Už reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą atsakinga Rusija. Raketos „Buk“ liekanos. EPA – ELTA nuotr.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad traukiasi iš konsultacijų su Nyderlandais ir Australija dėl virš Ukrainos numušto MH17 lainerio, besiskųsdama „brutaliais“ bandymais kaltę suversti Maskvai.
 
„Dėl priešiškų Nyderlandų veiksmų beprasmiu tapo bet koks trišalių konsultacijų tęsimas ir mūsų dalyvavimas“, – pranešime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
Šalys nuo 2018-ųjų rengė diskusijas, kurių tikslas buvo išsiaiškinti nelaimės priežastis. 2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusiam oro linijų „Malaysia Airlines“ „Boeing 777“ orlaiviui smogė „Buk“ raketa, žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės.
 
Lėktuvu, numuštu jam skridus virš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos, keliavo 196 Nyderlandų ir 38 Australijos piliečiai.
 
Maskva skundėsi, kad Haga „vos po trijų diskusijų etapų“ nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) pateikti ieškinį prieš Rusiją „dėl jos vaidmens skrydžio MH17 sunaikinime“.
 
Nyderlandai tuo „parodė savo ketinimus eiti brutaliu keliu… (ir) vienašališkai atsakomybę už tai, kas nutiko, priskirti Rusijai“, priduriama ministerijos pranešime.
 
Nyderlandų lyderiai praeityje atviru tekstu apkaltino Rusiją dėl šalies piliečių žūties. Maskva visuomet griežtai neigė suvaidinusi bet kokį vaidmenį lėktuvo nelaimėje ir savo ruožtu kaltę suvertė Ukrainai.
 
„Australija ir Nyderlandai akivaizdžiai nesistengė suprasti, kas iš tikrųjų nutiko 2014-ųjų vasarą, o verčiau norėjo užsitikrinti Rusijos prisipažinimą ir kompensacijas aukų artimiesiems“, – teigė užsienio reikalų ministerija.
 
Rusija „tęs bendradarbiavimą“ su Haga, tačiau „kitokiu formatu“, pridūrė ministerija.
 
Nyderlanduose kovą prasidėjo keturių asmenų, kaltinamų sukėlus lėktuvo nelaimę, teismas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 05:00

V.Zelenskis ir A.Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Jis ir klounas, ir Porošenkos klonas, nes kalba žodis žodin, ką penkerius metus kalbėjo jo pirmtakas, ir mylimą Putiną pavadino priešu… O dar nepalaikė Merkel už rankos,  kai ji pasijuto blogai jų susitikimo Berlyne metu.

Tai kaip gi Putinas su tokiu gali sėstis prie derybų stalo? – choru klausia Kremliaus propagandistai.

Purvo lavina, žemiausio lygio tyčiojimas užgriuvo V. Zelenskį, nors šis savo poste – vos mėnuo.

Banditų valstybė, skurdžiausia visoje Europoje, kaip mantrą kartoja Kremliaus ruporai.

Ir štai šią savaitę pasaulį apskriejo žinia: jau įvardyti trys aukšto rango rusų kariškiai ir vienas ukrainietis, (pasirodo, jau seniai įtrauktas į Ukrainos išdavikų sąrašą) prisidėję prie Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos, kuri įvyko 2014 m.  Rytų Ukrainoje ir nusinešė visų 298 civilių keleivių gyvybes.

Įtariamieji, dėl kurių kaltės Malaizijos oro linijų orlaivis patyrė katastrofą

Tyrėjai apkaltino prorusiškus separatistus, kurie, jų teigimu, numušė lėktuvą Rusijoje pagaminta raketa. „Boeing 777“ sudužo sukilėlių kontroliuojamoje rytinėje Ukrainos dalyje 2014metais, kuomet konfliktas tarp valstybės karių ir Rusijos remiamų separatistų buvo pačiame įkarštyje.

Rusija lig šiol aršiai neigia prisidėjusi prie katastrofos tvirtindama, kad raketa buvo paleista iš Ukrainai priklausančios teritorijos.

Kas žinoma apie šią katastrofą?

Reisu MH17 skridęs lėktuvas iš Amsterdamo Schiphol oro uosto pakilo 2014 m. liepos 17 d. 13.15 val. Lietuvos laiku ir kitą dieną turėjo nusileisti Malaizijoje, Kvala Lumpūre. Nuo pakilimo praėjus maždaug keturioms valandoms, būdamas maždaug 50 km atstumu nuo Rusijos–Ukrainos sienos, lėktuvas prarado ryšį su skrydžių valdymo centru. Orlaivis nukrito Donecko srityje, separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.

