Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Koronaviruso pandemija smogė ir Didžiosios Britanijos karalienės finansams. Be kita ko, atšaukus ekskursijas karališkosiose pilyse, rūmų biudžetas per ateinančius trejus metus gali netekti 15 mln. svarų (16,4 mln. eurų), penktadienį sakė karališkųjų rūmų finansų vadovas Michaelis Stevensas. Specialus biudžetas, skirtas Bakingemo rūmams išlaikyti, gali prarasti 20 mln. svarų.
 
Tačiau dėl pandemijos karališkieji rūmai neprašys daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, pabrėžė M. Stevensas. „Mes mėginsime su padariniais susidoroti savo pastangomis“, – pridūrė jis.
 
Jau duotas nurodymas neįdarbinti naujų žmonių, taip pat įšaldyti atlyginimai. Rūmų duomenimis, ieškoma ir kitų išlaidų mažinimo galimybių.
 
Šiais biudžetiniais metais, kurie baigėsi kovą, britų karališkųjų rūmų biudžetą sudarė 82,4 mln. svarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 12:52

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pateikė kaltinimų Europos Sąjungai (ES), esą ji kelia grėsmę šalies teritoriniam vientisumui, ir paragino įstatymų leidėjus pritarti tarptautinę teisę pažeidžiančiam įstatymo projektui.
 
B. Johnsono vyriausybė anksčiau atvirai prisipažino, kad JK vidaus rinkos įstatymo projektas jo priėmimo atveju pažeis kartu su Briuseliu pasirašytą šalies išstojimo iš ES sutartį.
 
Įstatymo projektas sukėlė nepasitenkinimo bangą, nuvilnijusią net ir jo paties konservatorių partijoje, o įsiutę ES pareigūnai pareikalavo Londono įstatymo projektą atšaukti,– jei šalis to nepadarys iki šio mėnesio pabaigos, blokas pagrasino imtis teisinių veiksmų.
 
Pagal „Brexito“ susitarimą, ES ir toliau turės įtakos prekybai Šiaurės Airijoje. Toks sprendimas priimtas tam, kad būtų galima užtikrinti, jog siena su ES nare Airija išliktų atvira, – tai pagrindinis aspektas 1998 metais sudarytame taikos susitarime, užbaigusiame 30 metų trukmės smurtinį konfliktą Šiaurės Airijoje.
 
Tačiau B. Johnsonas sakė, kad, Šiaurės Airijoje taikant ES taisykles, kyla rizika, kad bus įvesti didesni muitai kai kurioms prekėms, į provinciją keliaujančioms iš žemyninės Didžiosios Britanijos.
 
Premjeras pridūrė, kad Briuselis tai esą naudoja kaip svertą intensyvėjančiose derybose dėl prekybos sandorio, kurį siekiama sudaryti iki šių metų pabaigos.
 
„Tai yra neprotinga ir akivaizdžiai prieštarauja“ Šiaurės Airijos protokolo, įtraukiamo į išstojimo sutartį, esmei, sakė B. Johnsonas.
 
„Jie (ES) grasina mūsų šalyje išraižyti muitų sienas, padalinti mūsų žemes, pakeisti JK ekonominę geografiją ir šokiruojamai nepaisyti jų pačių įsipareigojimų, numatomų protokolo 4 straipsnyje, kuriame „Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės muitų teritorijos dalis“, – sakė premjeras.
 
„Negalime patekti į tokią situaciją, kurioje mūsų pačių šalies ribas galėtų diktuoti užsienio jėgos ar tarptautinė organizacija. Joks britų ministras pirmininkas, jokia vyriausybė, joks parlamentas niekada negalėtų priimti tokių nurodymų“, – pridūrė jis.
 
B. Johnsonas įstatymo projektą apibūdino kaip „saugumo tinklą“, kuris suteiktų galių ministrams „užtikrinti Jungtinės Karalystės vientisumą“.
 
Jis teigė, kad neturi „visiškai jokio noro“ panaudoti šias priemones, tačiau jos nebūtų naudojamos, jei būtų sudarytas laisvosios prekybos susitarimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.15; 06:51

Britų žvalgybos būstinė

Šių metų liepos 21-ąją Didžiosios Britanijos Žvalgybos komitetas paskelbė oficialią ataskaitą, kaip rusų ofligarchai naudojo savo turtus, siekdami manipuliuoti Londono politikais.

