Airija, žemėlapis
Belfastas, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Be didelių ceremonijų – tačiau su pavienėmis riaušėmis – Šiaurės Airijoje paminėtos 25-osisos Didžiojo penktadienio susitarimo, užbaigusio tris dešimtmečius trukusį konfliktą tarp katalikų ir protestantų britų provincijoje, metinės. Britų policija skuba į pagalbą
Neramumų pirmadienį kilo Londonderyje. Policijos pareigūnai čia kaukėtų jaunuolių, be kita ko, buvo apmėtyti padegamaisiais užtaisais. Tačiau sužeistųjų išvengta.
Didžiojo penktadienio susitarimas buvo sudarytas 1998 m. balandžio 10 d. Per trijų dešimtmečių konfliktą Šiaurės Airijoje prieš tai žuvo daugiau kaip 3 500 žmonių.
Prie konflikto sureguliavimo tada, be kitų, daug prisidėjo Jungtinės Valstijos su tuomečiu prezidentu Billu Clintonu. Dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas metinių proga antradienį ketina apsilankyti Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste. Kartu su britų premjeru Rishiu Sunaku jis pradės kelias dienas truksiančius metinėms skirtus renginius.
Šiaurės Airijoje vėl vyko riaušės. EPA-ELTA nuotr.
Nepaisant raginimų stabdyti smurtą, naktį į penktadienį Šiaurės Airijos sostinėje Belfaste vėl siautėjo riaušininkai. Jaunuoliai vakarinėje miesto dalyke į policininkus svaidė akmenis, petardas ir Molotovo kokteilius, pranešė naujienų agentūra PA. Pareigūnai, BBC duomenimis, pirmą kartą per šešerius metus panaudojo vandens patrankas. Jie taip pat grasino panaudoti plastikines kulkas.
Naktį susirinko šimtai riaušininkų, rašė laikraštis „Belfast Telegraph“. Šiaurės Airijos teisingumo ministrė Naomi Long tviteryje dėl neramumų kaltino „nacionalistus jaunuolius“. Smurtas turi liautis, reikalavo ji. Apie sužeistuosius pastarąją naktį kol kas duomenų nėra.
Britų Šiaurės Airijos provincijoje jau kelias dienas tęsiasi riaušės, per kurias nukentėjo dešimtys policininkų. Saugumo tarnybų duomenimis, su riaušėmis iš dalies susijusios protestantų lojalistų grupuotės, kurios užsiima ir narkotikų prekyba.
Ketvirtadienį abiejų konfesinių stovyklų politikai griežtai pasmerkė riaušes. Šiaurės Airijai vadovauja vienybės vyriausybė, kurią sudaro didžiausios protestantų junionistų ir katalikų respublikonų partijos. Smurtą pasmerkė ir britų premjeras Borisas Johnsonas bei JAV.
Tariama riaušių priežastis yra policijos sprendimas dėl koronaviruso taisyklių pažeidimo nebausti aukštų katalikų respublikonų „Sinn Fein“ partijos politikų po jų dalyvavimo didelėse buvusio IRA teroristo laidotuvėse.
Dalyje protestantų stovyklos pasipriešinimo sulaukia ir „Brexito“ sutartyje apibrėžtas Šiaurės Airijos specialusis statusas. Šis JK regionas de facto liko ES prekybos erdvės dalis, kad būtų išvengta prekių kontrolės pasienyje su ES nare Airija. Vietoj to dabar kontrolės vyksta uostuose, jei prekės iš kitų JK dalių patenka į Šiaurės Airiją.
Per Šiaurės Airijos konfliktą, kuris buvo užbaigtas tik 1998 metais, kelis dešimtmečius tarpusavyje kovojo protestantai sąjungos su Didžiąja Britanija šalininkai ir katalikai abiejų Airijos dalių susijungimo rėmėjai. Į konfliktą buvo įtraukta ir policija bei britų kariai. Per jį žuvo daugiau kaip 3 600 žmonių, beveik 50 000 buvo sužeisti. Visuomenė iki šiol yra labai susiskaldžiusi.
Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr. Ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją, esą trys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių skaičių.
E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
„Nemanome, kad tai yra teisybė. Esminis dalykas yra tame, kad kiekviena valstybė, teikdama statistiką, ją skaičiuoja labai skirtingai – vieni skaičiuoja nužudymus, kiti – nužudymus su ginklu, kiti – žuvusius avarijose žmones ir panašiai. Dėl to tos statistikos skiriasi kartais. Būtų nelabai etiška lyginti ir ieškoti kaltų, kur koks miestas yra“, – ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Šileris.
