Baudžiamasis teismas

Aktualijos

Tiesa ir teisingumas – svarbiausia

„Tarptautinė taika neįsivaizduojama, jeigu pagrindiniai politiniai ir kariniai lyderiai ir agresijos prieš Ukrainą sumanytojai išvengtų teisingumo ir liktų nenubausti. Tai tik paskatintų Rusiją ir kitus agresorius ir vėl paminti tarptautinę, taisyklėmis grįstą tvarką ir sukeltų dar didesnį pavojų mums visiems,“ – teigė užsienio reikalų ministras Kyjive įrašytame kreipimesi, skirtame Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto valstybių šalių asamblėjos dvidešimt pirmajai sesijai, kurį vyksta šią savaitę Hagoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
 
Anot URM, šioje sesijoje dalyvauja atstovai iš 123 valstybių Romos baudžiamojo teismo statuto narių, taip pat kai kurios kviestinės valstybės stebėtojų teisėmis. Sesijos metu vyksta bendrieji debatai, o taip pat svarstomas ir tvirtinamas Tarptautinio baudžiamojo teismo ateinančių finansinių metų biudžetas, praėjusių metų veiklos ataskaitos bei tariamasi įvairiais tarptautinio bendradarbiavimo klausimais.
 
 „Agresijos nusikaltimas yra tas pirminis blogio ir tarptautinių teisės pažeidimų šaltinis, iš kurio kyla daugybė kitų, ir tik Specialusis tribunolas gali užpildyti egzistuojančias teisines spragas, tirdamas šį nusikaltimą,“ – pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Kyjive įrašytame kreipimesi. Jis taip pat akcentavo išskirtinį Teismo vaidmenį, tiriant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą bei pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė turi dėti visas pastangas, užtikrinant visišką Rusijos ir Baltarusijos politinių ir karinių lyderių atsakomybę už agresijos nusikaltimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.06; 07:10
Gordijo mazgas

V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.

Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru rengia tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.
 
Konferencijoje nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. Į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.
 
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės; apie agresyvios Rusijos politikos kilmę, tikslus, ideologinį agresijos karo pagrindimą.
Bus aptariami teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos ir kiti klausimai.
 
Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
 
Kovo 4 d. tarptautinės viešosios teisės juristai, vieši asmenys ir žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
 
Balandžio 8 d. Baltijos šalys įstojo į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
 
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
 
Konferencijos globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2022.05.06; 07:06