Vertinant ataskaitą, britai, pasirodo, teturi vieną viltį – bent kiek sumažinti Kremliaus įtaką, nes visiškai atremti Kremliaus intrigų jau nebepavyks. Per daug susipainiota bei supainiota. Skaitant aaskaitą akivaizdu, kad britų žvalgybos pastaraisiais metais nesiteikė rimtai aiškintis, kokiomis priemonėmis ir būdais Rusija koreguodavo oficialiąją Londono politiką, omenyje turint ir 2016-ųjų metų referendumą dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Komiteto paskelbta ataskaita byloja, kaip su Kremliumi susijusiems rusų turtuoliams pataikaujantys britų politikai tapo Rusijos pažeidžiami.

Taigi ataskaitoje kritikuojama britų žvalgyba, nepajėgusi deramai ištirti Kremliaus pastangų paveikti Brexit rezultatus. Ataskaitos autoriai kritikuoja per didelį MI5 atsargumą, kai buvo tiriamos galimos Rusijos intrigos. Kai Žvalgybos komiteto vadovai paprašė MI5 vadovybės raštiškų įrodymų, įrodančių Rusijos pastangas kištis į politinius procesus Britanijoje, ši tesugebėjo pateikti vos šešių eilučių paaiškinimą, kuriame, beje, puikavosi iš viešųjų šaltinių paimta informacija.

Šnipinėjimo ypatumai Didžiojoje Britanijoje

„The Times“ klausia, ar britų politinė sistema galėjo tapti mažiau paveiki iš išorės, jei britų žvalgybos ir kontržvalgybos būtų rimčiau tyrusios ne tik „Brexit, bet ir 2019-ųjų rinkimus? Pasak ataskaitos sudarytojų, JAV, Švedijos ir Pancūzijos žvalgybos rimčiau ieškojo rusiškų pėdsakų, todėl jų rado.

Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad Kremliaus pinigai taip plačiai pasklido po Didžiąją Britaniją, kad politinė Rusijos įtaka tapo … neišvengiama norma visoje Jungtinėje Karalystėje. Rusijos turtuoliai Londone ne tik išplovė milijonus vadinamųjų nešvarių pinigų, ne tik pataisė savo dalykines reputacijas, bet ir sėkmingai bendradarbiauja su britų nekilnojamojo turto, parlamento, viešųjų ryšių atstovais. Kai kurie valdančiosios konservatorių partijos donorai – rusų milijonieriai, turintys draugų Kremliuje.

Žodžiu, britams jau vargu ar pavyks visiškai atsikratyti Kremliaus įtakos. Jie tegali ją sumažinti.

Ataskaitoje pažymima, kad britų žvalgybas privalu rimčiau finansuoti nei iki šiol, taip pat derėtų peržiūrėti įstatymą „Dėl valstybės paslapties“ ir įteisinti griežtas taisykles, reglamentuojančias užsienio lobistų veiklą JK teritorijoje (užsiregistravimas – būtinas, priešingu atveju – deportacija neišvengiama).

Informacijos šaltinis – „The Times“

XXX

Britų parlamentaras gerokai pavėlavo teikdamas ataskaitą apie Rusijos įtakas. Pavėlavo maždaug vienerius metus. Šios ataskaitos ypač nenorėjo britų premjeras Borisas Džonsonas. Jis kaip įmanydamas vilkino jos paskelbimo datą. Beje, B.Džonsonas šią temą norėjo palaidoti. Jam asmeniškai nepalanku, kad tokia tema buvo viešai nagrinėjama parlamento Žvalgybos komitete.

Kodėl? Ataskaita meta šešėlį, kad B.Džonsono partija susipainiojusi su rusų verslininkais.

Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.

Kokių pavyzdžių galima pateikti? Liubov Černuchin, turtinga verslininkė, dideliais pinigais rėmusi konservatorių partiją, ieškojusi galimybių papietauti su tuometine premjere Teresa Mei ir sužaisti bent vieną golfo partiją su B.Džonsonu. O juk jos vyras – buvęs Rusijos finansų ministro pavaduotojas.

Levas Michejevas – bankininkas iš Rusijos. Jis rėmė šią britų partiją solidžiomis pinigų sumomis. Kodėl jam to prireikė?

Aleksandras Temerko – irgi rėmė britų partijas.

Beje, šių britų politinius judėjimus finansavusių turtuolių pavardės neįrašytos 55 puslapių ataskaitoje.

