brigada

Aktualijos

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto

Nuotoliniame Baltijos valstybių gynybos ministrų susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva siekia NATO sprendimų, atspindinčių realią situaciją ir grėsmes, kurios toliau didėja.
 
Pasak ministro, Rusija ne veltui eskaluoja tranzito į Kaliningradą klausimą, todėl brigados paminėjimas NATO sprendimuose yra būtinas. Taip pat kaip ir JAV lyderystė šiuos sprendimus priimant.
 
JAV pajėgos Lietuvoje nepertraukiamai rotuojamos nuo 2019 m. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja jau penkta JAV bataliono dydžio pajėgų rotacija – JAV kariuomenės 4-osios pėstininkų divizijos 3-iosios šarvuočių brigados kovinės grupės 66-ojo šarvuočių pulko 1-asis batalionas (1-66). Jis pakeitė nuo praėjusių metų rudens Lietuvoje dislokuotus JAV sunkiojo 3-66 bataliono karius bei jų rotacijos pradžioje atsigabentą karinę techniką.
 
Sprendimai dėl NATO rytinio flango gynybos sustiprinimo bus priimami birželio 29-30 dienomis Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.28; 00:30
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia gavęs patvirtinimą, kad NATO sustiprins kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų. 
 
„Prieš išvykstant į mums itin svarbų NATO viršūnių susitikimą Madride – geros žinios iš NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo. Šiandien jis paskelbė, jog NATO sustiprins kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų. Būtent tai, ko mes ir siekiame“, – feisbuke rašė šalies vadovas kartu pridurdamas, kad sustiprinta gynyba padės išvengti tolesnės Rusijos agresijos. 
 
„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – pridūrė G. Nausėda. 
 
Anot preizdento, taip pat artėjama prie to, jog Madride planuojamoje patvirtinti naujoje Aljanso Strateginėje koncepcijoje būtų aiškiai ir konkrečiai įvardinta, jog sąjungininkai Rusiją laiko didžiausia ir tiesiogine grėsme mūsų saugumui. Taip pat, teigia šalies vadovas, Madride ketinama paremti Suomijos ir Švedijos prašymus dėl narystės NATO. 
 
„Esu tikras, jog šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione“, – pažymėjo G. Nausėda.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.28; 08:28
 
Trumposios naujienos

Maskva, balandžio 18 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.
 
V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.
 
Apie tai paskelbta 54-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną – tūkstančiai jau žuvo ir 12 milijonų žmonių pabėgo iš savo namų arba šalies per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
 
Balandžio pradžioje Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad dalinys okupavo miestą prie sostinės Kyjivo ir įvykdė „karo nusikaltimus“. Ukrainos gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas paskelbė brigados narių pavardes, laipsnius ir pasų duomenis sakydamas, kad jie bus teisiami.
 
Dauguma Bučos žmonių mirė nuo šautinių žaizdų, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos policija. Pasak AFP, po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti gatvėse išmėtyti civiliais drabužiais apsirengusių vyrų kūnai, kai kurie surištomis rankomis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.04.19; 06:08
Aktualijos

Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Trijuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvyko iškilmingos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių priesaikos ceremonijos.
 
Praėjusį penktadienį Panevėžyje, Šilalėje ir Rukloje Lietuvos Respublikai prisiekė daugiau nei 700 Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Karaliaus Mindaugo husarų ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija” Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų karių.
 
Mindaugo husarų batalione tarnaujantys šauktiniai savo vadų, tarnybos draugų ir į ceremoniją susirinkusiųjų svečių akivaizdoje priesaikos žodžius Lietuvai ištarė Panevėžyje, Nepriklausomybės aikštėje.
 
Iškilmingoje ceremonijoje visų prisiekiančiųjų karių vardu perskaityti priesaikos tekstą ir garbė pabučiuoti bataliono vėliavą buvo suteikta jaunesniajam eiliniui Mantui Rutkauskui. Vėliau kariams buvo suteikti pirmieji kariniai laipsniai.
 
Šilalės centre iškilmingai priesaikos ceremonijai išsirikiavo Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Perskaičius priesaikos žodžius ir suteikus karinius laipsnius, ceremoniją vainikavo salvės iš bataliono arsenale esančio artilerijos pabūklo.
 
