„Dažnai sakoma, kad Lietuvoje taip pat blogai, kaip Afrikoje. Arba sakoma, kad afrikiečiai džiaugiasi saule ir jiems nieko daugiau nereikia. Suprantama, tai tik vaizdūs ir nelabai pavykę posakiai. Bet sužinoti, ar laimingi Afrikos žmonės ir ko jiems trūksta iki laimės, būtų įdomu.“ – rašo Aurelija Karajievaitė iš Pabradės
Atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, dr. Gediminas Navaitis.
Norint sumenkinti kokią nors idėją, kartais vis dar sakoma, kad ji tiktų tik Afrikai. Pasinaudokim šiuo nevykusiu teiginiu ir pamėginkim palyginti lietuvių ir afrikiečių laimę. Juolab, kad tyrimo “Raportas apie pasaulio laimę” (World Happiness Report) duomenys leidžia tai padaryti.
Afrikoje buvo atlikta daug apklausų, tiriančių gyventojų laimės lygį. Lietuvos valdžia tokių apklausų vengia ir labai nenori BNL (bendros nacionalinės laimės) indekso įtraukti į duomenis apie mūsų šalį.
Pagal anksčiau atlikto tyrimo duomenis visai neseniai, t. y. 2012 metais, Afrika buvo įvardijama kaip nelaimingiausias žemynas. Per tą laiką progresą padarė tik keletas Afrikos šalių. Todėl 2018 – ųjų metų tyrime buvo siekiama ne tik išsiaiškinti, kodėl Afrikos žemynas yra nelaimingiausias, bet ir šio reiškinio priežastis.
Afrikos šalys nėra vienodos. Jos turi savitų bruožų, kurie skiria jas tarpusavyje. Vis dėlto yra bendri ne tik Afrikai, bet viso pasaulio šalims dėsningumai, kurie leidžia atsakyti į klausimą, kodėl žmonės Afrikoje yra laimingi ar nelaimingi.
Viena iš galimų visuomenės laimės lygio sudėtinių dalių yra demokratija. Demokratiją Afrikos žmonėms sieja ne tik su žmogaus teisėmis, bet ir geresne gyvenimo kokybe, poreikių patenkinimu. Berods, panašiai apie demokratiją mąsto ir lietuviai. Jie demokratiją irgi laiko materialinės gerovės prielaida. Nors afrikietišką svajonę – turėti vandens, maisto ir elektros jau pasiekė.
Daugelio Afrikos šalių pavadinime yra žodis “demokratinė” ir jose rengiami rinkimai. Tačiau, kaip rašoma raporte, ne vienoje šalyse toks pavadinimas tėra tik pavadinimas, nes jų vadovai labiau nei gyvenimo sąlygų pagerinimu rūpinasi kuo ilgiau išsilaikyti valdžioje. Raporto rengėjai stebisi, kad net 15-os iš 48-ių šalių vadovai valdžioje buvo daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Kažin ar tai nustebintų lietuvį?
Tyrėjai taip pat pastebi, kad galima nusivylimo demokratija priežasčių yra ta – ilgai valdžioje išbuvę vadovai dažnai būna žymiai vyresni nei jų pavaldiniai, o todėl jų požiūris į valstybę, demokratiją ir modernias technologijas žymiai skiriasi nuo jaunosios kartos. Nerasdami vietos senolių valdomose šalyse, tik ketvirtadalis afrikiečių ir tik kas dešimta afrikietė, jaunesnė nei trisdešimties, turi darbą. Todėl afrikiečių jaunimas masiškai bando emigruoti. Toks sprendimas, be abejo, protingas, nes „šios ataskaitos netikėčiausia išvada – kad yra atitiktis tarp imigrantų ir šalyje gimusių žmonių laimės. Persikėlusieji į laimingesnę šalį gauna, o persikėlusieji į mažiau laimingą šalį – praranda“, – sakė vienas iš raporto rengėjų J. Helliwell. „Valstiečių laikraščio“ skaitytojas ar skaitytoja neturėtų pamiršti, kad čia rašoma apie Afriką, o ne apie Lietuvą.
Su Afrikos žmonių nelaimingumu glaudžiai susijusi korupcija. Apklausos duomenys atskleidė, kad laimės lygio padidėjimas buvo pastebimas tose šalyse, kuriose korupcijos lygis sumažėjo.
Dar viena negerėjančio gyvenimo priežastis – nesikeičianti švietimo, sveikatos apsaugos sistemos padėtis bei bloga infrastruktūra. Nepakankami minėtų sričių pokyčiai Afrikoje turi savą priežastį – jie nulemti augančio žmonių skaičiaus. Lietuvoje tokios bėdos nėra, tačiau Lietuvos politikai kaip ir afrikiečiai irgi nuolat skelbia pradėsią švietimo ar medicinos reformas, bet vis dar nepaaiškina, kas sukliudė sukurti modernias sistemą ir kada reformos bus baigtos.
Vis dėlto Lietuva pagal šio tyrimo duomenis, lyginant su Afrikos šalimis, atrodo gana gerai. Ji yra 52 vietoje pasaulyje ir lenkia Afrikos šalis.
2019.09.23; 06:00