Atidžiai perskaičius ataskaitą akivaizdu, kad britai dešimtmečius mielai priimdavo rusų oligarchus kaip brangius svečius – jiems leisdavo daugiau nei reikėjo, jiems pataikdaudavo daugiau nei vertėjo.

Dabar visiškai akivaizdu, kodėl B.Džonsonas paniškai nenorėjo, kad ataskaita būtų paskelbta prieš 2019-ųjų parlamento rinkimus, nes, į paviršių iškilus žinioms apie rusiškus pinigus, jo partija galėjo ir nelaimėti rinkimų. Dabar aiški ir kita detalė: kodėl B.Džonsonas stengėsi į Žvalgybos komiteto vadovo postą prastumti sau lojalų, tačiau žvalgybose nenusimanantį politiką.

Britų politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.

Nuo 2010 metų konservatorių partijos sąskaitas papildė maždaug 4 milijonų svarų sterlingų sumos, atkeliavusios iš rusų verslininkų piniginių.

Beje, po ataskaitos paskelbimo vis tiek lieka neaišku, ar 2016-ųjų referendumas dėl išstojimo iš ES – vien tik Rusijos darbas?

Težinoma, kad britų verslininkas Aronas Benksas prieš Brexit referendumą į kompaniją Leave.EU investavo 8 milijonus svarų sterlingų ir tapo vienu iš stambiausių politinių investuotojų Didžiosios Britanijos istorijoje. Tiesa, jis visąlaik neigė, esą tai – rusiški pinigai.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel (Jorg Šindler)

2020.07.23; 08:00

Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
 
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
 
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
 
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
 
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
 
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
 
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
 
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
 
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
 
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:34

Didžiosios Britanijos vėliava

Praėjus pusketvirto mėnesio po „Brexito“, Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai priėmė įstatymą dėl laisvo darbo jėgos judėjimo iš Europos panaikinimo. Įstatymo projektas pirmadienio vakarą priimtas konservatorių daugumos balsais. Už projektą balsavo 351 parlamentaras, 252 buvo prieš.
 
Įstatymo projektas numato, kad nuo 2021 metų sausio darbuotojai iš ES šalių, taip pat Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos ir Šveicarijos nebeturės laisvos prieigos prie Jungtinės Karalystės darbo rinkos.
 
Didžioji Britanija sausio 31 dieną po 47 narystės metų paliko ES. Iki šių metų pabaigos dar vyksta pereinamasis laikotarpis, kurio metu šalis lieka ES vidaus rinkoje ir Muitų sąjungoje. Iki tol galioja ir ES taisyklės.
 
Kokie kriterijai darbo jėgos judėjimui iš Europos į Didžiąją Britaniją galios nuo 2021 metų sausio 1-osios, įstatymo projekte nepatikslinama.
 
Tačiau premjero Boriso Johnsono vyriausybė jau vasarį pristatė taškų sistemą, kuri suteikia pranašumą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
 
Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel sakė, kad nauja imigracijos sistema bus „tvirtesnė, sąžiningesnė ir paprastesnė“. Ji esą suvaidins „labai svarbų vaidmenį“ gydant šalies ekonomiką nuo koronaviruso pandemijos padarinių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:30

Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerija sulaukė daugiau kaip 3,5 mln. ES piliečių prašymų dėl teisės likti šalyje po „Brexito“. Tai ministerija pranešė ketvirtadienį.
 
Jungtinė Karalystė sausio 31 dieną oficialiai paliko ES, tačiau iki metų pabaigos dar tęsis pereinamasis laikotarpis, per kurį praktiškai niekas nesikeis.
 
ES piliečiai, kurie gyvena šalyje arba iki pereinamojo laikotarpio pabaigos čia apsigyvens, dar turės laiko iki 2021 metų birželio 30 dienos pateikti prašymą dėl teisės likti. Iki šiol jie galėjo gyventi ir dirbti Didžiojoje Britanijoje laisvai.
 
Kiek tiksliai žmonių iš ES šalių gyvena Jungtinėje Karalystėje, nežinoma. Tačiau manoma, kad jų yra apie 3,5 mln. Naujų imigrantų skaičius iš ES nuo „Brexito“ referendumo nuolat mažėjo. Nepaisant to, vis dar daugiau gyventojų imigruoja į Didžiąją Britaniją nei iš jos išvyksta.
Britų vyriausybė šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl santykių po pereinamojo laikotarpio. Tačiau pokalbiai vyksta sunkiai.
 