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke taip pat rikiavosi šauktiniai, kurie po Bazinio kario kurso tarnaus Inžinerijos batalione Kaune.
Trijose kariuomenės daliniuose prisiekė šauktiniai. Lietuvos kariuomenės nuotr.
 
Visų prisiekiančių karių vardu Mokomojo pulko kovinę vėliavą pabučiavo Vakaris Mičiūnas. Karius palaimino Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas majoras Arnoldas Valkauskas.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra vienas iš būdų įgyti pagrindinius valstybės gynybai būtinus įgūdžius, o karių priesaika Tėvynei – priesaika ir kiekvienam jos piliečiui. Kariai pasižada ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sąžiningai vykdyti Lietuvos Konstituciją, įstatymus ir vadų įsakymus, saugoti patikėtas paslaptis, būti dorais ir garbingais kariais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:05
Aktualijos

brigados „Geležinis Vilkas“ vado pasikeitimo ceremonija Rukloje. Št. srž. Virginijaus Stonio nuotr.

Rukloje, Saulės mūšio rikiuotės aikštėje, trečiadienį įvyko iškilminga Lietuvos kariuomenės (LK) Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“) vado pasikeitimo ceremonija. Plk. Mindaugas Steponavičius, beveik ketverius metus vadovavęs MPB „Geležinis Vilkas“ kariams, šias pareigas perdavė plk. Mindaugui Petkevičiui.
 
Su naujosiomis pareigomis plk. M. Petkevičių pasveikino ir sėkmingos tarnybos palinkėjo iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, MPB „Geležinis Vilkas“ priskirtų batalionų vadovybė. Pasveikinti naujai paskirto vado atvyko Jonavos miesto savivaldybės atstovai, statutinių organizacijų vadovai ir kiti garbūs svečiai.
 
„Pulkininkas Mindaugas Steponavičius – karininkas, kuris ne kartą įrodė, jog yra vertas jam patikėtų pareigų ir tai, kad jo vedama MPB „Geležinis Vilkas“ komanda atliko ypatingos reikšmės darbus ir garsino visos valstybės vardą“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ceremonijoje kalbėjęs LK Sausumos pajėgų vadas brg. gen. R. Vaikšnoras.
 
Pareigas perdavęs plk. M. Steponavičius pabrėžė MPB „Geležinis Vilkas“ karių profesionalumą ir indėlį į tarptautinio saugumo stiprinimo projektus, budėjimą Europos Sąjungos kovinėse grupėse ir nacionalinėse greitojo reagavimo pajėgose, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose.
 
Kadenciją baigęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadas M. Steponavičius toliau tarnybą tęs LK Mokymo ir doktrinų valdybos vado pareigose, praneša MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės atstovas.
 
Naujasis MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius karininko karjerą pradėjo 1996 m., baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją. Karininkas taip pat yra baigęs Baltijos gynybos koledžą (Estijoje), JAV sausumos karo koledžą, įgijęs aukštąjį išsilavinimą Kauno technologijos universitete.
 
Prieš tapdamas MPB „Geležinis Vilkas“ vadu, plk. M. Petkevičius buvo LK Sausumos pajėgų vado pavaduotojas. Dar anksčiau ėjo būrio vado, instruktoriaus, projektų karininko pareigas, o LDK Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione – bataliono vado pareigas. Karininkas taip pat yra tarnavęs MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybėje, LK Jungtiniame štabe (dabar – Gynybos štabas), NATO Jungtinių pajėgų vadavietėje Brunsume (Nyderlanduose) bei NATO Pajėgų integravimo vienete kaip projektų karininkas, vėliau – vado pavaduotojas. Plk. M. Petkevičius yra dalyvavęs tarptautinėje misijoje Afganistane, kur ėjo Provincijos atkūrimo grupės Štabo operacijų skyriaus (J3) viršininko pareigas.
 
Karininkas yra apdovanotas krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“, LK medaliu „Už nuopelnus“, LK pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, LK Sausumos pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, garbės ženklu „Geležinis Vilkas“, taip pat kitais įvairaus lygmens apdovanojimais, vado padėkomis.
 
