timosenko_naujausias
Julija Tymošenko

Ukrainą šiandien valdo globalinių finansinių korporacijų statytiniai, veikiantys prieš žmonių lūkesčius ir šalies nacionalinius interesus. Tam, kad išgelbėti Ukrainą, būtina nedelsiant keisti valdžią ir strateginį kursą. Tai telekanalo ICTV programoje „Žodžio laisvė“ sausio 20 d. pareiškė partijos „Tėvynė“ („Batkivščina“) pirmininkė Julija Tymošenko.

„Mes judame link absoliučios išorės finansinių grupių įtakos Ukrainoje. Prezidento, kuris savo rankose šiandien turi visą valdžią, dėka, jos gali daryti, ką nori, pasinaudojant patyrimo stoka, nekompetencija ir negebėjimu apginti šalį nuo tokių išorinių iššūkių“, – tvirtino Julija Tymošenko

„Tėvynės“ lyderė teigė, kad vietoj prezidento pažadėto liaudies savivaldos įstatymo vyriausybė “turborežime” priima įstatymus, tiesiogiai keliančius grėsmę nacionaliniams interesams – strateginių objektų sąrašo panaikinimui, faktiniam Dujų-transporto sistemos privatizavimui, Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams praktiškai be apribojimų (įstatymui po pirmojo skaitymo jau pritarta), lošimų verslo legalizavimui, prostitucijai ir narkotikų pardavimui.

Šie įstatymai surašyti ne Ukrainoje. Mūsų silpna valdžia nesiorientuoja tarp to, ką reikia daryti. Ji pasirėmė patarimais iš išorės, – pabrėžė Julija Tymošenko.

Maidano gynėjai

Kai atėjo nauja valdžia, Ukraina ir taip jau buvo oligarchinė valstybė su visomis grėsmėmis nacionaliniams interesams, eilinių žmonių skurdu. Klanai jau buvo išsidalinę beveik viską, kas įmanoma, – sakė J. Tymošenko.

Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.

Bet egzistuoja tarptautinės spekuliatyvinės aferistinės finansinės kompanijos, korporacijos, kurios ir dabar godžiai žvelgia į Ukrainą, jos resursus – žemę su puikiu klimatu, naudingas iškasenas ir t.t. Ir ką jos pirmiausiai daro? Pirmiausiai įtaiso savo kadrus dabartinėje Ukrainos vyriausybėje, finansinėse ekonominėse institucijose.

Daugiau negu pusė Vyriausybės narių kartu su Premjeru, dalis jėgos struktūrų, beveik visas Nacionalinis bankas atsidūrė rankose žmonių, jau anksčiau susijusių su subsidijomis iš užsienio, – tvirtina J. Tymošenko.

O kas dar liko Ukrainai?  Mums liko valstybinės korporacijos, kaip antai “Naftogaz”, “Ukrainos geležinkeliai”, “Energoatom”, “Ukroboronprom” ir dar kažkiek, tai, kas dar liko po korupcinės privatizacijos, – sake ji.

Ukrainos laisvės byla. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.

Ir kas dabar vyksta esant naujai valdžiai? Steigiamos šių kompanijų Stebėtojų tarybos, faktiškai pakeičiančios Vyriausybės funkcijas, su pasakiškais atlyginimais, didesniais negu panašiais Vakaruose. J. Tymošenko pateikė oficialius duomenis. Pagal juos “Naftogaz” Stebėtojų taryboje – 100 procentų užsieniečių, jų rankose ir Dujų-transporto sistema. Ir kitų valstybinių monopolinių korporacijų Stebėtojų tarybose “kontroliniai paketai” – piliečių su užsienio pasais rankose.

Ukroboronprom – tai ne tik ginklų gamyba, bet ir moksliniai institutai, su jais susiję, ir jos Stebėjimo tarybai vadovauja užsienietis, anaiptol ne iš ES ar NATO struktūrų, kai vyksta karas, – pažymėjo ji.

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

„Tėvynės“ lyderė mano, kad Zelenskio komanda, toliau imdama paskolas su precedento neturinčiomis palūkanų normomis, plauna pinigus iš Ukrainos biudžeto ir varo ukrainiečius į skolų jungą.

„2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mes vėl pasiskolinome 218 milijardų grivinų su 15% palūkanų per metus. Pasaulyje nebėra tokių šalių, kuriose investuojant skolintą kapitalą gaunami tokie turtai ir pelnas. Tai reiškia, kad jie ir toliau stumia mus į skolų skylę, nes jiems tai yra milijardų grivinų uždarbis iš mūsų bėdų “, – perspėjo Julija Tymošenko.

Julija Tymošenko įsitikinusi, kad šiandien Ukrainai reikalinga kitokia strategija, nukreipta į žmonių interesus ir šalies plėtrą, o ne į antiukrainietiškų scenarijų iš anapus įgyvendinimą.

Pasauliniai finansų spekuliantai pamatė, kad esame be vairo ir burių, ir iškart paėmė visa tai į savo „globą“, ir dabar jie iš šalies traukia viską, ką nori pasiimti. Mes turime nedelsdami tai nutraukti ir įvesti šalyje tvarką. Mums reikia stiprios nepriklausomos valstybės, veikiančios visų ukrainiečių labui, – pabrėžė Julija Tymošenko.

https://www.facebook.com/YuliaTymoshenko/videos/148375156609137/

2020.01.24; 06:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentų susitikimas Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų. 

https://glavred.info/politics/10126247-zabyt-pro-krym-v-obmen-na-mir-na-donbasse-merkel-i-makron-mogli-tayno-dogovoritsya-s-putinym.html                                                       

https://inform-ua.info/politics/1575194931-chego-zhdat-ot-normandskoy-vstrechy-na-zapade-ozvuchyly-svo-vydenye

„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.

„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.

Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.

V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm

Kam priklausys žemė

“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.

Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.

https://lenta.ru/articles/2019/11/11/ukraine/

2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.

Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.  

Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.

Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu  vyrauja teisinis nihilizmas.

2019.12.02; 13:28

Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko oficialiai paskelbė sieksianti Ukrainos prezidento posto.

Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.

„Dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – savo vadovaujamos partijos „Tėvynė“ (Batkivščina) posėdyje sakė J. Tymošenko.

Remiantis naujausiomis apklausomis, J. Tymošenko laikoma realiausia pretendente laimėti Ukrainos prezidento rinkimus.

Apklausų duomenimis, 58 metų politikė turi 16 proc. paramą, o dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turi 13,8 proc. rinkėjų palaikymą. Trečioje vietoje yra komikas Volodymyras Zelenskis.

J. Tymošenko du kartus ėjo Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas, prezidentaujant Viktorui Juščenkai. Tačiau, 2010 metais prezidento rinkimuose J. Tymošenko pralaimėjus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui, nuo politikės nusisuko sėkmė. 

Kitais metais prieš politikę buvo pradėti keli teisminiai tyrimai ir ji buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo. Trejus metus kalėjime praleidusi J. Tymošenko išleista 2014 metais, kai buvo nuverstas V. Janukovyčius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.23; 06:00