Priešpaskutinis derybų etapas baigsis penktadienį. Birželį bus sprendžiama dėl galimo pereinamojo laikotarpio išplėtimo. Premjeras Borisas Johnsonas jau yra pareiškęs, kad jo nebus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 08:00

JK karalienė Elžbieta II švenčia 94-ąjį gimtadienį. EPA-ELTA nuotr.

Ilgiausiai valdanti Jungtinės Karalystės (JK) monarchė – karalienė Elžbieta II antradienį mini 94 metų sukaktį.
 
Karalienė valdo JK daugiau kaip 68 metus. 1926 metais gimusi karalienė valdo nuo 1952 metų, kai jai tebuvo 25 metai.
 
Pagal karaliavimo trukmę, 2015 metais Elžbieta II pralenkė savo proprosenelę karalienę Viktoriją, valdžiusią nuo 1837 iki 1901 metų.
 
JK monarcho pareigos daugiausia yra ceremoninės ir diplomatinės. Remiantis JK konstitucinės monarchijos sistema, vyriausybė priima įstatymus ir iš esmės valdo šalį.
 
JK dėl koronaviruso pandemijos galiojant karantinui, nesitikima, kad karalienė savo gimtadienio proga dalyvaus kokiuose viešuose renginiuose. Karališkoji šeima, be kita ko, skelbė, kad šiemet atšaukiamas kasmet prie Bakingamo rūmų rengiamas karinis paradas, skirtas paminėti karalienės gimtadienį.
 
Nors karalienės gimimo data oficialiai yra balandžio 21-oji, įprastai dauguma renginių, skirtų paminėti monarchės gimimo dieną, rengiami birželį.
 
Siaučiant koronavirusui, Elžbieta II su vyru princu Philipu praėjusį mėnesį išvyko iš Londono į Vindzoro pilį. Tuo metu vyriausiasis karalienės sūnus princas Charlesas izoliavosi savo namuose Škotijoje, kai jam buvo nustatytas naujasis koronavirusas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.21; 05:00

Koronaviruso epidemija Jungtinėje Karalystėje artėja prie piko, tačiau atšaukti karantiną dar per anksti, nes, vyriausybei sušvelninus atstumo laikymosi principus, užsikrėtimo atvejų staigiai padaugėtų, ketvirtadienį sakė šalies sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas, praneša „Reuters“.
 
„Manome, kad pokyčiams dar ne laikas, – teigė jis. – Užsikrėtimo atvejų kreivė plokštėja, laimė, plokštėja ir mirties atvejų kreivė, tačiau ji dar nepradėjo leistis.“
 
Per pastarąją parą pranešta apie 761 mirties ligoninėse atvejį, balandžio 14 d. 16 val. bendras COVID-19 aukų skaičius JK buvo 12 868.
 
„Jei atšauksime visas priemones dabar, virusas staigiai išplistų, negalime leisti, kad taip atsitiktų“, – sakė M. Hancockas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.16; 00:05

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas jaučiasi be galo dėkingas jį nuo koronaviruso gydžiusiems medikams, praneša BBC.
 
B. Johnsonas, kuriam 55-eri, dėkojo Šv. Tomo ligoninės gydytojams Londone, kur jis vis dar gydomas po to, kai intensyvios priežiūros skyriuje praleido tris paras.
 
„Negaliu apsakyti savo dėkingumo. Jie išgelbėjo mano gyvybę“, – sakė B. Johnsonas savo pirmame viešame pasisakyme po to, kai ketvirtadienį buvo išleistas iš intensyvios priežiūros skyriaus.
 
Šeštadienį vidaus reikalų ministrė Priti Patel vadovavo kasdieniniam Vyriausybės pasitarimui dėl koronaviruso. Pasak jos, premjerui reikia laiko pailsėti ir atsigauti.
 
BBC korespondento Beno Wrighto teigimu, Vyriausybė nespėlioja, kada ministras pirmininkas bus išleistas iš ligoninės ir grįš į darbą, tačiau nepanašu, kad tai įvyks artimiausiu metu.
 
Prognozuojama, kad sekmadienį mirčių nuo koronaviruso (COVID-19) skaičius Jungtinėje Karalystėje viršys 10 000.
 
Šeštadienį šalies ligoninėse mirė 917 žmonių, o bendras aukų skaičius pasiekė 9 875.
 
