Jeanas-Claude Junckeris. EPA – ELTA nuotr.
Bet koks „Brexitas“ – su sutartimi ar be jos – turės neigiamų padarinių, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) pajus labiau nei ES, o dėl jų visa atsakomybė krinta būtent iš Bendrijos išstojančiai šaliai, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris.

Interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupei J. C. Junckeris pakartojo Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Donaldo Tusko žodžius ir paragino JK neeikvoti laiko veltui.

„Turime būti pasiruošę tiek minkštajam, tiek kietajam „Brexitui“. Bet kuriuo atveju, (Jungtinės Karalystės) išstojimas turės neigiamų padarinių, o juos Britanija pajus labiau nei ES. Nebus bendra rinka paremto sprendimo. Mano nuomone, Britanijos pusė yra 100 proc. dėl to atsakinga“, – pareiškė J. C. Junckeris.

EK pirmininkas, kuris, kaip sakė anksčiau, nesieks perrinkimo antrajai kadencijai, taip pat prakalbo apie federalinės Europos idėją ir patikino, kad ES „neturi tapti katilu, kuriame išnyksta visi skirtumai“.

Paklaustas apie Jungtinių Europos Valstijų idėją, J. C. Junckeris sakė tokią iniciatyvą vertinantis skeptiškai: „Turėtume nebenaudoti šio termino. Nemanau, kad kada nors turėsime centralizuotą Amerikos stiliaus valstybę. Aš ir nenoriu, kad taip nutiktų.“

Interviu J. C. Junckeris užbaigė atsakymu į klausimą apie tai, ką jis pats norėtų pamatyti parašytą apie save ateities istorijos vadovėliuose: „Kad jis labai, labai stengėsi. Na, ir galbūt būtų neblogai pridėti: jam pavyko padaryti gerų dalykų.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.21; 08:30

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai vėl atmetė visas alternatyvas sutarčiai su Europos Sąjunga dėl „Brexito“ sąlygų. Tai paaiškėjo pirmadienį paskelbus balsavimo dėl keturių pasiūlymų, kuriuos atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow, rezultatus.

Visai nedaug balsų pritrūko valdančiajai Konservatorių partijai atstovaujančio deputato Keno Clarke`o pasiūlymui, kuriam pritarė 273 parlamentarai, o 276 balsavo prieš. Ši iniciatyva reikalavo, kad vyriausybė į bet kurį būsimą susitarimą su ES įtrauktų punktą „dėl nuolatinės ir visapusiškos muitų sąjungos su ES, taikomos visai Jungtinei Karalystei“. Dabartiniame sutarties dėl „Brexito“ projekte, kurį parlamentas jau tris kartus atmetė, numatoma, kad, išstodama iš ES, Didžioji Britanija taip pat paliks Europos muitų sąjungą ir bendrąją rinką.

Konservatoriaus Nicko Boleso pasiūlymas, žinomas kaip „Bendroji rinka 2.0“ arba „Norvegijos modelis +“, taip pat nesulaukė parlamentarų daugumos pritarimo, kaip ir deputatų iš Leiboristų partijos Peterio Kyle`o ir Philo Wilsono pataisa, numatanti referendumą, kuriam turi būti pateiktas bet kurio su Briuseliu pasiekto susitarimo tekstas.

Mažiausiai balsų (191) surinko Škotijos nacionalinei partijai atstovaujančios deputatės Joannos Cherry pasiūlymas atidėti „Brexito“ datą arba surengti balsavimą dėl dviejų variantų: pasitraukti iš ES be susitarimo arba atšaukti Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį, t. y. iš esmės atšaukti visą „Brexito“ procesą.

Komentuodamas balsavimo rezultatus, „Brexito“ ministras Stephenas Barclay`is konstatavo, kad Bendruomenių Rūmai atsisako pritarti išstojimui iš ES be sutarties, bet kartu stoja ir prieš „Brexito“ atšaukimą. Jis leido suprasti, kad sutartis dėl „Brexito“ sąlygų gali būti pateikta parlamentui balsuoti ketvirtą kartą.

Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmai kovo 29 d. trečią kartą nepritarė sutarčiai dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Prieš sandorį, kurį parlamentarams pateikė ministrės pirmininkės Th. May vyriausybė, balsavo 344 deputatai, už – 286.

Du ankstesni vyriausybės mėginimai prastumti sutartį parlamente taip pat baigėsi visiška nesėkme. Sausio 15 d. Bendruomenių Rūmai atmetė sutartį dėl „Brexito“ rekordine per visą šalies istoriją 230 balsų dauguma. O antras mėginimas kovo 12 d. baigėsi tuo, kad sandoris buvo atmestas 149 balsų persvara.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.02; 08:28

700 000 žmonių Didžiojoje Britanijoje iki ketvirtadienio pasirašė Bendruomenių Rūmams skirtą peticiją, kurioje reikalaujama atšaukti „Brexitą“ ir likti Europos Sąjungoje.

