Sekmadienį apie 115 tūkstančių Honkongo gyventojų, kaip teigia organizatoriai, dalyvavo antivyriausybinėje protesto akcijoje, kuri buvo surengta Šatino rajone žemyninėje miesto dalyje. Policija nurodo kuklesnį skaičių – anot pareigūnų, manifestacijoje dalyvavo 28 tūkstančiai žmonių, praneša laikraštis „The South China Morning Post“.
 
Gautomis žiniomis, per protesto akciją kilo demonstrantų ir policijos susirėmimų. Pareigūnai kelis kartus panaudojo pipirines dujas prieš radikaliai nusiteikusius aktyvistus. Šie mėtė pareigūnų link signalinius kelio kūgius ir butelius, bet apskritai eitynės vyko gana ramiai. Pranešimų apie rimtus incidentus kol kas negauta.
 
Prieš mėnesį čia prasidėjo masiniai protestai prieš vietos valdžios inicijuotą įstatymo projektą, kuris leistų išduoti iš Honkongo į žemyninę Kiniją teisminiam persekiojimui asmenis, įtariamus pažeidus KLR įstatymus.
 
Opozicijos šalininkai būgštauja, kad naujas įstatymas galėtų būti taikomas ne tik baudžiamųjų ir korupcijos bylų figūrantams, bet ir žmogaus teisių gynėjams.
 
Visuomenės spaudžiama Honkongo administracijos vadovė Carrie Lam patvirtino, kad bus atsisakyta mėginimų prastumti nepopuliarų ekstradicijos įstatymo projektą. Prokiniškų pažiūrų politikė viešai pripažino, kad jis yra „negyvas“.
 
Bet protestuotojai netiki šiais pažadais, reikalauja jos atsistatydinimo ir grasina naujomis akcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.15; 09:00
 
 

Antradienį Seimas, atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, po slapto balsavimo paskyrė šešis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.

Teisėjais paskirti du kadenciją baigę Konstitucinio Teismo teisėjai – teisės mokslininkas Pranas Kuconis ir Algirdas Taminskas, du itin patyrę baudžiamosios teisės ekspertai – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė ir Panevėžio apygardos teismo teisėjas ir šio teismo pirmininkas Artūras Ridikas, taip pat Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros docentė advokatė Danguolė Bublienė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentė, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Antradienį už Sigitos Bieliauskienės skyrimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja balsavo 92 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Prano Kuconio kandidatūrą balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.

Artūro Ridiko kandidatūrą palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 8 parlamentarai.

Už Algirdo Taminsko kandidatūrą pasisakė 90 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 5 parlamentarai.

Gabrielės Juodkaitės-Granskienės kandidatūrą palaikė 90 Seimo narių, prieš balsavo 2, susilaikė 9 parlamentarai.

Už Danguolės Bublienės kandidatūrą balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 6 parlamentarai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti. Teismas susideda iš 35 teisėjų: Teismo pirmininko, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, Civilinių bylų skyriaus pirmininko ir 16 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų, 16 Civilinių bylų skyriaus teisėjų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.18; 03:05

Teismų stambinimo reforma vyksta sklandžiai ir neabejotina, kad 2018 m. sausio 1 d. teismai pasitiks su nauja kokybe, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus.

Pasak jo, įgyvendinus reformą vietoj 49 šiandien veikiančių apylinkės teismų veiks 12 sustambintų teismų, kurie turės savo vietinius padalinius ir žmonėms prieiga prie teisingumo nesupaprastės, o pagerės.

Pirmadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu R. Norkus pristatė Teisėjų tarybos atliekamus darbus rengiantis įgyvendinti Seimo praėjusiais metais palaimintą teismų stambinimo reformą.

„Seimo Pirmininkui taip pat pristačiau bylų nagrinėjimo tendencijas, bylų srautus. Iš tikrųjų bylų skaičius išlieka aukštas, ir teisėjų darbo krūvis išlieka didelis Lietuvos teismuose. Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos mes nagrinėjome“, – sakė R. Norkus.

Jis pasidžiaugė tuo, kad teismai susitvarko su dideliais bylų krūviais. „Jeigu kalbėtume apie civilines bylas – tai jau nemažai metų, ES šalių lyginamaisiais duomenimis, Lietuvos teismai patenka į trejetuką valstybių, kuriose civilinės bylos yra nagrinėjamos sparčiausiai. Vidutiniškai civilinė byla yra nagrinėjama per 100 dienų Lietuvoje, kas yra tikrai pakankamai neblogai. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas yra su baudžiamosiomis bylomis, ypač kai jos yra didelės apimties, su daug kaltinamųjų“, – žurnalistams sakė R. Norkus.

AT pirmininkas tikisi, kad teismų reforma pagerins vidinį teismų administravimą, sumažins biurokratijos teismuose, palengvins žmogui prieigą prie teisingumo.

„Pateiksiu jums pavyzdį, jeigu žmogus gyvena, pavyzdžiui, Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti savo procesinius dokumentus. Įgyvendinus reformą, jis tai galės padaryti savo teisme, teismų sistemos resursais dokumentai bus pristatomi į tą teismą, kur byla nagrinėjama“, – sakė R. Norkus.

Stambesniuose teismuose, jo teigimu, veiks daugiau teisėjų, ir tai sudarys sąlygas teisėjams pirmiausia specializuotis nagrinėjant vienokias ar kitokias bylas, tai išspręs aibę techninių problemų, su kuriomis šiandien teismai susiduria.

R. Norkus sakė, kad reformos užbaigimui jokių teisės aktų pakeisti nebereikia, tačiau šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė svarsto galimybę tobulinti Teismų įstatymą įvairiomis kryptimis, tiek stiprinant teisėjų atranką, tiek sudarant dar geresnes galimybes bylų nagrinėjimui. „Kadangi tai tik projektas, apie tai kalbėti dar per anksti“, – sakė R. Norkus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.19; 10:30

2013 metų vasario 4-ąją buvo pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su atsakingais pareigūnais, su kuriais aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.

Šiuo, neabejotinai aktualiu, klausimu pastebėtini keli momentai.

Kiekviena lazda turi du galus, panašiai, kaip kiekviena moneta – dvi puses. Kalbant apie bylų nagrinėjimo spartą, būtina nepamiršti, kad skubotas teisingumo procesas yra pats brangiausias sukeliamomis pasekmėmis. Nuo seno žinoma: "skubėk lėtai", "skubią naudą – kipšas gaudo" arba "paskubėsi, žmones prajuokinsi".

Continue reading „Nuo seno žinoma: “skubėk lėtai”“