Ministrai ir toliau ragina žmones likti namie per Velykas, siekiant suvaldyti viruso protrūkį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:21

Jungtinėje Karalystėje (JK) trečiadienį nuo COVID-19 mirė 938 žmonės. Tai kol kas didžiausias šalyje per parą užregistruotų mirčių nuo koronaviruso skaičius. Nuo protrūkio JK pradžios virusas pareikalavo jau daugiau nei 7 000 gyvybių.
 
„Iki balandžio 7 d. 17 val. ligoninėse JK mirė, deja, 7 097 asmenys“, – tviterio paskyroje rašė sveikatos apsaugos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 00:10

Borisas Johnsonas. EPA-ELTA nuotr.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ragina britus neiti iš namų, siekiant sukontroliuoti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimą. Pačiam B. Johnsonui prieš kelias dienas diagnozuotas koronavirusas, jis izoliavosi savarankiškai.
 
55 metų amžiaus B. Johnsonas teigia, kad jam pasireiškė nesunkūs simptomai, kaip temperatūra ir nuolatinis kosulys, ir jis toliau dirba iš namų. Tarp kitų žinomų koronavirusu užsikrėtusių britų yra Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas ir sveikatos reikalų sekretorius Mattas Hancockas.
 
B. Johnsono laiške šalies gyventojams, kuris bus išsiųstas 30 mln. namų ūkių Didžiojoje Britanijoje, teigiama, kad prireikus, šalyje gali būti nustatyti griežtesni apribojimai.
 
Griežtos priemonės, skirtos kovai su koronaviruso plitimu, Didžiojoje Britanijoje įvestos tik praėjusią savaitę. Šalyje buvo uždrausti vieši daugiau negu dviejų žmonių susibūrimai, uždarytos parduotuvės, prekiaujančios ne pirmos būtinybės prekėmis, uždarytos mokyklos ir imtasi kitų priemonių.
 
„ … kuo labiau mes visi laikysimės taisyklių, tuo mažiau bus prarasta gyvybių ir tuo greičiau gyvenimas galės sugrįžti į įprastas vėžes. Esant šiai nacionalinei ekstremaliajai situacijai, raginu jus būti namuose, saugoti NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą) ir gyvybes“, – teigiama oficialiame premjero laiške.
 
Pasak B. Johnsono, privaloma laikytis socialinio atsiribojimo taisyklių ir neiti iš namų, o jei šios taisyklės bus pažeidžiamos, policija skirs baudas ir išvaikys susibūrimus.
 
Didžiojoje Britanijoje mirčių nuo koronaviruso infekcijos skaičius viršijo 1 000, o užsikrėtusių yra daugiau kaip 17 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 11:30

Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.

93 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir 98-erių jos vyras princas Filipas koronaviruso pandemijos akivaizdoje keliasi į Vindzoro pilį.
 
Filipas čia atvyko ketvirtadienį, pranešė rūmų atstovė. Anot duomenų, jis iš Sandringamo dvaro  atskraidintas sraigtasparniu. Karalienė Bakingemo rūmus taip pat paliko ketvirtadienį, skelbia britų žiniasklaida. Kartu automobilyje sėdėjo ir abu jos šunys – korgiai Candy ir Vulcanas.
 
Karalienė su vyru Vindzore visad leidžia Velykas, dabar jie čia atvyko anksčiau. Abu monarchai dėl garbingo jų amžiaus laikomi ypač pažeidžiamais Covid-19 atžvilgiu.
 
Londone šiuo metu patvirtintų koronainfekcijos atvejų yra gerokai daugiau nei kitose šalies dalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 18:18

Didžioji Britanija rengiasi dideliam koronaviruso protrūkiui. „Mes turime aiškią strategiją, kaip kovoti su koronavirusu – tai labai, labai didelis iššūkis“, – stočiai „Sky News“ sakė sveikatos sekretorius Mattas Hancockas. Anot jo, šalis ruošiasi tam atvejui, „jei bus blogiau, daug blogiau“.
 
Didžiojoje Britanijoje, kaip ir kitose šalyse, pavyzdžiui, gali būti atšaukti dideli renginiai ir uždarytos mokyklos. „Blogiausio scenarijaus“ planas bus pristatytas kitą savaitę. Be kita ko, svarstoma galimybė į pagalbą pasitelkti neseniai į pensiją išėjusius medikus ir slaugytojus.
 
Britų vyriausybė, M. Hancock duomenimis, naujos vakcinos kūrimui skyrė 40 mln. svarų. Tačiau vakcinos galima tikėtis ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.
 
