Neramumai Los Andžele
Azerbaidžaniečiai surengė mitingą Los Andžele

Liepos 21-oji diena Los Andželo miestui pasitaikė įtemta. Čia siautėjo smurtautojai. Deja, policija nesugebėjo jų iškart sutramdyti.

Nėra sunku nuspėti, kas nutiko liepos 21-ąją Kalifornijos valstijos sostinėje Los Andžele, kur gyvena gausi armėnų diaspora. Juk liepos 12-ąją Azerbaidžano ir Armėnijos pasienio zonoje ties Tovuzu aidėjo šūviai – tarp Armėnijos ir Azerbaidžano karinių pajėgų kilo rimtas incidentas, pareikalavęs tiek vienų, tiek kitų kareivių gyvybių.

Po kruvino susišaudymo daugelyje Europos miestų azerbaidžaniečiai surengė spontaniškus mitingus, primindami europiečiams, kad Kalnų Karabachas, remiantis pačios Europos Sąjungos išvadomis, yra azerbaidžanietiška žemė, tačiau okupacinės Armėnijos pajėgos vis dar dislokuotos Juoduoju Sodu vadinamame Kalnų Karabache. Azeraidžaniečių susirūpinimą galima suprasti – europietiškos derybos dėl taikaus Kalnų Karabacho sugrąžinimo teisėtiems šeimininkams beviltiškai įstrigusios. Tiek Europoje, tiek Azerbaidžane gyvenantys azerbaidžaniečiai tvirtina, jog jiems nusibodo laukti Europos paramos.

Po liepos 12-osios karinių susirėmimų spontaniški azerbaidžanietiški mitingai surengti Berlyne, Budapešte, Rygoje, Vienoje, Varšuvoje. Keliuose Europos miestuose užfiksuoti bandymai sutrukdyti azerbaidžaniečiams taikiai mitinguoti. Situacijų pasitaikė pavojingų – provokatoriai į azerbaidžaniečius svaidė akmenis, butelius su padegamuoju skysčiu, azerbaidžaniečius mėginta sumušti į pagalbą pasitelkiant strypus, grandines, peilius.  

Panaši situacija susiklostė ir Los Andžele. Armėnijos vėliavomis mosuojanti minia liepos 21-ąją puolė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę. Atakuojančius suskaičiavus turėtume net kelis tūkstančius jaunuolių, tarp kurių pastebėti tvirtai sudėti, augaloti, primenantys liūdnai pagarsėjusius armėniškos teroristinės organizacijos „Dašnakcutiun“ smogikus.

Armėniška provokacija Los Andžele

Ginti Azerbaidžano konsulato skubiai rinkosi azerbaidžaniečiai. Bet jų buvo akivaizdžiai mažiau – vos keli šimtai (Los Andžele azerbaidžaniečių bendruomenė ne tokia gausi kaip armėniškoji). Antiazerbaidžanietiškus lozungus šaukianti minia neapsiribojo vien žodiniais įžeidinėjimais bei vėliavų mosavimu. Viešosios tvarkos pažeidėjai į konsulatą mėtė akmenis, daužė diplomatinius numerius turėjusius automobilius, mušė azerbaidžanietiškas vėliavas laikiusius vaikinus ir merginas. Vaizdo kameros užfiksavusios, kaip Armėnijos vėliavomis papuošti automobiliai bando suvažinėti ant šaligatvio stovinčius azerbaidžaniečius, rankose laikančius plakatus su patriotiniais lozungais „Kalnų Karabachas – Azerbaidžanas“, „Okupantai – lauk iš Juodojo Sodo“, „Ne – „Dašnakcutiun“ teroristams“.

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Incidento Los Andžele metu sužeisti 7 azerbaidžaniečiai; viena iš jų – jauna moteris.

Bet keisčiausia, kad Los Andželo policija nesutramė Azerbaidžano diplomatinę atstovybę puolusių vandalų. Po 15 minučių trukusių bergždžių pastangų Los Andželo policija tesugebėjo paprašė azerbaidžaniečius palikti aplink konsulatą esančią teritoriją. Keista todėl, kad Los Andželo policija buvo iš anksto įspėta, jog liepos 21-ąją mieste gyvenantys azerbaidžaiečiai rengs taikų, savo valstybę palaikantį mitingą. Tačiau liepos  21-ąją į rajoną, kur įsikūręs Azerbaidžano konsulatas, atvyko vos 8 policijos automobiliai, o fanatiškai įsiaudrinusių agresyvių puolėjų (video paskelbti youtube) būta, remiantis liudininkų parodymais, gal net keli tūkstančiai.

