branduolinė elektrinė

Aktualijos

Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pasirašė dvišalį tarpinstitucinį susitarimą su Baltarusijos Respublikos Ekstremaliųjų situacijų ministerija (ESM) dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir keitimosi informacija apie branduolinės energetikos objektus ir branduolinės energetikos veiklą.
 
Pagal Konvencijos dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją nuostatas, tokie susitarimai tarp kaimyninių šalių yra įprasta tarptautinė praktika.
 
Pagal šį susitarimą, siekdamos apsaugoti abiejų šalių gyventojus mažinant galimus radiologinius padarinius, institucijos sutarė nedelsiant keistis svarbia informacija įvykus branduolinei avarijai arba šalies radiologinio monitoringo sistemai užregistravus jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios lygį, kuris gali būti pavojingas žmogaus sveikatai. Taip pat šis susitarimas svarbus tuo, kad institucijos pagal savo kompetenciją keisis informacija apie Baltarusijoje ir Lietuvoje esančių branduolinės energetikos objektų branduolinę ir radiacinę saugą bei jai užtikrinti svarbius sprendimus, sakoma pranešime.
 
Nuo pasirašymo momento įsigaliojantis susitarimas leis VATESI, galimos avarijos atveju gavus informaciją iš ESM, operatyviai apie tai informuoti kitas atsakingas Lietuvos institucijas.
 
Į Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelę Astrave atvežus nepanaudotą branduolinį kurą ir tęsiant 1-ojo energijos bloko paleidimo darbus, jau atsirado potenciali branduolinės ar radiologinės avarijos rizika.
 
Nepaisant šio pasirašyto susitarimo, visi Lietuvos keliami klausimai dėl aplinkosaugos ir branduolinės saugos užtikrinimo, plėtojant Baltarusijos branduolinės elektrinės projektą Astravo aikštelėje, ir toliau išlieka. Lietuva siekia, kad Baltarusijos branduolinė elektrinė nebūtų paleista, kol nėra įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.25; 12:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, jei prieš Astravo atominę elektrinę (AE) nukreipti visuomeniniai judėjimai būtų susibūrę aštuoneriais ar devyneriais metais anksčiau, – branduolinė elektrinė Lietuvos pasienyje nebūtų iškilusi. Visgi šalies vadovas teigia manąs, kad kovai su Astravo AE statyba įsteigtas visuomeninis judėjimas turi perspektyvą, telkiant jėgas europiniu bei transatlantiniu lygiu, daryti spaudimą Baltarusijai.
 
 „Kalbant apie Sąjūdį, aš turbūt galėčiau sakyti, kad bet kokios sąjūdžio formos, kuomet buriasi laisvi piliečiai, siekdami tam tikrų tikslų, kurių tikrai nepavadinsi nenaudingais valstybei (…) yra sveikintini. Tačiau svarbu, kad šitos pilietinės pastangos būtų nukreiptos konstruktyvia linkme“, – Delfi TV laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo G. Nausėda.
 
Šalies vadovas įsitikinęs, kad vasario mėnesio pradžioje pilietinės visuomenės aktyvistų bei įvairių politinių partijų narių įsteigtas Sąjūdis gali daryti spaudimą Baltarusijai dėl Lietuvos nesaugia laikomos Astravo AE.
 
„Manyčiau, kad tikrai yra didelis veiklos laukas tokiam sambūriui, sąjūdžiui telkti jėgas europiniu formatu, transatlantiniu formatu, kad didėtų spaudimas Baltarusijai. Matyti, kas ten yra daroma, bet ir kad tai yra didelė grėsmė ne tik mums visiems, bet ir pačiai Baltarusijai“, – teigė G. Nausėda.
 
Prezidentas apgailestavimą reiškia tik dėl to, kad Sąjūdis nubuvo įkurtas anksčiau. Pasak G. Nausėdos, prieš aštuonerius ar devynerius metus iškilus tokiai iniciatyvai kelias Astravo AE statybai būtų užkirstas.
 
„Man tikrai gaila, kad visos šitos pastangos ir tokie sąjūdžiai neprasidėjo aštuoneriais – devyneriais metais anksčiau ir jeigu taip būtų buvę, aš esu įsitikinęs, kad Baltarusijos atominės elektrinės, Astravo atominės elektrinės tiesiog nebūtų buvę. Būtų sutaupytos plytos ir statybinės medžiagos“, – sakė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad vasario 1 dieną buvo surengtas Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigiamasis susirinkimas, į kurį susirinko pilietinės visuomenės aktyvistai bei įvairių politinių partijų nariai.
 
Tarp organizacijos steigėjų – profesorius Vytautas Landsbergis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE yra pilietinei visuomenei ir įvairių politinių pažiūrų piliečiams atvira organizacija. Pirmasis asociacijos narių sambūris planuojamas vasario 15 d. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:55