Iki šiol Didžiojoje Britanijoje patvirtinti 23 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.02; 01:30

2019 metais Didžiojoje Britanijoje užregistruota rekordiškai daug antisemitinių incidentų, rodo organizacijos „Community Security Trust“ (CST) surinkti duomenys.
 
Apsaugą ir paramą žydams Didžiojoje Britanijoje teikianti organizacija CST pernai užfiksavo 1 805 antisemitinius incidentus. Tai 7 proc. daugiau nei 2018 metais.
 
Didžioji dalis incidentų – 80 proc. – buvo susiję su nederamu elgesiu, kaip pavyzdžiui, žodinis įžeidinėjimas, arba priekabiavimas socialinėje žiniasklaidoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 08:13

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai dėl „Brexito“ sutarties, kurią premjeras Borisas Johnsonas suderėjo su Briuseliu, balsuos iki Kalėdų, pareiškė pats ministras pirmininkas.
 
„Įvykdysime „Brexitą“, – šalininkams Sedžfilde, Anglijos šiaurės rytuose, kur konservatoriams pavyko perimti rinkėjų simpatijas iš mieste įprastai pirmaujančių leiboristų, sakė B. Johnsonas.
 
Premjeras klausė minios susirinkusiųjų: „Kokią „Brexito“ sutartį mes turime?“
 
„Paruoštą pašauti į orkaitę!“ šaukė apygardoje, kurioje anksčiau buvo išrinktas leiboristų premjeras Tony Blairas, susirinkę žmonės.
„Turime šimtaprocentinį (konservatorių parlamentarų) palaikymą. Tikrai galime tai padaryti iki Kalėdų“, – sakė B. Johnsonas.
 
Manoma, kad „Brexito“ sutarties ratifikavimas parlamente, leisiantis Jungtinei Karalystei pasitraukti iš ES jau sausio 31 d., bus tik formalumas, nes Konservatorių partija ketvirtadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose pelnė net 365 mandatus. Parlamentinei daugumai užteko 326 mandatų.
 
B. Johnsonas sušaukė pirmalaikius rinkimus, taip bandydamas išvesti parlamentą iš aklavietės dėl „Brexito“.
 
Šeštadienį jis pažadėjo suformuoti „vieningos tautos konservatorių vyriausybę, žmonių vyriausybę“, kuri padidins išlaidas sveikatos apsaugai ir infrastruktūrai.
 
Ketvirtadienio rinkimai „pakeitė mūsų šalies ateitį“, sakė B. Johnsonas.
 
Konservatoriai ketvirtadienio rinkimuose surinko 43,6 proc. balsų, jiems pagal mažoritarinę JK rinkimų sistemą atiteko 365 iš 650 vietų parlamente.
 
Leiboristai prarado 59 vietas ir liko antri su 203 mandatais. Prieš „Brexitą“ nusiteikę liberaldemokratai taip pat prarado turėtas pozicijas, nepaisant prisiviliotų politikų iš Konservatorių ir Leiboristų partijų.
 
Tiek leiboristų lyderis Jeremy Corbynas, tiek ir liberaldemokratų pirmininkė Jo Swinson po nesėkmingų rinkimų pažadėjo trauktis iš pareigų.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2019.12.15; 00:01

Jungtinės Karalystės vyriausybės pozicija nepasikeitė, šalis spalio 31 d. paliks Europos Sąjungą. Tai šeštadienį po balsavimo Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmuose, kurio nariai 322 balsais prieš 306 priėmė Oliverio Letwino pataisą dėl „Brexito“ atidėjimo, pareiškė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.
 
„Aš tebesu įsitikinęs, kad geriausias variantas Jungtinei Karalystei ir visai Europai yra „Brexitas“ naujosios sutarties sąlygomis spalio 31 d.“, – sakė premjeras. „Deja, parlamentarai nepasinaudojo galimybe šiandien surengti balsavimą iš esmės (dėl sutarties su ES), kadangi dabar jis neteko prasmės“, – pareiškė B. Johsonas, pridurdamas, kad balsavimo rezultatai jo nesugniuždė.
 
Parlamentarų aprobuotoje buvusio valdančiosios Konservatorių partijos nario O. Letwino pataisoje siūloma trims mėnesiams atidėti „Brexitą“, kad ir kaip baigtųsi balsavimas dėl sutarties. O. Letwinas ir jo šalininkai būgštauja, kad Didžioji Britanija gali palikti ES be sutarties, nespėjusi priimti iki spalio 31 d. visų įstatymų, reikalingų „skyryboms“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 00:30

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį atsikirto Didžiosios Britanijos ambasadoriui JAV Kimui Darrochui, o Didžioji Britanija pradėjo tyrimą dėl nutekintų diplomatinių pranešimų, kuriuose K.Darrochas apibūdina JAV prezidentą ir Baltųjų rūmų komandą kaip neišmintingus ir išimtinai nepajėgius.
 