„Vyriausybė vis tvirtina, kad išstojimas iš ES yra „tautos valia“, – sakoma peticijos tekste. Tam esą turi būti padarytas galas ir parodyta, kiek daug žmonių remia pasilikimą Bendrijoje. Parlamentas privalo svarstyti bet kokios daugiau kaip 100 000 parašų surinkusios peticijos tekstą.

Didžioji Britanija teoriškai gali vienašališkai atšaukti prašymą išstoti iš ES. Tai gruodį patvirtino Europos Teisingumo Teismas. Tokiu atveju šalis, kaip iki šiol, liktų ES narė. Tai nereikštų, kad negalima antrą kartą teikti išstojimo prašymo.

Vis dėlto itin mažai tikėtina, kad tai įvyktų. Referendume dėl išstojimo iš ES 2016 metais 17,4 mln. britų balsavo už „Brexitą“. Remiantis ligšioliniais planais, Didžioji Britanija ES turėjo palikti kovo 29-ąją. Tačiau Londonas jau paprašė Briuselio atidėti išstojimo terminą.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.22; 07:45

Didžiosios Britanijos parlamentarai trečiadienį balsavo prieš „Brexitą“ be sutarties bet kokiomis aplinkybėmis, atitinkamą pataisą priėmė Bendruomenių Rūmai.

Pataisos autoriai – konservatorė Caroline Spelman ir leiboristas Jackas Dromey`is. Už ją balsavo 312 parlamento žemųjų rūmų narių, prieš – 308.

„Eliminuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos be sutarties ir suderinto būsimų santykių formato“, – sakoma priimtame dokumente.

Analogiško turinio pataisą Didžiosios Britanijos parlamentas jau buvo priėmęs sausio mėnesį.

Didžioji Britanija turi palikti ES šių metų kovo 29 d. Ketvirtadienį parlamentarai ketina balsuoti dėl „Brexito“ datos atidėjimo.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.03.14; 03:00

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claudeas Junckeris sekmadienį paragino Didžiąją Britaniją „susiimti dėl „Brexito“ ir neigė, kad Briuselis bet kokia kaina siekia išlaikyti šią šalį Europos Sąjungoje, praneša naujienų agentūra AFP.

Politikus dėl Brexit išjuokianti karikatūra. EPA – ELTA nuotr.

„Dalis britų, regis, mano, kad vien ES privalo rasti sprendimą dėl visų Didžiosios Britanijos ateities problemų. Tačiau toks požiūris yra nepagrįstas“, – sakė J. C. Junckeris, duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.

„Aš raginčiau (Didžiąją Britaniją. – ELTA) susiimti. Pasakykite mums, ko norite. Mūsų pasiūlymai buvo pateikti prieš daug mėnesių“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas.

Anksčiau gruodį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May atidėjo balsavimą parlamente dėl lapkritį pasiekto Didžiosios Britanijos ir ES „Brexito“ susitarimo, baimindamasi, kad dauguma parlamentarų jį atmes.

T. May nori, kad Briuselis patikslintų susitarimus dėl sienos ties Airija. Ji žada, kad balsavimas dėl „Brexito“ įvyks sausį. Tai reiškia, kad parlamentas sprendimą dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES turėtų priimti, likus kelioms savaitėms iki išstojimo datos – 2019 m. kovo 29 d.

Leiboristų partija kaltina T. May švaistant laiką iki balsavimo ir taip siekiant priversti parlamentą balsuoti už jos pasiektą susitarimą su ES arba rizikuoti, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES apskritai be jokio susitarimo.

Pasak J. C. Junckerio, jam susidarė įspūdis, kad dauguma britų parlamentarų itin nepasitiki ES ir T. May.

Europos Komisijos vadovas neigė, kad Briuselis delsia tam, jog Didžioji Britanija liktų ES nare. Pasak jo, ES gerbia „Brexito“ referendumo baigtį ir tiesiog nori aiškumo dėl ateities santykių su Didžiąja Britanija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.01; 08:00

Dešimtys tūkstančių demonstrantų šeštadienį Londone surengė eitynes, taip prisidėdami prie skirtingų pažiūrų Didžiosios Britanijos politikų, reikalaujančių surengti naują „Brexit“ referendumą. 

„Tautos balso“ (People’s Vote) eitynės vėliau šeštadienį pasibaigs netoli šalies parlamento surengtu mitingu. Organizatorių skaičiavimu, mitinge ir eitynėse dalyvaus per 100 tūkst. žmonių. 