Kartu jis ramino lietuvius – dažniausiai nužudymai, pasak E. Šilerio, įvyksta buitinių konfliktų metu.
„Absoliuti dauguma – virš 90 proc. yra buitiniai – ne viešoje vietoje, o dažniausiai buitinio girtavimo sugėrovai vienas kitą nužudo. Dėl to tai, kas yra viešoje vietoje, tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai turėtų jaustis pakankamai saugiai“, – pridūrė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Pateikė statistiką: Lietuvoje išaiškinami beveik visi nužudymai
E. Šileris taip pat informavo, kad per metus Lietuvoje įvykdomi 1-2 nužudymai, siejami su organizuotu nusikalstamumu bei keletas nužudymų įvykdomi viešose vietose. Pareigūnas taip pat supažindino su didžiųjų miestų paskutinių metų nužudymų statistika:
2018 m. Vilniuje buvo įvykdyti 9 nužudymai ir visi išaiškinti, Kaune – 13 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, o Klaipėdoje – 7 nužudymai, iš kurių buvo išaiškinti 5.
Tuo tarpu 2019 m. sostinėje įvykdyta 18 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, Kaune – 13 nužudymų ir visi aiškūs, o Klaipėdoje per praėjusius metus buvo nužudyti 6 asmenys, 4 bylos buvo išaiškintos.
„Bendras nužudymų išaiškinamumas yra beveik 100 proc.“, – pridūrė E. Šileris, pabrėžęs, kad „absoliučiai visoje Lietuvos teritorijoje yra saugu“.
Žurnalistų paklaustas, ką reikėtų vis dėlto daryti Lietuvoje, kad tų pačių buitinių konfliktų metu nužudytų žmonių skaičius mažėtų, E. Šileris atsakė paprastai – vartoti mažiau alkoholio. „Mažiau gerti reikėtų, jeigu šnekėtume buitiškai“, – konstatavo pareigūnas.
Jo teigimu, „Fox News“ žurnalistė, rengdama publikaciją pagal Jungtinių Tautų duomenis, juos galėjo skaityti bei interpretuoti neteisingai arba tie duomenys galėjo būti pateikti netikslūs. Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.
„Jungtinės Tautos skamba labai gražiai ar netgi didingai, bet reikėtų suprasti, kad tai nėra tas, kas yra oficiali statistika“, – paaiškino E. Šileris.
Lietuvos policijos duomenimis, nužudymų skaičius nuo 2013 m. tendencingai mažėja: 2013 m. šalyje buvo užregistruoti 182 žmogžudystės atvejai, 2014 m. – 170, 2015 m. ir 2016 m. – po 160 nužudymo atvejų. Tuo tarpu 2017 m. bei 2018 m. policija registravo po 127 žmogžudystės atvejus, o 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 97 nužudymai.
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudysčių.
Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“.
Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus per 2016 m. rinkimus Hillary Clinton ketvirtadienį tapo naująja Belfasto Karalienės universiteto kanclere.
Šiaurės Airijos universitetas paskelbė, kad šias daugiausiai simbolines pareigas H. Clinton eis penkerius metus.
„Tai yra didžiulė privilegija – tapti Karalienės universiteto kanclere – vietos, kurią mėgstu ir su kuria per daug metų pavyko sukurti stiprų ryšį, – sakė H. Clinton. – Šis universitetas visame pasaulyje garsėja dėl tyrimų ir įtakos, jaučiu pasididžiavimą galėdama būti jo ambasadorė ir padėti skleisti (informaciją) apie nepriekaištingą (universiteto) reputaciją.“
2016 m. demokratų kandidatė JAV prezidento rinkimuose pralaimėjo respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui.
2018 m. Karalienės universitetas H. Clinton suteikė garbės daktaro laipsnį.
„(Valstybės) sekretorė H. Clinton daug prisidėjo prie Šiaurės Airijos (gerovės) ir kaip tarptautinės bendruomenės pripažįstama lyderė ji bus nepriekaištinga Karalienės universiteto ambasadorė bei įkvepiantis pavyzdys Karalienės universiteto bendruomenei“, – sakė universitetą valdančiai institucijai vadovaujantis Stephenas Prenteris.
Kanclerio pareigos – vadovauti diplomų teikimo ceremonijoms, būti universiteto ambasadoriumi ir jam atstovauti, taip pat patarti universitetą valdančiam organui.
Karalienės universitetas yra vienas seniausių Jungtinės Karalystės universitetų.