„Mes iš tiesų nemanome, jog ši administracija galėtų tapti kur kas normalesnė, mažiau neveiksminga, mažiau neprognozuojama, mažiau susiskaldžiusi, mažiau diplomatiškai nerangi ir neišmananti“, – kaip dokumentuose matyti, parašė ambasadorius viename iš pranešimų užsienio reikalų ministerijai.
 
D. Trumpas sekmadienį paskelbė, kad ambasadorius K. Darrochas niekada nesugebėjo tinkamai tarnauti Didžiajai Britanijai, o D. Trumpo administracija ir pats prezidentas esą niekada per daug nemėgo šio Didžiosios Britanijos diplomato.
 
„The Mail on Sunday“ sekmadienį pranešė, jog į Didžiąją Britaniją siųstuose slaptuose dokumentuose ir informaciniuose pranešimuose matyti atviras ambasadoriaus nepasitikėjimas D. Trumpo sugebėjimais. Ambasadorius rašė, kad D. Trumpo administracija gali sudegti ir gėdingai pasibaigti.
 
Dokumente D. Trumpas taip pat apibūdinamas kaip savimi nepasitikintis ir nekompetentingas.
 
Paklaustas apie nutekėjusių dokumentų incidentą D. Trumpas JAV reporteriams teigė, esą ambasadoriui nepavyko tinkamai atlikti tarnybos ir tarnauti Didžiajai Britanijai. „Mes nesame labai dideli šio žmogaus gerbėjai. Taigi ambasadoriaus komentarą man nėra sunku suprasti, taip pat dėl to aš galiu sakyti apie jį ką tik tinkamas“.
 
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija dėl dokumentų nutekėjimo žada vykdyti oficialų tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.08; 01:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji JAV ponia Melania Trump pirmadienį atvyksta į Didžiąją Britaniją oficialaus valstybinio trijų dienų trukmės vizito.
 
Pirmadienį JAV vadovas susitiks su Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariais ir Bakingamo rūmuose pietaus su karaliene Elžbieta II. Be kita ko, pirmadienį prezidentas apžiūrės Vestminsterio vienuolyną ir Klarenso rūmuose susitiks išgerti arbatos su princu Charlesu ir Kornvalio kunigaikštiene Camilla.
 
Tikimasi, kad prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ Londono Stanstedo oro uoste nusileis 9.00 val. Didžiosios Britanijos (11.00 val Lietuvos) laiku.
Kaip pranešama, D. Trumpas su žmona apsistos JAV ambasadoriaus rezidencijoje „Winfield House“, esančioje netoli Regento parko Londone.
 
Tikimasi, kad JAV vadovas Didžiojoje Britanijoje bus sutiktas protestais. D. Trumpo vizito Didžiojoje Britanijoje metu planuojami protestai Londone, Mančesteryje, Belfaste, Birmingame ir Notingame.
 
Vizitas, suplanuotas dar prieš kelis mėnesius, rengiamas tuo metu, kai Didžioji Britanija yra aklavietėje „Brexito“ klausimu. Be kita ko, penktadienį iš Konservatorių partijos lyderės posto turi atsistatydinti premjerė Theresa May ir kitą savaitę prasidės naujo partijos lyderio ir premjero rinkimai.
 
Dar prieš atvykdamas į Didžiąją Britaniją D. Trumpas išreiškė paramą Boriso Johnsono siekiui tapti naujuoju šalies premjeru. JAV prezidentas britų dienraščiui „The Times“ taip pat sakė, kad „Brexit“ partijos lyderis Nigelas Farage’as turėtų dalyvauti derybose dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos.
 
Antradienį D. Trumpas kartu su premjere Th. May dalyvaus verslo pusryčiuose. Tarp verslo lyderių, dalyvausiančių šiuose pusryčiuose, minimi „Barcklays“ generalinis direktorius Jesas Staley’is, bendrovės „GlaxoSmithKline“ generalinė direktorė Emma Walmsley ir „BAE Systems“ pirmininkas Rogeris Carras. Po verslo pusryčių D. Trumpas vyks į Dauning gatvę tolesnių derybų su Th. May, po kurių bus surengta bendra spaudos konferencija.
 
