymu panaikinti Maskvos taikomą Krymo totorių visuomeninio susirinkimo Medžliso draudimą. Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje priminė, kad Kijevas pernai inicijavo JT Tarptautiniame teisme bylą Maskvai už terorizmo bei rasinės diskriminacijos finansavimą vykdant agresiją prieš Ukrainą. Tenkindamos Kijevo prašymą JT įpareigojo Maskvą nevaržyti Krymų totorių, deja, Rusija Medžlisą tebedraudžia.

Žurnalas „Foreign Policy“ publikacijoje „Kinija bei Rusija JT laimi kovoje aplink žmogaus teises“ kovo numeryje analizuoja autoritarų emancipaciją, kai Maskva ir Pekinas bent dabartiniame etape sėkmingai blokuoja JT Generalinio sekretoriaus pastangas palaikyti už žmogaus teises atsakingas JT institucijas. Kalbama apie 2014 metais įsteigtos institucijos finasavimo užblokavimą JT biudžeto komitete.

Pasak „Foreign Policy“, tai vienas signalų, nurodančių Kinijos bei Rusijos sėkmę geopolitinėje kovoje su Vakarais. Maskva ir Pekinas vis aktyviau atakuoja žmogaus teisių institutą, kuris yra egzistencinis bei procedūrinis Vakarų geopolitikos pagrindas – žmogaus teisės išskirtos JT statute bei įtvirtinos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Deja, spaudžiant nedideles (pavyzdžiui, Afrikos) valstybes JT Saugumo Taryboje balsuoti su kinais bei rusais žmogaus teisių gynimo organizacijoms mažinamas finansavimas, jų atstovams uždraudžiama dalyvauti JT posėdžiuose. Ypač Kinija taiko gudrią taktiką derinti pozityvią retoriką klimato kaitos klausimu (jis imponuoja Europai) su manipuliavimu dalies vyriausybių nepasitenkinimu dėl kategoriško Vakarų reikalavimo paisyti žmogaus teisių.

Kovo viduryje Pekinas ir Maskva sėkmingai užblokavo Amerikos siūlymą, kad Z.R.-al-Husseinas oficialiame JT Saugumo Tarybos posėdyje informuotų apie grubius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje. JAV reikėjo mažiausiai 9 balsų iš 15-os Saugumo Taryboje, bet Afrikos šalių Ekvadoro Gvinėjos, Etiopijos bei Dramblio Kaulo Kranto atstovai susilaikė. Paskutinį, lemiamą smūgį, atmetant pasiūlymą, smogė buvusios Prancūzijos kolonijos Dramblio Kaulo Kranto atstovas, iš pradžių pažadėjęs balsuoti su JAV bei Prancūzija, bet vėliau persimetęs priešininkų pusėn.

JT kai kada pavadinamos pasauline vyriausybe – kažkada tame teiginyje pagrindo buvo, bet dabar tai aiškus perdėjimas. JT priklauso 193 valstybės (beveik visa planeta), išskyrus Vatikaną, kuris į organizaciją stoti nenori, bei Taivaną, kurio stojimą blokuoja veto teise Saugumo Taryboje disponuojantys Kinijos komunistai. Tai po Pekino spaudimo Taivanas 1971 metaias buvo pašalintas iš JT, nors kaip demokratinė valstybė anksčiau yra atstovavęs Kiniją. Savaip atspindi globalias geopolitines tendencijas. Kaip yra nurodęs žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Foundation“ teisės tarnybos vadovas Javieras El-Hajjis, narystė JT neįpareigoja žmogaus teisių gynimo reikalui, nes maždaug 55 proc. visų JT šalių-narių nelaikytinos demokratijomis.

JT 1946-aisiais įsteigta Žmogaus teisių komisija turėtų stebėti (kasmet posėdžiauja šešias kovo-balandžio savaites) pažeidimus nepalankiausiose valstybėse, priimti atitinkamas rezolioucijas, po ko nusižengusieji teoriškai turėtų atsistatydinti. Deja, tai tik teoriniu, idealiu atveju, nes Komisijoje posėdžiauja žmogaus teises be skrupulų pažeidžiančių valstybių atstovai. Todėl jas smerkiančias rezoliucijas nuolat blokuodavo tokios šalys kaip Alžyras, Libija, Sudanas, Sirija, Zimbabvė, Kinija, Kuba, Rusija, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija.

