Šeštadienio vakarą į gatves išėjo tūkstančiai brazilų, taip išreikšdami protestą prieš prezidentą Jairą Bolsonaro, kuris yra tiriamas dėl galimos korupcijos perkant vakcinas nuo COVID-19.
Tai buvo jau trečia demonstracijų prieš valdžią dieną. J. Bolsonaro vyriausybė taip pat susidūrė su parlamentiniu tyrimu dėl pandemijos, kuri nusinešė daugiau nei 500 tūkst. žmonių gyvybes, valdymo.
Per pirmuosius du tyrimo mėnesius, parlamentarai nagrinėjo lėta vyriausybės reakciją užsisakant vakcinas, taip pat neveiksmingų vaistų nuo COVID-19 skatinimą ir paties J. Bolsonaro raginimus nedėvėti kaukių bei nesilaikyti kitų medikų rekomendacijų.
Tiesa, tyrimas pasisuko netikėta linkme, kai Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Luisas Ricardo Miranda pareiškė susidūręs su „netipiniu ir pertekliniu“ spaudimu patvirtinti 3 mln. Indijoje pagamintos „Covaxin“ vakcinos dozių pirkimą už gerokai didesnę nei kitų vakcinų kainą.
L. R. Miranda perdavė savo įtarimus dėl spaudimo pačiam J. Bolsonaro, kuris esą pažadėjo perduoti duomenis policijai, tačiau to nepadarė.
Dėl šių priežasčių penktadienį Prokuratūra pradėjo tyrimą, kuris leis nustatyti, ar J. Bolsonaro slėpė galimą sukčiavimo atvejį.
Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Rio de Žaneire ir San Paule policija panaudojo ašarines dujas prieš protestuotojus, kurie blokavo gatves ir degino barikadas, pranešė žinių portalas G1.
Daugelyje šalies miestų nekursavo traukiniai ir autobusai, nedirbo mokyklos ir universitetai. Darbą nutraukė ir daug bankų darbuotojų.
Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų. Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims – iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių. Tačiau dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo” teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. eurų).
Tūkstančiai brazilų protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidento postą Jairą Bolsonarą, kuris šeštadienį buvo išleistas iš ligoninės po mėnesio pradžioje įvykusio užpuolimo. Politikas laikomas favoritu laimėti spalio 7 d. vyksiančius rinkimus.
Protestai, dažnai vadinami moterų judėjimu, surengti San Paule, Rio de Žaneire ir kituose miestuose.
„Dėl savo amžiaus dar negaliu balsuoti, bet esu čia, nes kalbame apie kai ką daugiau nei rinkimai. Kalbame apie kur kas svarbesnius dalykus: toks rasistas negali užimti valdžios“, – žurnalistams sakė proteste dalyvavusi 16-metė Ana Clara Pontes.
Apklausose pirmaujantis 63-ejų buvęs armijos kapitonas, palaikomas maždaug 28 proc. Brazilijos gyventojų, sukėlė pasipiktinimą savo seksistiniais, rasistiniais ir homofobiškais pareiškimais.
Prieš keletą metų vienos parlamento narės apkaltintas moterų prievartavimų kurstymu, J. Bolsonaras jai atrėžė, kad ši esanti pernelyg „bjauri“, kad būtų išprievartauta. Be to, politikas yra sakęs, kad juodaodžiams sverti turėtų būti naudojami tokie patys svorio matavimo vienetai kaip ir karvėms sverti. Jis taip pat teigia, kad negalėtų mylėti savo sūnaus, jei jis būtų homoseksualus.
Protestus prieš kandidatą parėmė vietinės įžymybės, taip pat JAV atlikėjos Madona ir Cher.