Trečiadienį JAV prezidentas apsilankys Portsmute, siekiant paminėti 75-ąsias D Dienos (išsilaipinimo Normandijoje) metines. Po to D. Trumpas skris į Airiją susitikti su jos premjeru Leo Varadkaru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.03; 08:14

Jeanas-Claude Junckeris. EPA – ELTA nuotr.
Bet koks „Brexitas“ – su sutartimi ar be jos – turės neigiamų padarinių, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) pajus labiau nei ES, o dėl jų visa atsakomybė krinta būtent iš Bendrijos išstojančiai šaliai, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

Interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupei J. C. Junckeris pakartojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko žodžius ir paragino JK neeikvoti laiko veltui.

„Turime būti pasiruošę tiek minkštajam, tiek kietajam „Brexitui“. Bet kuriuo atveju, (Jungtinės Karalystės) išstojimas turės neigiamų padarinių, o juos Britanija pajus labiau nei ES. Nebus bendra rinka paremto sprendimo. Mano nuomone, Britanijos pusė yra 100 proc. dėl to atsakinga“, – pareiškė J. C. Junckeris.

EK pirmininkas, kuris, kaip sakė anksčiau, nesieks perrinkimo antrajai kadencijai, taip pat prakalbo apie federalinės Europos idėją ir patikino, kad ES „neturi tapti katilu, kuriame išnyksta visi skirtumai“.

Paklaustas apie Jungtinių Europos Valstijų idėją, J. C. Junckeris sakė tokią iniciatyvą vertinantis skeptiškai: „Turėtume nebenaudoti šio termino. Nemanau, kad kada nors turėsime centralizuotą Amerikos stiliaus valstybę. Aš ir nenoriu, kad taip nutiktų.“

Interviu J. C. Junckeris užbaigė atsakymu į klausimą apie tai, ką jis pats norėtų pamatyti parašytą apie save ateities istorijos vadovėliuose: „Kad jis labai, labai stengėsi. Na, ir galbūt būtų neblogai pridėti: jam pavyko padaryti gerų dalykų.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 08:30

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai vėl atmetė visas alternatyvas sutarčiai su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sąlygų. Tai paaiškėjo pirmadienį paskelbus balsavimo dėl keturių pasiūlymų, kuriuos atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, rezultatus.

Visai nedaug balsų pritrūko valdančiajai Konservatorių partijai atstovaujančio deputato Keno Clarke`o pasiūlymui, kuriam pritarė 273 parlamentarai, o 276 balsavo prieš. Ši iniciatyva reikalavo, kad vyriausybė į bet kurį būsimą susitarimą su ES įtrauktų punktą „dėl nuolatinės ir visapusiškos muitų sąjungos su ES, taikomos visai Jungtinei Karalystei“. Dabartiniame sutarties dėl „Brexito“ projekte, kurį parlamentas jau tris kartus atmetė, numatoma, kad, išstodama iš ES, Didžioji Britanija taip pat paliks Europos muitų sąjungą ir bendrąją rinką.

Konservatoriaus Nicko Boleso pasiūlymas, žinomas kaip „Bendroji rinka 2.0“ arba „Norvegijos modelis +“, taip pat nesulaukė parlamentarų daugumos pritarimo, kaip ir deputatų iš Leiboristų partijos Peterio Kyle`o ir Philo Wilsono pataisa, numatanti referendumą, kuriam turi būti pateiktas bet kurio su Briuseliu pasiekto susitarimo tekstas.

Mažiausiai balsų (191) surinko Škotijos nacionalinei partijai atstovaujančios deputatės Joannos Cherry pasiūlymas atidėti „Brexito“ datą arba surengti balsavimą dėl dviejų variantų: pasitraukti iš ES be susitarimo arba atšaukti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, t. y. iš esmės atšaukti visą „Brexito“ procesą.

Komentuodamas balsavimo rezultatus, „Brexito“ ministras Stephenas Barclay`is konstatavo, kad Bendruomenių Rūmai atsisako pritarti išstojimui iš ES be sutarties, bet kartu stoja ir prieš „Brexito“ atšaukimą. Jis leido suprasti, kad sutartis dėl „Brexito“ sąlygų gali būti pateikta parlamentui balsuoti ketvirtą kartą.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai kovo 29 d. trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.02; 08:28