Per riaušes Los Andžele nukentėjęs azerbaidžanietis atsidūrė ligoninėje

Azerbaidžano konsulas Los Andžele ponas Nasimi Agajevas pareiškė didelį nusistebėjimą, kad šio miesto policija nesugebėjo apginti nei diplomatinės atstovybės, nei ją saugojusių taikių mitinguotojų. Los Andželo policijos nuovados viršininkas Mišelis Muras atsiprašė tvirtindamas, jog riaušių organizatoriai bei įkvėpėjai bus ne tik surast, bet būtinai sulauks deramų bausmių. Tačiau turint omenyje, kad Kalifornijoje gyvena ypač įtakinga, ženkliai gausesnė už azerbaidžaniečius armėnų bendruomenė, sunku patikėti, jog Los Andželo teismams pavyks išlikt visiškai objektyviems ir nešališkiems.

Remiantis paskutinėmis žiniomis, nuo armėnų fanatikų nukentėjo ir Azerbaidžao diplomatinės atstovybės Belgijoje bei Liuksemburge.

Verta atkreipti dėmesį, kad Jerevane nukentėjo net Ukrainos ambasada. Viešosios tvarkos drumstėjai ją apmėtė vadinamaisiais ukrainietiškais barščiais vien todėl, kad oficialusis Kijevas tvirtina, jog Kalnų Karabachas, remianis tarptautinėmis tasyklėmis, priklauso Azerbaidžanui, ir Armėnija privalanti trauktis iš šio regiono.

Slaptai.lt informacija

2020.07.24; 14:42

Belgijos princas Joachimas. EPA – ELTA nuotr.

Belgijos princui Joachimui, karaliaus Philippe‘o sūnėnui, po vakarėlio Ispanijoje nustatytas koronavirusas. Tai patvirtino karališkieji rūmai.
 
Anot ispanų žiniasklaidos, vakarėlyje dalyvavo 27 žmonės, ir tai yra daugiau nei leidžiama. Rūmai tai paneigė ir kalbėjo apie šeimos susitikimą, per kurį taisyklės nebuvo pažeidžiamos. Ispanijoje leidžiama burtis ne daugiau kaip 15 asmenų.
 
28-erių princas yra jauniausias princesės Astrid, karaliaus sesers, sūnus. Agentūros „Belga“ duomenimis, jis gegužės 24 dieną skrido į Madridą, o iš ten – į Kordobą Andalūzijoje, kur gegužės 26-ąją vyko vakarėlis. Po dienos princui pasireiškė simptomai, o gegužės 28 dieną jam patvirtinta Covid-19 infekcija. Kur princas užsikrėtė, nėra aišku.
 
Pasak rūmų, tai buvo komandiruotė, kurios metu princas dalyvavo ir privačiame vakarėlyje.
 
Ispanijos policija pareiškė pradėjusi tyrimą. Tie, kas pažeidė ribojimus, gali sulaukti nuo 600 iki 10 000 eurų baudos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 07:47

40-ties Belgijos piliečių iniciatyvinė grupė padavė pirmąjį šalyje ieškinį prieš Belgijos valstybę, Vidaus reikalų ministeriją ir žinybos vadovą Pieterį De Cremą dėl piliečių laisvių ir teisių apribojimo karantino metu. Tai pranešė televizijos kanalas RTBF.
 
Aktyvistų nuomone, Belgijos valdžia „nukopijavo priemones, kurių buvo imtasi Kinijoje, neatsižvelgdama į europietiškas žmogaus teisių normas“. Pasak ieškovų advokatų, „Belgijai nepriimtinas komunistinis karantinas, šios priemonės turėjo būti išanalizuotos žmogaus teisių požiūriu“.
 
Televizijos kanalas nepatikslino, kodėl pagrindiniu atsakovu pasirinktas P. De Cremas, nors karantinas buvo įvestas Nacionalinės saugumo tarybos sprendimu, t. y. suderintu visų valstybės institucijų sprendimu.
 
