bendradarbiavimas su KGB

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai Seimas nesvarstys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių Seimo narių parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2024 metų sausio 1 d. paviešinti buvusius KGB bendradarbius.

 

Galimą prieštaravimą Konstitucijai įžvelgė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ketvirtadienį apie tai Seimą informavo šio komiteto pirmininkė Irena Haase.

 

Pasak jos, komitetas preliminariai įvertino, kad „įstatymo projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d., prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.

 

Seimas pritarė tokiai komiteto išvadai, už ją buvo 62 Seimo nariai, 36- prieš, 10 parlamentarų susilaikė. Toks balsavimo rezultatas neleido iniciatoriams pateikti projektą plenarinėje salėje.

 

Viena iš projekto autorių, Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė mano, kad atėjo laikas išslaptinti bendradarbiavusius su KGB. Pasak jos, nebuvo teisėto lūkesčio ir pažado saugoti juos, nes tik 2015 metais priimtu įstatymu ši informacija  buvo  įslaptinta 75 metams.

 

„Nemanome, kad KGB bendradarbių išslaptinimas prieštarauja Konstitucijai. Jų išviešinimas atitiktų  Konstitucijos dvasią ir tą reikėtų padaryti“,- iš Seimo tribūnos ragino R. Tamašunienė.

 

Seimo narys Petras Gražulis atkreipė dėmesį, kad Seimas  pripažino buvusią Komunistų Partiją nusikalstama, o apie KGB nieko kalbėti negalima? „KGB struktūros tampa aukso fondu? Apie jas nieko negalima kalbėti, o jeigu kalbėsime, pažeisime Konstituciją…. Kodėl dangstome buvusius KGB bendradarbius, kodėl jie tapo nacionaline vertybe?,“ – piktinosi P. Gražulis.

 

2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.

 

Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.