Lėktuvo nuolaužos pasklido maždaug 50 kvadratinių kilometrų plote. 2015 m. spalio mėnesį Olandijos saugumo taryba nustatė, kad į lėktuvą pataikė raketa „Buk“ ir jis subyrėjo ore. 2016 m. jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro pareigūnai iš Olandijos, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos, priėjo prie panašios išvados: raketų paleidimo sistema priklausė 53-iajai priešlėktuvinės gynybos raketinei brigadai, įsikūrusiai Rusijoje.

Tyrėjai taip pat nustatė septynis išskirtinius požymius, būdingus šiam konkrečiam „Buk“ kompleksui, įskaitant įrenginio karinį numerį.

O Rusija praėjusiais metais tvirtino, kad raketa buvo paleista Kijevo pajėgų. Pasak Rusijos valdžios, ji į Ukrainą pateko dar Sovietų Sąjungos laikais ir nebuvo grąžinta jai. Štai tas vienintelis „argumentas“, kuriuo Rusija remiasi. Na, dar ir kaltina Ukrainą, kodėl ji, vykstant karui neuždarė savo oro erdvės.

Tuomet, kai negali pagrįsti jai metamų kaltinimų, Rusija visuomet griebiasi melo arba tiesiog atviro tyčiojimosi iš oponentų, vadindama juos nevykėliais, Rusijos priešais, siekiančiais sunaikinti „išskirtinę“ Rusijos civilizaciją.

Raketų paleidimo sistema „Buk“

Regis, JAV jau galutinai suprato, jog priešnuodis tokiam brutaliam Rusijos elgesiui – tai konkreti karinė pagalba jau penkerius metus su okupantu kovojančiai Ukrainoje. Šią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios jai 250 milijonų dolerių šalies jūrų ir sausumos pajėgoms stiprinti. JAV pagalbą Ukrainai skiria nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje įsiplieskus kruvinam konfliktui aktyviai rėmė banditus.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją lig šiol siunčiant per sieną karius ir ginklus. Maskva, nepaisydama įtikinamų įrodymų, esą ji niekaip nedalyvauja šiame konflikte, tokius kaltinimus, suprantama, neigia.

Štai šiame konflikte gana apgailėtinai atrodo kai kurių ES valstybių pozicija. Žodžiais Ukraina tarsi ir remiama, tačiau konkrečiais darbais – per menkai. Todėl Paryžiuje šią savaitę lankęsis prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo kone nuolankiai prašyti: „Ukrainos liaudis patikėjo man sudėtingų kompromisų paieškas Minsko derybų procese. Karo užbaigimas ir aneksuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas – svarbiausia mano užduotis. Tačiau suprantu, kad negalima pasiekti taikos kariniu keliu. Vienintelis kelias į taiką – diplomatinis ir sankcijų spaudimas, todėl prašau jį išsaugoti“.

Tačiau kai kurios ES valstybės, regis, prarandą entuziazmą tai daryti. Ir pirmiausia Vokietija, nors žodžiai ir pasisakanti už sankcijas. Priežastis labai jau merkantilinė: tai rusiškos dujos.

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Ar atsispirs šiam gundymui Europa? Ar nepalaidos savo nuolat deklaruojamų po naujai tiesiamo Rusijos dujų vamzdžiu“?

Rusija aiškiai nenori, kad būtų užbaigtas karas Rytų Ukrainoje, bet ciniškai kaltina Ukrainą, esą ši nenori. Bet Rusija nenori ir sankcijų pratęsimo, todėl intensyviai ieško sau sąjungininkų.

Ar pavyks naujajam Europos Parlamentui išnarplioti šį Gordijo mazgą, pamatysime.

2019.06.21; 05:45

Rusijos gynybos ministerijos atstovai Nikolajus Paršinas (k) ir Igoris Konašenkovas pristato tariamus įrodymus, kad reisu MH17 skridusį orlaivį numušė Ukraina. EPA – ELTA nuotr.

Rusija teigia turinti naujų įrodymų, kad reisu MH17 skridusį lėktuvą numušė Ukraina

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė paviešinanti naujos informacijos, esą patvirtinančios jos teiginį, kad 2014-aisiais Malaizijos oro linijų lėktuvą virš Ukrainos numušusią raketą paleido Kijevo pajėgos.