Belgijoje, kur advokato paslaugos atsieina vidutiniškai 250 eurų už valandą, paplitusi praktika, kai didelį rezonanso potencialą turinčius ieškinius inicijuoja patys advokatai, kurie imasi bylos už simbolinį honorarą dėl savo vardo reklamos žiniasklaidoje.
 
Belgijos VRM pareiškė nieko nežinanti apie šį ieškinį, bet pripažįstanti piliečių teisę ginti savo teises teisme.
 
Sekmadienio duomenimis, Belgijoje nuo pandemijos pradžios nustatyti 57 092 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 9 280 infekuotųjų. 11,5 milijono gyventojų turinčioje šalyje testai dėl koronaviruso atliekami tik tiems žmonės, kuriems pasireiškia akivaizdūs ligos simptomai.
 
Nuo gegužės 4 d. Belgija pamažu švelnina karantino reikalavimus, bet gyventojai viešose vietose turi dėvėti apsaugines kaukes. Karantino atšaukimo procesas bus lėtas ir vyks etapais. Manoma, kad jis truks bent jau iki rugpjūčio 31 d. ar net ilgiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 13:00

Belgijos kandidatas į eurokomisarus D. Reyndersas atmeta kaltinimus korupcija. EPA-ELTA nuotr.
 
Jam metamus kaltinimus jis trečiadienį Briuselyje pavadino „piktavališkais“ ir kenkiančiais reputacijai. Belgijos užsienio reikalų ministrą buvęs žvalgybos agentas Nicolas Ullensas kaltina ėmus nelegalias išmokas, susijusias su valstybiniais užsakymas Konge, Kazachstane ir Libijoje.
 
Apie šiuos kaltinimus pirmą kartą užsiminta balandį. Tada tyrimo ėmėsi Briuselio prokuratūra, tačiau dėl įrodymo stokos praėjusią savaitę jis buvo nutrauktas. N. Ullensas pirmadienį pateikė naują skundą, kuriame kaltina kandidatą nuslėpus belgų žvalgybos tyrimą dėk kaltinimų. Tai komentuodamas, D. Reyndersas dabar sakė: „Tie patys žmonės bandys vėl ir vėl“.
 
Belgas turėtų tapti naujuoju ES teisingumo komisaru. Kaip visi nauji komisarai, jis privalo dalyvauti klausymuose Europos Parlamente. Po klausymų komitete jo nariai balsuoja dėl kandidatūros. Parlamentas spalio 23-iąją patvirtins visą Komisiją, arba ją atmes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03; 00:01

Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albertui II teks atlikti tėvystės testą.

Ginče dėl galimos nesantuokinės dukters Belgijos karaliui Albert’ui II teks atlikti tėvystės testą. Tokį sprendimą priėmė Briuselio Apeliacinis teismas, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Belga“, remdamasi bylos advokatais. Teisėjai nustatė trijų mėnesių terminą.

Šis sprendimas yra dalinė menininkės Delphinės Boel pergalė. Ji nuo 2013 metų siekia, kad būtų pripažinta buvusio monarcho vaiku. 50-metė moteris tvirtina, kad jos motina baronienė Sybille de Selys Longchamps ir Albert’as II prieš dešimtmečius turėjo netrumpą meilės romaną.

84-erių buvęs karalius neigia tėvystę. Stoties RTBF duomenimis, jis, priešindamasis DNR tyrimui, gali kreiptis į Aukščiausiąjį teismą.

Anot Apeliacinio teismo, Jacques’as Boelis – Delphinės motinos buvęs vyras – nei biologine nei teisine prasme nėra menininkės tėvas. Dėl atitinkamo tyrimo kreipėsi Delphinė, kad galėtų būti pripažinta „tikro“ tėvo Albert’o dukra.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.06; 07:21

Ketvirtadienį Floreno karinių oro pajėgų bazėje Belgijoje nugriaudėjo sprogimas, vienas lėktuvas visiškai sunaikintas, dar vienas apgadintas, du žmonės sužeisti. Tai pranešė šalies Gynybos ministerija.

„Sprogimas įvyko antroje dienos pusėje dėl gaisro, kilusio apie 14 valandą 10 minučių (15 valandą 10 minučių Lietuvos laiku) atliekant techninius darbus. Visiškai sunaikintas naikintuvas bombonešis F-16, dar vienas orlaivis apgadintas. Nukentėjo du technikai, jiems suteikta medicinos pagalba“, – informavo ministerija.