MPB „Geležinis Vilkas“, kartu su Vakarų Lietuvoje įsteigta motorizuotąja pėstininkų brigada „Žemaitija“, sudaro LK Sausumos pajėgų branduolį, kuriam pavesta užtikrinti valstybės saugumą ir gynybą, priimančiosios šalies paramą atvykstantiems sąjungininkams, pasirengimą kolektyvinės gynybos užduotims.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 04:00
Trumposios naujienos

Liubline susitikę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai džiaugėsi glaudžiu valstybių bendradarbiavimu gynybos srityje. Aplankę Liubline įsikūrusį trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą, šalių prezidentai akcentavo būtinybę tęsti sankcijas Rusijai ir toliau visokeriopai remti Kremliaus agresiją patiriančią Ukrainą.

Lenkijos prezidentas po trišalio susitikimo įvertino ukrainiečių karių indėlį tarptautinėje brigadoje. Jo teigimu, ukrainiečių kariai gali dalytis realia patirtimi, įgyta ginant Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Lenkijos prezidentas tvirtino, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos santykiai pastatyti ant tvirto pamato. Pasak jo, valstybių draugystę įrodo ne tik karių bendradarbiavimas tarptautinėje brigadoje, tačiau ir šalies vadovų palaikomi artimi santykiai. 

Savo ruožtu, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka dėkojo Lietuvos ir Lenkijos vadovams už pagalbą ginant Ukrainos teritorinį vientisumą. Pasak jo, būtent Lietuva ir Lenkija rodė didžiausią iniciatyvą remiant ją po Rusijos agresijos Kerčės sąsiauryje. Ukrainos prezidentas vylėsi, kad sankcijos Rusijai ilgainiui bus dar labiau sustiprintos. 

Lietuvos prezidentė taip pat akcentavo pagalbos Ukrainai svarbą. Kartu ji sveikino Ukrainos parlamente priimtas konstitucines pataisas, įtvirtinančias šalies siekį įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

„Brigada buvo įkurta tam, kad parodytų visiems, jog mes suprantame savo galimybes ir Ukrainai galime suteikti pagalbą įvairiomis priemonėmis. Šioje brigadoje mes ne tik mokomės kartu vieno iš kito, bet taip pat mokomės ginti savo valstybes. Todėl sveikinu ir palaikau, kad Ukraina šiandien priėmė konstitucinę pataisą dėl euroatlantinės valstybės krypties, ir tai – prezidento Petro Porošenkos nuopelnas“, – kalbėjo spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė. 

Prezidentė D. Grybauskaitė akcentavo suprantanti Ukrainos situaciją, nes, tvirtino ji, Lietuva žino, ką reiškia būti puolamai ir menkinamai.

„Mūsų visų iniciatyva buvo pasiektas ES politinis susitarimas dėl papildomų sankcijų dėl Kerčės, nes mes žinome, ką reiškia būti puolamam, ką reiškia, kai kėsinamasi į teritoriją, ir ką reiškia, kai tauta yra menkinama“, – kalbėjo prezidentė, pabrėždama, kad Lenkijos, Ukrainos ir Baltijos šalių regiono saugumas yra kertinis prioritetas euroatlantinėje erdvėje. 

Liubline penktadienį vyko trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas, kuriame aptarta regiono saugumo situacija, paramos Ukrainai klausimai, bendri projektai palaikant šios valstybės euroatlantinės raidos kryptį.

Vizitas sutampa su simboline data – šiemet minimas Liublino unijos 450 metų jubiliejus. Šią sukaktį prezidentė D. Grybauskaitė regi geopolitiniame kontekste kaip labai reikšmingą.

Pasak Lietuvos vadovės, lietuvių ir lenkų tautos pasirašė uniją, nes jau tuomet suprato, kad tik susivienijus įmanoma išlikti geopolitinių iššūkių akivaizdoje. 

Ketvirtadienį D. Grybauskaitė pradėjo dviejų dienų paskutinės savo kadencijos valstybinį vizitą Lenkijoje. Pirmąją vizito dieną su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lietuvos vadovė aptarė svarbiausius per dešimtmetį nuveiktus darbus.

Prezidentė D. Grybauskaitė nuo ketvirtadienio su paskutiniu valstybiniu vizitu lankosi Lenkijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 07:35