„Tautos balso“ kampaniją remia laikraštis „The Independent“, kurio paskelbtą elektroninę peticiją, raginančią surengti antrą „Brexit“ referendumą, pasirašė apie 900 tūkst. žmonių. Organizacija įspėja, kad kai įstatymų leidėjams ateis metas balsuoti dėl premjerės Theresos May susiderėto susitarimo su Europos Sąjunga, šalį gali ištikti krizė. 

Naujo referendumo šalininkų teigimu, parlamentarai turės nuspręsti, „ar padaryti mūsų šalį skurdesne, pakenkti svarbioms viešosioms paslaugoms, ar suteikti mums Tautos balsą dėl bet kokio „Brexit“ susitarimo“. 

Th. May šią savaitę šalies parlamente dar kartą atmetė antro balsavimo galimybę, savo proeuropietiškų pažiūrų kritikams primindama, kad „už pasitraukimą iš ES balsavo 17,4 mln. žmonių“. 

2016-aisiais surengtame referendume už šalies pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. rinkėjų. Balsavime dalyvavo 72 proc. iš 46,5 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. 

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nuomonių pusiausvyra pastaruoju metu galėjo pasikeisti, tačiau šalis vis dar yra giliai susiskaldžiusi dėl „Brexit“.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-21

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė tikisi, kad vadinamojo „Brexit“ be sutarties poveikis Vokietijos darbo rinkai būtų „palyginti mažas“, šeštadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“, kurį cituoja „Reuters“.

2017 metų gruodžio mėnesį Vokietijoje buvo įdarbinta maždaug 41 tūkst. britų ir šis skaičius nėra reikšmingas didžiausios Europos ekonomikos darbo rinkai. 

Berlynas atmeta Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May idėją išlaikyti laisvą prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos po „Brexit“, bet nutraukti laisvą žmonių judėjimą. 

Penktadienį Th. May sakė, kad „Brexit“ derybos su Europos Sąjunga atsidūrė aklavietėje, o blokui kyla iššūkis susitvarkyti su savo paties planais.

„Derybų proceso metu aš visada gerbiau Europos Sąjungą. Jungtinė Karalystė tikisi to paties. Nuo to priklauso geri santykiai pasibaigus deryboms“, – per televiziją kalbėjo premjerė.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-23

Didžiosios Britanijos vyriausybė prašys Maskvos išduoti du rusus, įtariamus pasikėsinimu į Skripalius. Apie tai pirmadienį rašo „Guardian“, remdamasis vyriausybės ir saugumo šaltiniais. Abu Rusijos piliečiai įtariami įvykdę išpuolį prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.

Britų vyriausybės atstovai ir generalinė prokuratūra Londone kol kas šios informacijos komentuoti nenorėjo. Jei Kremlius prašymą išduoti įtariamuosius atmes, o tai yra tikėtina, tada, pasak „Guardian“, bus naujas abipusio diplomatų išsiuntimo ratas.

Tėvas ir dukra kovo pradžioje buvo rasti be sąmonės ant suolelio Solsberyje. Jie buvo apnuodyti „Novičiok“ kovine medžiaga ir tik per plauką nemirė. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą. Kremlius kaltinimus neigia; šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 03:30

Didžiosios Britanijos Lordų Rūmai pirmadienį balsavo, kad parlamentui būtų suteikti įgaliojimai užkirsti vyriausybei kelią išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo, tačiau prieš įsigaliojant tam dar turi pritarti parlamento nariais vadinami Bendruomenių Rūmų nariai.

Lordų Rūmų nariai 335 balsais prieš 244 balsavo už pataisą, suteiksiančią parlamentarams įgaliojimą tarti lemiamą žodį dėl „Brexit“ derybų su Briuseliu rezultatų. Pataisa suteiktų parlamentui įgaliojimus grąžinti Didžiąją Britaniją prie derybų stalo Briuselyje ar net sustabdyti „Brexit“ procesą.

Tačiau pataisai nepritaria šalies vyriausybė ir pataisa gali nesulaukti palaikymo žemesniuosiuose parlamento rūmuose, kur premjerė Theresa May turi nedidelę daugumą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.01; 08:52

spionaz1

 www.agentura.ru Великобритании может быть создана объединенная академия для подготовки офицеров разведки. С таким предложением выступил один из ведущих финк-тэнков страны International Institute for Strategic Studies. В своем докладе Global Strategic Review 2008 эксперты Института утверждают, что несмотря на обещанные после скандала с иракским досье реформы, сделано было очень мало. Единственное ведомство, которое поставило под сомнение данные Иракского досье – Defence Intelligence Staff – попало под сокращение, ее штат был уменьшен на 20%.

Continue reading „В Великобритании появится Академия для шпионов“