Karinė žinyba pradėjo tyrimą dėl saugumo technikos reikalavimų pažeidimo.

Belgijos karinės oro pajėgos iki ketvirtadienio incidento turėjo 54 lėktuvus F-16, pagamintus 1982 ir 1991 metais. Keturi iš jų dalyvauja NATO misijoje ir patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje. Belgija šiuo metu aiškinasi galimybes įsigyti Jungtinėse Valstijose lėktuvų F-22.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.12; 08:55

Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.

Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra. 

Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.

Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-05

Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Naktį į sekmadienį Belgijos Spa mieste buvo nužudytas policijos pareigūnas. Nusikaltimas įvyko netoli tos vietos, kur šį savaitgalį vyksta „Formulės – 1“ Belgijos didžiojo prizo lenktynės, sekmadienį informavo šalies žiniasklaida.

Pareigūnas buvo nušautas apie 2 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku atlikdamas patikrinimą kelyje, pranešė naujienų agentūra „Belga“. Kartu su žuvusiu pareigūnu buvo jo kolega, jis nenukentėjo.

Skelbiama, kad automobilyje, iš kurio šaudyta, buvo trys asmenys. Policija šiuo metu ieško įtariamųjų.

Pranešama, kad incidentas įvyko, kai pareigūnai reagavo į skambutį apie Spa mieste kilusį kivirčą.

38-erių metų policininkas – pirmasis darbo metu žuvęs Belgijos pareigūnas nuo gegužės mėnesio. Tuomet radikalizuotas vyriškis Lježo mieste nušovė dvi policininkes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.27; 14:29

Spėjamas teroristas antradienį Belgijos Lježo mieste nušovė tris žmones ir tada buvo pats nušautas saugumo pajėgų. Pranešama, kad tyrimą perėmė kovos su teroru prokuratūra. Esą yra elementų, kurie leidžia manyti, kad tai teroristinis nusikaltimas. Žuvusieji be šaulio yra dvi policininkės ir vieno automobilio vairuotojas.

Prokuratūros duomenimis, vyras pradžioje peiliu užpuolė dvi policininkes ir pagrobė iš jų pistoletus. Jais jis nušovė abi moteris bei jauną automobilio vairuotoją. Šaulys tada paspruko ir įkaite paėmė vienos mokyklos valytoją.

Specialiosios pajėgos galiausiai nušovė vyrą. Prieš tai jis dar spėjo šūviais į kojas sužeisti kelis policininkus. Gimnazijos moksleiviai nenukentėjo, sakė Lježo meras Willy’is Demeyeris.

Visuomeninės televizijos RTBF informacija, užpuolikas dieną prieš tai buvo paleistas iš kalėjimo. Jis policijai esą nebuvo žinomas kaip „radikalizavęsis“.

Belgijos vidaus reikalų ministras Janas Jambonas tviteryje rašė, kad nacionalinės Krizių centras vertina situaciją. Krizių centras pareiškė, kad teroro grėsmės lygis šalyje lieka antras žemiausias. „Kol kas niekas nesikeičia“, – sakė atstovas.

Belgija praeityje keliskart tapo teroristinių atakų taikiniu. Per kruviniausią jų islamistai 2016 metų kovo 22 dieną Briuselio metropolitene bei oro uoste nužudė 32 žmones. Teroro grėsmės lygis tik prieš kurį laiką buvo sumažintas iki antro mažiausio. Tai reiškia, kad išpuolis yra „mažai tikėtinas“. Aukščiausias teroro grėsmės lygis yra 4.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 07:17

Belgai smerkia valdžios pasiūlytą pensijų reformą. EPA – ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių žmonių trečiadienį žygiavo Belgijos sostinės Briuselio gatvėmis, protestuodami prieš šalies vyriausybės planus reformuoti pensijų sistemą.

Policijos teigimu, demonstracijoje prieš pensijų sistemų, paremtą taškų skaičiavimu, ir ketinimus apytikriai 2030 metais pensinį amžių padidinti nuo 65 iki 67 metų, dalyvavo 55 tūkst. žmonių.