Ministerijos atstovai spaudos konferencijoje informavo pirmą kartą paviešinantys raketos BUK serijos numerį ir teigė, kad ji buvo pagaminta ir nusiųsta Ukrainai sovietiniais laikais. Į Rusiją ji esą niekuomet negrįžo.

Maskva neigia atsakomybę dėl šio lainerio numušimo ir yra pateikusi ne vieną teoriją, kuria mėgino apkaltinti Kijevą.

Iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas „Boeing 777“ 2014 metų liepos 17 dieną sudužo prie Rytų Ukrainos separatistų bastiono Donecko miesto. Per nelaimę žuvo visi 298 jo keleiviai ir įgulos nariai, dauguma jų – Nyderlandų piliečiai.

Nyderlandų tyrėjai anksčiau yra padarę išvadą, kad lėktuvas buvo numuštas iš Kursko, kur įsikūrusi Rusijos karinė brigada, paleista rusų gamybos raketa BUK.

Nyderlandai ir Australija dėl šios aviakatastrofos tiesiogiai apkaltino Rusiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.19; 06:00

Malaizijos aviacijos kompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“, numušto 2014 metais virš Rytų Ukrainos, žūties ketvirtųjų metinių dieną Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy`is Huntas paragino Maskvą prisiimti atsakomybę už katastrofą, praneša BBC.

Anksčiau Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją sunaikinus orlaivį, kuriuo skrido 298 žmonės.

„Norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir draugams. Jūsų artimieji, nužudyti tokiomis siaubingomis ir sukrečiančiomis aplinkybėmis, verti teisingumo“, – sakoma Didžiosios Britanijos URM tinklalapyje paskelbtame ministro pareiškime.

„Ketverius metus trukęs atkaklus tarptautinės tyrėjų grupės darbas atskleidė, kad lėktuvą numušė „Buk“ tipo raketa, priklausiusi Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos 53-iajai brigadai ir paleista iš teritorijos Ukrainos rytuose, kontroliuojamos prorusiškų separatistų“, – pažymėjo J. Huntas.

Anot jo, tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad Rusija nebrangina žmogaus gyvybės ir negerbia taisyklėmis grindžiamos tarptautinių santykių sistemos.

„Boeing 777“ sudužo Rytų Ukrainoje 20144 metų liepos 17 d. 16 valandą 20 minučių vietos laiku.

Daugumą orlaivio keleivių sudarė Nyderlandų piliečiai. Tarp aukų taip pat buvo Australijos, Malaizijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Kanados, Indonezijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos ir Filipinų piliečių.

Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šia tragedija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:42

Pora panašaus turinio tos pačios dienos įvykių,vienas iš kurių pasaulyje tebeskamba plačiai, kitas beveik nepastebėtas, nors Lietuvoje dėl ne tokio jau nežinomo lietuvio dalyvavimo jame mus galėjo sudominti. Bet taip nenutiko.

Kukluksklanas. 666moon.webs.com

Jau visuotinai žinoma apie rugpjūčio 12-ąją kilusias riaušes Šarlotsvilyje Virdžinijos vasltijoje po to, kai šio miesto valdžia leido surengti baltosios rasės pranašumo šalininkų (suprematistų) protesto mitingą kaip reakciją į miesto sprendimą demontuoti paminklą 1861-1865 metų JAV pilietinio karo dalyviui pietinių valstijų pusėje, konfederatų generolui Robertui Lee.

Mitingą teko atšaukti, mat valstijos gubernatorius Terry McAuliffas buvo priverstas skelbti mieste nepaprastąją padėtį, kai per susidūrimus tarp baltosios rasės viršenybės šalininkų bei jų oponentų rugpjūčio 12-osios rytą kilo riaušės, o dešiniųjų radikalo vairuojamam automobiliui įsirėžus į paminklo demontavimo šalininkų minią žuvo 32-ejų moteris bei buvo sužeisti devyniolika žmonių.

Per sumaištį žuvo ir pora policininkų, kai į riaušes skubėjęs policijos sraigtasparnis sudužo miške netoli Šarlotsvilio.

Riaušių neišvengta ir išvakarėse, kai penktadienio vakarą šimtai dešiniųjų nacionalistų surengė fakelų žygį Virdžinijos universiteto studentų miestelyje. Ekstremistines grupes Amerikoje stebinti organizacija „Anti-Defamation League“ pareiškė, jog dešiniųjų rugpjūčio 12–ąją planuotas mitingas pretendavo tapti didžiausiu tokios rūšies renginiu bent per pastarąjį dešimtmetį. Tarp pasirengusių mitinguoti Šarlotsvilyje pastebėti aktyvistai kraštutinės dešiniosios grupuotės Kukluksklano (KKK), kurios narių pažiūrose dera rasizmas, baltųjų nacionalizmas ir populizmas. Mitingus prieš paminklo R.Lee demontavimą kraštutiniai dešinieji rengė ir anksčiau, per liepą vykusią demonstraciją buvo sulaikyta apie 20 KKK narių.