2003 metais „nepraėjo“ rezoliucijos dėl Rusijos, Sudano, Zimbabvės bei Irano (dėl Kinijos net nebuvo svarstyta), 2004-aisiais – dėl Zimbabvės bei Rusijos, 2005 metais blokuotos rezoliucijos dėl Irano, Čečėnijos, Turkmėnistano bei Uzbekistano. Ir taip toliau iki pat šių dienų imtinai. Tad ko autoritarams nekelti galvų? Situacija atrodytų banaliai anekdotiška, jei nebūtų kalbama neretai apie milijonų žmonių laisvę ar net gyvybę.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

JT Saugumo Taryba gali primti tarptautines taidariškas opracijas sankcionuojančias rezoliucijas, iki šiol įvyko virš 70 vadinamųjų „žydrųjų šalmų“ misijų, daugiausia Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje. Dalis buvo sėkmingos, dalis – ne. Bet, pasak Leono Saltielio iš šių misijų veiklą analizuojančios organizacijos „UN Watch“, „žydrųjų šalmų“ dalyvių veiksmai dažnai prastai koordinuoti (karščiausias pavyzdys – visiška nesėkmė Sirijoje). Galbūt nebeapsikęsdamos tokios padėties (pasinaudoti veto teise oponentai gali bet kada be jokių pasekmių) kai kada buriamos JT apeinančios koalicijos tvarkai įvesti – tarkime, NATO įsikišo buvusioje Jugoslavijoje ir Libijoje. Amerika Irake pradėjo karinę operaciją, kuriai, skirtingai nei humanitarinei misijai, JT Saugumo Tarybos sankcijos nereikia. Taktiniu požiūriu autoritarus galima suprasti – JT Saugumo Taryboje Maskkvai „nusileidus“ dėl Sirijos, logiška būtų tikėtis kitų panašių precedentų analizės, pavyzdžiui, Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tad taktika ir dominuoja, be jokių „humanitarinių“ pasekmių.

Po Antrojo pasaulinio karo veto teisė JT įtvirtnta kaip išskirtinė priemonė, įkvėpti bendros pergalės prieš nacizmą Vakarų lyderiai ja naudotis nesirengė, tikėdamiesi bet kokiu klausimu pasiekti konsensusą. Vakarų naivumas, tikintis ir iš sovietų blaivios nuovokos, buvo „sunešiotas“ labai greitai, vien per dešimtmetį nuo 1946 iki 1956 metų Sovietų Sąjunga veto teise pasinaudojo 57 kartus, kai likusios pastovios JT Saugumo Tarybos narės – nė sykio. Panašu, nuo to laiko „rytų fronte“ nelabai kas ir pasikeitė.

2018.04.30; 11:55

Praėjus dienai po bendro karinio smūgio Sirijoje Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai Niujorke pateikė naujos rezoliucijos dėl Sirijos projektą.

Prancūzijos parengtame projekte siūloma sukurti „nepriklausomą mechanizmą“ spėjamai cheminio ginklo atakai Dumoje tirti. Tai esą padėtų išaiškinti ir kaltuosius dėl atakos.

Be to, Basharo al Assado vyriausybė projekte raginama visiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW). Šios organizacijos ekspertai šeštadienį ketino pradėti tyrimą dėl cheminio ginklo panaudojimo Dumoje. Rezoliucijos projekte griežtai smerkiamas galimas cheminio ginklo panaudojimas.

OPCW, remiantis projektu, be to, per 30 dienų turi pateikti išvadas, ar Sirija pateikė visą informaciją apie savo cheminio ginklo atsargas. Vakarai kaltina B. al Assado režimą slapta tęsus savo cheminio ginklo programą.

Projekte taip pat reikalaujama „humanitarinės prieigos be apribojimų“ visoje Sirijoje. Vyriausybė, be to, privalo „be išankstinio sąlygų“ ir „konstruktyviai“ pradėti derybas su sukilėliais.

Diskusijos dėl projekto Saugumo Taryboje, diplomatinių šaltinių duomenimis, turėtų prasidėti pirmadienį. Kada dėl dokumento galėtų būti balsuojama, nežinoma. Paryžius siekia, kad būtų suteikta laiko „tikroms deryboms“.

Kelios valandos prieš tai JT Saugumo Taryboje žlugo mėginimas priimti Rusijos inicijuotą rezoliuciją, kurioje smerkiamas raketų smūgis Sirijoje. Skubiai sušauktame posėdyje už tai šeštadienį balsavo tik 3 narės iš 15.

Vakarai dėl spėjamos cheminio ginklo atakos Dumoje, per kurią balandžio 7-ąją, vietos medikų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žuvo daugiau kaip 40 žmonių, kaltina B. al Assado režimą.

Reaguodamos į ataką, JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija šeštadienio rytą smogė taikiniams pilietinio karo šalyje. Pentagono duomenimis, buvo atakuoti trys spėjamos Sirijos cheminio ginklo programos objektai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.15; 08:10

JAV atakuoja karinius Sirijos taikinius. EPA – ELTA nuotr.

Pentagonas teigia, jog smūgiai buvo taiklūs

Pentagonas šeštadienį skelbė, kad bendros JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos operacijos prieš Sirijos režimą metu buvo „sėkmingai smogta kiekvienam taikiniui“, taip atmetant Rusijos teiginius, kad 70 proc. raketų buvo numušta.

„Nesiekiame konflikto Sirijoje, tačiau negalime leisti daryti tokių sunkių tarptautinės teisės pažeidimų. Sėkmingai smogėme kiekvienam taikiniui, smūgiai buvo pateisinami, teisėti ir proporcingi“, – reporteriams sakė Pentagono atstovė Dana White.