Tuo tarpu sąjungos teigia, kad protestuotojų skaičius siekė 70 tūkst.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.17; 00:30

Belgijoje pradėti du tyrimai po to, kai penktadienio vakarą peiliu ginkluotas vyras Briuselio centre užpuolė patruliuojančius karius ir buvo jų nušautas. Išpuolis vertinamas kaip teroristinis aktas, apie tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl pasikėsinimo nužudyti. Antrasis tyrimas įvertins kareivių atsaką į išpuolį.

Puldamas kareivius peiliu užpuolikas šaukė „Alach akbar“ (Dievas didis), tačiau jį sustabdė vienas kareivis, du kartus šovęs į užpuoliką. Vyras netrukus po to ligoninėje mirė. Vėliau tyrėjai tarp mirusiojo daiktų rado netikrą ginklą ir dvi Korano knygas.

Tyrėjų teigimu, užpuolikui buvo 30 m., jis kilęs iš Somalio, o į Belgiją atvyko 2004 m. Migracijos ministras Teo Frankenas (Theo Francken) sakė, kad vyrui 2009 m. buvo suteiktas prieglobstis, o 2015 m. jis gavo Belgijos pilietybę.

Tyrimą atliekantys pareigūnai apieškojo vyro namus Briugėje, tačiau neatskleidė, kas juose buvo rasta. Jie pridėjo, kad nušautasis nebuvo žinomas dėl ryšių su islamistų kovotojais, bet 2017 m. vasarį įvykdė užpuolimą.

Anot prokurorų antrasis tyrimas nustatys, ar užpuoliką nušovęs karys elgėsi tinkamai.

„Atrodo, kad kareivis dukart šovė į įtariamąjį, kuris puolė juos peiliu. Šaudyta buvo dėl savigynos ir laikantis ginklų panaudojimo taisyklių“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Kariai Belgijos sostinės gatvėse patruliuoja dėl aukšto terorizmo grėsmės lygio, kuris buvo paskelbtas po mirtinų islamistų išpuolių Paryžiuje 2015 m. ir Briuselyje 2016 m. Šių metų birželio mėnesį kareiviai Briuselio traukinių stotyje nušovė įtariamą savižudį sprogdintoją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.27; 00:05

„Ketvirtadienį aukščiausi Belgijos valdininkai pripažino nedarnumą ir kitas klaidas, padarytas mirtininkų surengtų sprogdinimų Briuselyje išvakarėse, kai, daugėjant duomenų apie ryšius su Islamo valstybės organizuotais Paryžiuje teroro aktais, įmanomos prielaidos, kad platus parengtų teroristų tinklas, kurio šaknys Sirijoje, dabar įsikūrė Europoje“, – rašo The New York Times.

„Belgijos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai pripažino, kad jų departamentai privalėjo imtis priemonių po žinios iš Turkijos apie nuteistą belgų nusikaltėlį, kuris pernai ten buvo neilgam areštuotas, įtarus teroristine veikla, ir kuris, pasirodo, yra vienas iš mirtininkų. Ir Belgijos prokuratūra pareiškė, kad to žmogaus brolis – kitas mirtininkas – buvo ieškomas nuo gruodžio ryšium su atakomis Paryžiuje“, – sakoma straipsnyje.

Continue reading „Belgijos valdininkai pripažino klaidas dėl teroro akto Briuselyje“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su ES šalių lyderiais pasirašė bendrą Europos Vadovų Tarybos pareiškimą dėl teroristinių išpuolių Belgijoje.

Europos šalių vadovai pabrėžia, jog šiandienos ataka Briuselyje buvo nukreipta prieš atvirą ir demokratinę visuomenę. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės solidarizuojasi su Belgija ir išlieka vieningos bei tvirtos kovoje su neapykanta, ekstremizmu ir terorizmu.

Continue reading „Europa solidarizuojasi su Belgija“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Belgų Karaliui Philippe dėl tragiškų įvykių Briuselyje.

„Šie brutalūs, nusikalstami ir aukų nesirenkantys išpuoliai yra niekaip nepateisinami. Kartu su visais Belgijos draugais ryžtingai smerkiame bet kokį terorizmą ir reiškiame palaikymą ir vienybę su Jūsų šalimi ir jos piliečiais“, – sakoma Prezidentės užuojautoje.

Continue reading „Prezidentė pareiškė užuojautą dėl išpuolių Briuselyje“