Panašu, Amerikoje praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje įsitvirtinusį lygių galimybių ir teisingumo visiems, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, principą ima keisti politika, kėsinanti išskirstyti amerikiečius pagal rasinę, etninę priklausomybę. Beje, prie dviprasmiško čia aprašytų riaušių vertinimo ir net jų „reklamos“ savo eilinėmis žodinėmis „improvizacijomis“ prisidėjo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas – po prezidento kaltinimų dėl riaušių „daugeliui pusių“ sunku buvo suprasti, kurioje – laisvos visuomenės šalininkų ar rasistų – pusėje jis vis dėlto stovi. Bet  kuriuo atveju istorija jau turi (ir kurį laiką turės) tęsinį – Baltimorės valdžia naktį iš rugpjūčio 16-osios dėl šventos ramybės išmontavo 4 su pilietiniu karu susijusius monumentus, Šiaurės Karolinos valstijos Daremo mieste paminklas konfederatų kareiviui pašalintas nelegaliai.

Tą pačią rugpjūčio 12-ąją Vokietijos Saksonijos−Anhalto žemės sostinėje Magdeburge populistinė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vietos parlamente surengė pirmą „Rusų kongresą“. Oficialus jo tikslas – kova už santykių su Rusija gerinimą, Europos Sąjungos (ES) sankcijų Maskvai panaikinimą ir JAV bei ES atlantinės sąjungos kritika. Bent 250 žmonių surinkusiame renginyje dalyvavo daugiausia pagyvenę vyriškiai, tarp jų nemažai vadinamųjų Rusijos vokiečių.

Debatams vadovavusi dešiniųjų žurnalo „Compact Magazin für Souveränität“ žurnalistė Katrina Ziskė pasveikino juos rusų kalba, artėjant parlamento rinkimams rugsėjo pabaigoje, AfD aktyviai dirba su šiais žmonėmis, partija net turi žiniasklaidos priemonę rusų kalba.

„Rusų kongrese“ neigta Maskvos įvykdyta Krymo aneksija, įrodinėta, jog Malaizijos oro linijų lėktuvą „Boeing 777“ (MH17/MAS17), kuomet žuvo 298 žmonės, amerikiečių įsakymu numušė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Pasak apie „Rusų kongresą“ informavusio dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ (08 14), vienas dominuojančių pasisakymų leitmotyvų buvo – Amerika siekė karo Ukrainoje, kad supriešintų Vokietiją ir Rusiją. Renginį galima laikyti antiamerikietišku, kaip pareiškė vienas jo kalbėtojų, buvęs Vokietijos komunistų partijos funkcionierius, šiuo metu AfD atstovas Saksonijos−Anhalto žemės parlamente Robertas Farelas, tai buvo kongresas prieš imperialistinius JAV bandymus „pavergti“ Europą.

Būtent nacionalinio, rasinio, žemyninio etc. grynumo „ilgesyje“ Šarlotsvilio baltosios rasės šovinistai ir „Rusų kongreso“ konservatoriai paradoksaliai „susitinka“ – ir vieni, ir kiti yra praeities besiilgintys, globalizacijos bijantys ir politinio korektiškumo nekenčiantys izoliacionizmo šalininkai. Ir vieni, ir kiti klasifikuojami kaip kraštutiniai dešinieji.

Jokia paslaptis, kad būtent tarp šios politinės pakraipos atstovų (nepriklausomai nuo jų kontinentinės priklausomybės) yra populiarus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Gegužės 13-ąją, kai suprematistai Šarlotsvilyje pirmą kartą protestavo prieš paminklo generolui R.Lee nukėlimą, mitingo dalyviai skandavo „Rusija – mūsų draugas“, vienas Šarlotsvilio protestų įkvėpėjų, organizacijos „Vienybė ir saugumas Amerikai“ lyderis Jasonas Kessleris sklelbiasi ginąs Vakarų civilizaciją, tą patį, visapusiškai remdamas kraštutinius dešiniuosius Europoje, skelbiasi darąs ir Kremlius.

Panašu, turime reikalą su kultūrine kova, kuri prasidėjo ne rugpjūčio 12-ąją ir ne Šarlotsvilyje ar Magdeburge, ji nenutrūksta dešimtmečiais, o dabar dėl įvairių priežasčių regime tos kovos paūmėjimą.