JAV, JK ir Prancūzija anksti šeštadienį bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste. Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

JAV prezidentas apie smūgį Sirijai: misija įvykdyta

JAV prezidentas Donaldas Trumpas džiaugiasi Sirijos režimui suduotu smūgiu, teigdamas, kad „rezultatas negalėjo būti geresnis“.

„Tobulai įgyvendintas smūgis praėjusią naktį“, – sakė D. Trumpas, pridurdamas „misija įvykdyta!“

JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija bombardavo Sirijos vyriausybės taikinius: cheminių ginklų saugyklas, mokslinių tyrimų centrus. Šiais veiksmais jos reagavo į įtariamą cheminę ataką Sirijos Dumos mieste.

Teigiama, kad praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotoje Dumoje buvo panaudotas cheminis ginklas ir už tai atsakingas Sirijos režimas. Per cheminio ginklo ataką žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Šiuo smūgiu JAV, JK ir Prancūzija siekė atgrasinti Basharo al-Assado režimą nuo tolesnio cheminių ginklų naudojimo ir nubausti už praėjusį savaitgalį įvykdytą ataką.

ES išreiškė paramą JAV, JK ir Prancūzijos atakai Sirijoje

Šeštadienį Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą naktį Sirijos režimui suduotam JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiui ir ragino Rusiją bei Iraną padėti užkirsti kelią tolesnėms Sirijos vyriausybėms cheminėms atakoms.

„ES ragina visas šalis, ypač Rusiją ir Iraną, pasinaudoti savo įtaka, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų naudojimui, ypač Sirijos režimui“, – teigiama ES pranešime. 

Sirijos sostinė Damaskas. EPA – ELTA nuotr.

Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad intervencija Sirijoje buvo „būtina ir tinkama“, o Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ES „stovi su sąjungininkėmis teisingumo pusėje“.

„JAV, Prancūzijos ir JK smūgiai aiškiai parodo, kad Sirijos režimas negali kartu su Rusija ir Iranu toliau tęsti šios žmonių tragedijos, bent jau nesulaukiant pasekmių“, – sakė D. Tuskas.

Anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzija smogė Sirijos režimo taikiniams Sirijos sostinėje ir aplink ją, tai buvo jų atsakas į praėjusį savaitgalį Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas.

Sirijos prezidentas teigia esąs dar labiau pasiryžęs kovoti su terorizmu

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas teigia, kad JAV ir sąjungininkių raketų smūgiai prieš jo vyriausybės taikinius Sirijoje tik padidino jo pasiryžimą „kovoti su terorizmu“ ir „sutriuškinti sukilėlių pajėgas“.

„Ši agresija tik padidins Sirijos ir jos žmonių pasiryžimą ir toliau kovoti ir sunaikinti terorizmą kiekviename šalies colyje“, – reaguodamas į JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos veiksmus, sakė B. al-Assadas.

Sirijos prezidentas pasisakė po anksti šeštadienį JAV, JK ir Prancūzijos surengto puolimo. Sirija teigia, kad pavyko numušti 71 iš 103 paleistų sparnuotųjų raketų.

Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas teigė, kad naktį Sirijoje JK, Prancūzijos ir JAV įvykdyti raketų smūgiai sunaikino didžiulę Damasko cheminių ginklų atsargų dalį.

„Sunaikinta didžiulė Sirijos cheminio arsenalo dalis“, – sakė ministras.

Šiais veiksmais JAV su sąjungininkėmis reagavo į praėjusį savaitgalį sukilėlių kontroliuotame Sirijos Dumos mieste įvykdytą cheminę ataką, dėl kurios kaltinamas Sirijos režimas. Teigiama, kad praėjusį šeštadienį Dumoje žuvo mažiausiai 40 žmonių.

Rusija teigia, kad nėra aukų tarp Sirijos civilių ir karių

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos smūgiai Sirijoje nepareikalavo aukų tarp Sirijos civilių ir kariškių.

„Remiantis preliminaria informacija, nėra jokių aukų tarp taikių civilių ir Sirijos kariškių“, – per spaudos konferenciją Rusijos gynybos ministerijoje sakė Rusijos kariuomenės Generalinio štabo operacijų valdybos viršininkas generolas pulkininkas Sergejus Rudskojus. 

Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.

Tai, kad nėra aukų, anot S. Rudskojaus, rodo „puikius Sirijos kariuomenės, kurią apmokė mūsų specialistai, įgūdžius“. Jis pridūrė, kad Rusija dabar gali persvarstyti savo sprendimą nebeaprūpinti Damasko naujesne oro gynybos sistema „S-300“.

Rusijos kariuomenės teigimu, šeštadienį į Siriją buvo paleistos 103 sparnuotosios raketos, tačiau 71 iš jų numušė Sirijos vyriausybė, pasitelkusi kelių dešimtmečių senumo sovietų gamybos oro gynybos sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.14; 17:50