Stasi[1]
VDR slaptoji tarnyba STASI

Na, ir Lietuvai pikantiškai svarbi ir net simboliška detalė – pasak interneto puslapio „svoboda.org“ (08 12), tarp Magdeburgo renginio oratorių buvo Lietuvos pilietis (taip nurodė „svoboda“) 68-erių Algis Klimaitis, pasisakęs už „tėvynių Europą“ (nuoroda į buvusį Prancūzijos prezidentą Šarlį de Golį (Charlesą de Gaullį).

„Svoboda.org“ priminė, kad buvusios Vokietijos demokratinės respublikos (VDR) valstybės saugumo žinybos „Stasi“ archyve esama 172 puslapių dokumento iš praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio, kuris patvirtina šio žmogaus sutikimą dirbti VDR žvalgybai. Vėlgi „svoboda.org“ teigimu, esama duomenų, jog praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje A.Klimaitis buvo Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko patarėjas ir tuo pat metu įtartas dirbęs rusų specialiosioms tarnyboms.

Apie šį žmogų panorėjus vis dar galima pasiskaityti ir lietuviškoje viešojoje erdvėje. Pasak Lietuvos žiniasklaidos (pavyzdžiui, http://lzinios.lt/lzinios/lietuva/siekia-atnaujinti-kliugerio-byla/120417), Atgimimo pradžioje į Lietuvą iš Vokietijos atvykęs A.Klimaitis aktyviai dalyvavo to meto visuomeniniame ir politiniame gyvenime, bendravo su Sąjūdžio kūrėjais, disidentais, žinomais visuomenės, politikos veikėjais. Įstojo į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), buvo jos tarybos narys, LDDP dienraščio „Tiesa“ akcininkas. Kilus triukšmui dėl tuometinio premjero Adolfo Šleževičiaus, A.Klimaitis iš LDDP išstojo.

KGB. Yra tokia profesija – žudyti

1992 metais dienraštis „Lietuvos aidas” pavadinimu „KGB voratinklis” paskelbė seriją išslaptintų dokumentų apie KGB veiklą, nukreiptą prieš atkurtos Lietuvos valstybingumą. Į dienraštį dokumentai tiesiogiai ar netiesiogiai pateko iš Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje tyrimo komisijos, 1991 metais sudarytos Atkuriamojo Seimo. Serialo herojumi „Kliugeriu” (vokiškai – gudruolis) įvardytas A. Klimaitis, kuriam dėl sąsajų su KGB Generalinė prokuratūra buvo iškėlusi dvi bylas. Dėl įrodymų stokos abi buvo nutrauktos, konstatuota, kad jis nežinojo, jog bendrauja su sovietiniais agentais, kurie jį išnaudojo kaip informacijos šaltinį.

A.Klimaitis ir praėjus po čia išvardytų įvykių daugiau nei 10 metų Lietuvos teismuose bylinėjosi dėl garbės ir orumo įžeidimo su Lietuvos žiniasklaida, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Sausio 13-ąją žuvusių Nepriklausomybės gynėjų artimaisiais, disidente Nijole Sadūnaite, legendinio partizano Daumanto broliu Antanu Lukša, istoriku Arvydu Anušausku, signataru Juozu Karveliu, Atkuriamojo Seimo nare Zita Šličyte, LRT tarybos pirmininku Romu Pakalniu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-ųjų vasario 2 dieną panaikino 2006 metų gegužę priimtą Liustracijos komisijos sprendimą, kad A. Klimaitis bendradarbiavo su KGB.

Kita vertus, 2010 metų sausio 25 dieną teismas atmetė su žiniasklaida dėl garbės ir orumo besibylinėjusio A.Klimaičio ieškinį, jog būtų paneigtas viešai paskelbtas teiginys, esą jis buvo KGB agentas.

Jei tiesa bent dalis to, kas čia parašyta, vis dėlto ypač pikantiška, kad žmogus, buvęs pačiame Lietuvos nacionalinio atgimimo sūkuryje, galimai turėjo dosjė ir VDR „Stasi“, ir ir sovietų KGB. O dabar jis – kovos už Vakarų „grynumą“ ekspertas.

Išties, nuostabiais laikais gyvename, kai su kaupu pasitvirtina tai, ką pasaulio istorija ir taip puikiai žino – turintys neklystančią uoslę neskęsta jokiomis aplinkybėmis.

2017.08.21; 09:00